- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-114-478/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė, Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. G. (M. G.) gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas Marijampolės pataisos namų direktoriaus Regimanto Kavaliausko teikimas dėl nuteistajam M. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 1996 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu M. G. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 112 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus, vadovaujantis BK 42 straipsniu, 43 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 1991 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta mirties bausmė. 1999 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeistas 1996 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis: mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, atliekant ją kalėjime. 2003 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo M. G. nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas 1996 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 112 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 138 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punkto, 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, iš 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1992 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga - iki gyvos galvos.
2. Marijampolės pataisos namų direktoriaus teikimu Kauno apygardos teismui buvo siūloma M. G. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi Marijampolės pataisos namų direktoriaus teikimo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad M. G. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.
II. Skundo argumentai bei prašymai
4. Nuteistojo M. G. gynėja skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir tenkinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus teikimą dėl M. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
5. Skunde cituojamos Marijampolės pataisos namų direktoriaus teikime nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis M. G. lengvai adaptavosi paskirtoje kameroje, sugebėjo prisitaikyti prie esamų sąlygų, greitai perprato nuteistųjų tarpusavio bendravimo ypatumus bei vidaus tvarkos taisykles. Nuteistasis apibūdintas kaip mandagus, darbštus, ramus asmuo, kuris laikosi asmens higienos ir švaros kameroje. Nuteistasis turi darbinę motyvaciją, yra dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, eilę kartų skatintas. 2021 m. gruodžio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad paskutinius trejus metus M. G. geba kontroliuoti savo elgesį, nenusižengia vidaus tvarkos taisyklėms, gavęs paskatinimų už gerą ir pavyzdingą elgesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, gynėjos nuomone, yra galimybė ir pagrindas taikyti M. G. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio nuostatas ir paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. G. gynėjos skundas atmetamas.
6. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.
7. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
8. Nuteistasis M. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę būtų galima pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.
9. Kaip matyti iš M. G. asmens bylos duomenų, teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys Nr. 832 patvirtina, jog nuteistajam yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per paskutinius tris vertinimus nepakito ir išliko vidutinė. Nuteistajam M. G. nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: statinis – informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai – darbinė patirtis ir įgūdžiai; problemos, susijusios su lėšų paskirstymo ir valdymo įgūdžiais; veikla, skatinanti nusikalstamumą; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; agresyvumas; savitvardos problemos; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; empatijos stoka; nuostatos; emocinė gerovė. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, M. G. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir netinkama reakcija į konfliktus.
10. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. yra dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, per bausmės atlikimo laiką skatintas 19 kartų, tęsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Marijampolės pataisos namuose vykdo socialinės reabilitacijos planą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. G. buvo ne tik skatintas, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus M. G. net 29 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat 8 kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, tačiau nuobaudos nebuvo skirtos. Todėl teisinga yra apygardos teismo išvada, kad šios aplinkybės patvirtina, jog tinkamų išvadų iš savo neteisėto elgesio M. G. nedaro, prisitaikyti prie bendrųjų taisyklių ir jų laikytis jis negeba net ir pataisos namuose, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.
11. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. G. anksčiau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą. Šiuo metu bausmę atlieka už septynias nusikalstamas veikas, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam.
12. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis M. G. bausmės atlikimo metu yra dalyvavęs pozityvaus užimtumo veikloje, ne kartą buvo skatintas. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis M. G. jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo M. G. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog M. G. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.