- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 2YT-3883-886/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00286-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/20/012025, suinteresuoti asmenys antstolis Valdas Zubinas, R. L., B. L. (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Forestus“ (toliau – pareiškėja ir/ar skolininkė) skundu dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/20/012025 prašo panaikinti šio antstolio 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymą Nr. S-20-137-22612, kuriuo priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020-11-29 išduotas vykdomasis raštas dėl 17 000 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „Forestus“ išieškotojai B. L. (toliau – ir išieškotoja), 2020 m. gruodžio 15 d. raginimą Nr. S-20-137-22623 ir 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-137-22624 ir vykdomąją bylą nutraukti.
Skunde nurodyta, kad ir skolininkė, ir išieškotoja B. L. viena kitai turi abipusių teisių ir pareigų: įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-8986-490/2020 UAB „Forestus“ buvo perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos į žemės sklypą, įpareigojant pareiškėją sumokėti išieškotojai B. L. 17 000 Eur. Išieškotoja ginčo žemės sklype, nebūdama teisėta šio sklypo savininke, nesąžiningai atliko miško kirtimus ir pasisavino iškirstą medieną, dėl to pareiškėja patyrė 37 093,93 Eur nuostolius, už jų atlyginimą atsakinga išieškotoja. Pareiškėjos UAB „Forestus“ patirtų nuostolių dydis yra aiškus ir pagrįstas rašytiniais dokumentais. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 5 d. registruotu paštu išieškotojai išsiuntė 2020 m. lapkričio 4 d. pranešimą, kuriuo aiškiai nurodė ir pagrindė savo patirtų nuostolių dydį, ir teisės aktų nustatyta tvarka ir forma atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Šiuo įskaitymu skolininkė įskaitė išieškotojos 15 000 Eur dydžio reikalavimo dalį į savo patirtų nuostolių atitinkamą dalį. Skolininkės nuomone, atliktas vienašalis priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas vienašalis sandoris, nes abi šalys viena kitai turi abipusių teisių ir pareigų; abu priešpriešiniai reikalavimai skolininkei atliekant įskaitymą buvo galiojantys bei vykdytini; ir išieškotojos, ir skolininkės reikalavimai yra teisiškai apibrėžti - skolininkės prievolė sumokėti išieškotojai 17 000 Eur nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, o išieškotojos patirti tiesioginiai nuostoliai pagrįsti rašytiniais įrodymais - pačios išieškotojos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-8986-490/2020 pateiktu iškirsto medienos kiekio taksavimo aktu, kuriame yra aiškiai nurodytas išieškotojos neteisėtai iškirstos ir pasisavintos medienos kiekis, kurios vertė pagrįsta VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ skelbiamomis miško kirtimo metu buvusiomis medienos vidutinėmis rinkos kainomis; apie atliktą įskaitymą išieškotoja buvo tinkamai informuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka, o šio skundo pateikimo dienai vienašalio įskaitymo sandoris įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, nei (ar) pripažintas negaliojančiu bei apskritai nėra teisės aktų nustatyta tvarka ginčijamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad pateikdama vykdomąjį raštą vykdyti, išieškotoja nuo antstolio tikėtinai nuslėpė aplinkybes dėl atlikto įskaitymo. Jei gavus vykdomąjį raštą vykdymui antstoliui buvo žinomos aplinkybės apie skolininkės teisės aktų nustatyta tvarka ir forma atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. išieškotoja šios aplinkybės nuo antstolio nenuslėpė, tokiu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalies nuostatomis savo patvarkymu turėjo atsisakyti priimti jį vykdyti ir vykdomąjį raštą grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Antstolis Valdas Zubinas 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė kartu su vykdomąja byla teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jam per Antstolių informacinę sistemą buvo pateiktas tinkamai pasirašytas, tinkamos formos ir turinio elektroninis vykdomasis dokumentas, pateiktas įgaliojimą turinčio asmens, kuris prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo pasirašė galiojančiu elektroniniu parašu, todėl nebuvo nustatyta kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis nėra kompetentingas spręsti ar vykdomasis dokumentas, jį išdavusios institucijos buvo išduotas pagrįstai, antstoliui nebuvo pateikta jokia su pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais susijusi informacija, kurios pagrindu antstolis turėtų teisę ar pareigą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis nėra kompetentingas spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo išieškotojai teisėtumo, UAB „Forestus“ skunde išdėstytų aplinkybių apie pareiškėjos nuosavybės teise įgytame žemės sklype galimai atlikto neteisėto miško kirtimo, padarytos materialinės žalos, jos dydžio, žalos apskaičiavimo metodikos ir pagrįstumo, bei atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teisėtumo, antstoliui nėra žinoma ar išieškotoja pareiškėjos atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo neginčijo ar neginčija teisme, todėl dėl šių skundo argumentų antstolis savo patvarkyme nepasisakė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. L. ir R. L. atsiliepimų į skundą nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0137/20/012025 nustatyta, kad antstolio Valdo Zubino 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymu priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-8986-490/2020 dėl 17 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB Forestus“ išieškotojai B. L. (1-12 v. b. l.). Antstolis šį patvarkymą išsiuntė skolininkui kartu su 2020 m. gruodžio 15 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-20-137-22623 ir 2020 m. gruodžio 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-20-137-22624 (14-17 v. b. l.).
Pareiškėja prašo panaikinti minėtus antstolio 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymus ir raginimą, nurodžiusi, kad skolininkės prievolė išieškotojai pasibaigė iki vykdomojo rašto išdavimo, todėl egzistavo akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdomąją bylą.
Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio teisės ir pareigos apibrėžiamos išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (vykdomasis dokumentas), kuris yra pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).
Antstoliui nėra suteikta teisių aiškinti teismo sprendimą, jis nėra kompetentingas spręsti, ar procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, taigi antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2007). CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas, jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis patikrino ir patvirtino, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Teismas iš bylos medžiagos tokių kliūčių taip pat nenustatė, todėl daroma išvada, kad antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti pagrįstai.
Dėl vienašalio prievolės šalies atlikto įskaitymo.
Pareiškėja nurodo, kad jos prievolė išieškotojai pasibaigė iki vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjai atlikus vienašalį įskaitymą vadovaujantis CK 6.130 straipsnio nuostatomis.
CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kasacinis teismas išaiškino, kad tokiu atveju, kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, o esant abejonių, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-185-701/2021, 27 punktas).
Nagrinėjamu atveju skolininkė kartu su skundu antstoliui pateikė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-89862-490/2020, kuriuo iš skolininkės UAB „Forestus“ priteista išieškotojai B. L. 17 000 Eur (43-52 v. b. l.), Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1525-260/2020, kuria apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas (30-42 v. b. l.), VĮ Valstybinių miškų urėdijos pažymą apie medienos prekybą 2019 m. rugsėjo mėn. (29 v. b. l.), plyno kirtimo biržės atrėžimo aktą (28 v. b. l.), kirstinų medžių taksavimo lapą (26-27 v. b. l.), UAB „Forestus“ 2020 m. lapkričio 4 d. pranešimą B. L. dėl nuostolių atlyginimo ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo (20-25 v. b. l.). Nors antstolis, spręsdamas pareiškėjos skundą, šių pateiktų įrodymų nevertino, teismas konstatuoja, kad yra būtina patikrinti skolininkės atlikto įskaitymo teisėtumą.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad aukščiau nurodytų teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, būtinų įskaitymo atlikimui, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio saugoma nuosavybe, inter alia (be kita ko), pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis prieš Graikiją, peticijos Nr. 13427/87, 59 punktas; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov prieš Rusiją, peticijos Nr. 59498/00, 40 punktas). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
Nagrinėjamu atveju skolininkė UAB „Forestus“ atliko vienašalį įskaitymą ir išieškotojai B. L. išsiuntė 2020 m. lapkričio 4 d. pranešimą dėl teismo sprendimu priteistos 15 000 Eur sumos įskaitymo į skolininkės patirtus tiesioginius nuostolius, pagrįstus rašytiniais įrodymais, išieškotojos pateiktus minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8986-490/2020 (iškirsto medienos kiekio taksavimo aktu, kuriame yra aiškiai nurodytas išieškotojos neteisėtai iškirstos ir pasisavintos medienos kiekis, kurios vertė pagrįsta VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ skelbiamomis miško kirtimo metu buvusiomis medienos vidutinėmis rinkos kainomis).
Taigi, nustatyta, kad šalių reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo požiūriu, nes 15 000 Eur skola priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir išduotas vykdomasis dokumentas, o dėl UAB „Forestus“ patirtų nuostolių dėl iškirsto miško teismo procesinio sprendimo nėra priimta. Teismas konstatuoja, kad į reikalavimą, dėl kurio priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kuris yra vykdomas proceso tvarka, negalima vienašališkai įskaityti reikalavimo, kurio vykdytinumas remiasi tik materialiosios teisės normomis ir dėl jo pagrįstumo nėra pasisakyta teismo tvarka, todėl prievolės šalis negali pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį vienašališkai įskaityti teisme nepatikrintos skolos į skolą dėl kurios išduotas vykdomasis dokumentas, ir kuri išieškoma vykdymo proceso metu.
Teismas konstatuoja, kad antstolio 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, 2020 m. gruodžio 15 d. raginimas įvykdyti sprendimą ir 2020 m. gruodžio 15 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra teisėti ir pagrįsti. Antstolio veiksmai nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti pagrįstai, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510-513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos UAB „Forestus“ skundą dėl antstolio Valdo Zubimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/20/01205.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.