Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. K. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-03-10 nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016-02-11 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2016-01-15 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2015-12-29 D. K. pareiškimą, nesant policijos pareigūnų A. Č., A. E. ir J. B. veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.

D. K. nuomone, nėra įvertinti skundo argumentai dėl pareigūnų iškvietimų metu darytų garso įrašų, kaip įrodymų neteisėtumo. Įrašų fiksavimas atliktas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu patvirtiną Policijos patrulių veiklos instrukciją, nes nei 2015-11-14, nei 2015-12-09 apie daromą garso įrašą ji nebuvo įspėta, todėl pareiškėjos vertinimu, garso įrašai padaryti neteisėtai ir negali būti vertinami kaip reikšminga medžiaga sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą.

Skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnų ir vaiko tėvo apsilankymai jos namuose ir vaiko perdavimas V. S. įvyko, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo reikalavimus, be vaiko teisių apsaugos institucijos pareigūnų dalyvavimo, kas šiurkščiai pažeidė tiek pareiškėjos, tiek vaiko teisėtus interesus ir padarė didelę moralinę žalą. Įstatymas nenumato jokių išimčių, todėl nutarimą surašiusios tyrėjos teiginiai bei (duomenys neskelbtini) pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti argumentai - jog vaiko paėmimas nebuvo iš anksto planuotas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo norma, reikalaujanti, kad vaiko perdavimo metu dalyvautų ir (duomenys neskelbtini) atstovai, netaikytina - nepagrįsti.

Jei teismui pritrūktų duomenų tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų nusikalstamų veikų, turėtų būti vertinti akivaizdūs policijos pareigūnų padaryti Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.9 ir 35 punktų reikalavimų pažeidimai, dėl garso įrašų ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalies pažeidimo – vaiko perdavimo tėvui, nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijų atstovui. Šie pažeidimai pareiškėjos nuomone, atitinka bent jau tarnybinio nusižengimo sudėtį, todėl teismo turėtų būti įvertinti tarnybinės atsakomybės kontekste arba gauta informacija perduota įvertinti kompetentingam subjektui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmetamas.

D. K. 2015-12-29 pareiškimu kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir V. S. padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškime D. K. nurodė, kad 2015-11-13 apie 16 val. išleido nepilnametį jos ir V. S. sūnų į miestą, o apie 17 val. į jos namus atvyko policijos pareigūnai su V. S. ir pareikalavo tikrintis neblaivumą. Kadangi nebuvo paaiškintos policijos apsilankymo jos namuose priežastys ir teisinis pagrindas, ji nematė reikalo tikrinis blaivumą. Tąkart jos sūnus liko namuose, o pareigūnai su V. S. po pusvalandžio išvyko. 2015-12-09 apie 19 val. atvykę pareigūnai elgėsi grubiai, be teisėto pagrindo apžiūrėjo jos gyvenamąsias patalpas ir net nepasiūlius tikrintis blaivumą laidė replikas, kad ji atsisakys tai padaryti. Galiausiai, sūnų perdavė kartu atvykusiam V. S..

Pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir V. S. vyksta civilinis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko gyvenamoji vieta nuo 2012 m. yra nustatyta su ja, o nuo 2015 m. gegužės mėnesio Anykščių rajono apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją jos ir vaiko tėvo bendravimo tvarką su vaiku, pagal kurią dvi savaites sūnus būna su mama, o kitas dvi - su tėvu. Pareiškėjos nuomone, policijos pareigūnai, neturėdami teisėto pagrindo, perdavė vaiką tėvui, taip pažeisdami teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, vaiko perdavimo procedūrą, nes nedalyvavo vaiko teises ginančios institucijos pareigūnai, bei piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, viršijo įstatymų nustatytus įgaliojimus, tuo padarydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnyje. D. K. mano, jog su pareigūnais atvykęs V. S. galimai iniciavo tokius neteisėtus pareigūnų veiksmus, siekdamas įbauginti ją, daryti jai ir vaikui spaudimą, todėl prašė įvertinti ir V. S. veiksmus baudžiamosios teisės kontekste (l. 13-14).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja atlikusi D. K. pareiškime nurodytų aplinkybių tikslinimą 2016-01-15 nutarimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 168 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (l. 53-60) dėl D. K. 2015-12-29 pareiškime nurodytų aplinkybių (l. 13-14). Šį procesinį sprendimą D. K. skundė prokurorui. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Diksos 2016-02-11 nutarimu D. K. skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atmestas (l. 62-67).

Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-03-10 nutartimi pareiškėjos D. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Diksos 2016-02-11 nutarimo panaikinimo taip pat netenkintas (l. 22-24).

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, elgėsi tinkamai ir pagrįstai. Jie ėmėsi tinkamų priemonių tam, jog visų pirma būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai. Pareigūnų veiksmai, kuomet jie neinformavo pareiškėjos apie tai, kad yra daromas garso įrašas, neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalies požymių. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, jog prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, yra pagrįstas ir teisėtas.

BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nagrinėjamu atveju, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas atlikus D. K. 2015-12-29 pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą, kaip to reikalauja BPK 168 straipsnio 1 dalis, t. y. buvo apklausta pati pareiškėja D. K. (l.16-17), jos vaiko tėvas V. S. (l. 19-20), tyrėja J. B. (l. 27-28), kuri su patruliu A. Č. 2015-11-14 buvo nuvykusi į D. K. butą pagal iškvietimą, taip pat ir A. Č. (l. 30-31). Prie patikslinimo medžiagos buvo prijungti dokumentai iš civilinės bylos, susiję su nustatyta vaiko bendravimo tvarka (l. 22-25), taip pat duomenys susiję su policijos įstaigos gautais pranešimais 2015-11-14 ir 2015-12-09 (l. 32-35), į įvykio vietas atvykusių policijos pareigūnų J. B., A. E. tarnybiniais pranešimais dėl vaiko nepriežiūros (l. 39-40), atsakymas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus į paklausimą dėl aptariamos situacijos (l. 43-44), garso įrašai daryti atvykus į kvietimus ir tarnybinis pranešimas dėl garso įrašų perklausymo (l. 45-47), kita medžiaga. Atlikus šiuos procesinius veiksmus ir išanalizavus surinktą medžiagą, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja nenustatė, kad pareiškėjos nurodytų policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, skundo argumentais, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi bei prokuroro ir vyriausiosios tyrėjos nutarimais, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nutarimas, kuriuo atmestas D. K. skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nutarimo panaikinimo, yra pagrįstas.

Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančiomis, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, jog bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Šiuo atveju pradėti ikiteisminį tyrimą ar dar kartą atlikti procesinius veiksmus, siekiant ištirti ar tikslinti pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo. Skunde išreikšta subjektyvi nuomonė apie 2015-12-29 pareiškime nurodomų aplinkybių tikslinimo eigą bei surinktų duomenų vertinimą, nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje, prokuroro ir vyriausiosios tyrėjos nutarimuose išdėstytų išvadų apie pagrįstą atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Teiginiai, kad skundžiamos nutarties argumentacija pagrįsta tik policijos pareigūnų, kurių veiksmus pareiškėja ir prašė įvertini baudžiamosios teisės prasme, parodymais, objektyviai neišsiaiškinus visų pareiškime nurodomų aplinkybių ir nesurinkus pakankamai duomenų tokio procesinio sprendimo priėmimui, yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismo nutarties turinyje atsispindi detalus ir aiškus skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo vertinimas pareiškėjos skunde dėstomų aplinkybių bei surinktų duomenų visumos kontekste. Skunde dėstomi argumentai, nesudaro pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrįstumu ar teisėtumu, nešališkumu.

Nors D. K. skunde nurodo apie galimai policijos pareigūnų atliktą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytai išvadai, konstatuoja, kad teismui pateiktoje medžiagoje duomenų, patvirtinančių, jog policijos pareigūnai, sureagavę į iškvietimą, atvykę į įvykio vietą, išsakę prašymą pasitikrinti neblaivumą ir atlikę pokalbių su įvykio vietoje buvusiais asmenimis garso įrašus bei nepilnametį sūnų perduodami tėvo priežiūrai, būtų elgęsi neįvertinę esamos situacijos ir taip atlikę kokius nors nusikalstamus veiksmus, nėra.

Skunde dėstomi prašymai dėl policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo tarnybinės atsakomybės prasme ar keliami klausimai dėl vaiko teisių apsaugos institucijų darbo laiko organizavimo nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinis teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminį tyrimą dėl D. K. skunde nurodomų aplinkybių atsisakyta pradėti pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.