Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-09 · Byla Nr. ATP-468-493/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
ATP-468-493/2013
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00874-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Administracinė byla Nr. ATP-468-493/2013;Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00874-2012-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.; 45.4.; 45.10.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. B. skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio (toliau – Institucija) patrulis surašė G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-10-21, 14.46 val., būdamas neblaivus (nustatyta 2,56 promilių girtumas), būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, vairuodamas V. K. priklausantį automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio ir atsitrenkė į stovintį S. V. automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ko pasekoje apgadino abu automobilius ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 14, 134 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 ² straipsnyje ir 127 straipsnio 3 dalyje.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-11-15 nutarimu G. B. pripažino kaltu padarius LR ATPK 130² straipsnyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaudė penkiolika parų administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo. Kauno apygardos teismo 2013-02-08 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-11-05 nutarimo dalis, kuria buvo nutarta netaikyti automobilio „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, panaikinta ir byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti iš naujo. Kėdainių rajono apylinkės teismas klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo išnagrinėjo iš naujo ir 2013-03-14 nutarimu G. B. pagal LR ATPK 130² straipsnį paskyrė papildomą administracinę nuobaudą – automobilio „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Šalies argumentai

G. B. apeliaciniu skundu prašo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nutarimų paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – automobilio konfiskavimą, panaikinti. Skunde nurodo, kad dėl padarytų pažeidimų prisipažįsta visiškai, sutinka su teismo paskirtomis nuobaudomis ir jų neskundžia. Tačiau nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jam paskirtas transporto priemonės konfiskavimas. Skundo autorius pažymi, kad automobilis priklauso ne jam, o jo buvusiam darbdaviui ūkininkui V. K., todėl ši papildoma nuobauda neatitinka nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Apelianto teigimu sprendimas priimtas neteisėtai, nes nebuvo užtikrintos V. K. teisės, jis buvo apklaustas tik liudytoju, nors turėjo būti įtrauktas proceso šalimi, jam nebuvo pasiūlyta pasinaudoti teise turėti advokatą. Transporto priemonės konfiskavimo nepagrįstumą rodo ir tai, kad autobusiukas konfiskuotas neatlygintinai ir su eksploatacijos nuostoliais tuo pažeidžiant jo nuosavybės neliečiamumą. Skundo autoriaus nuomone teismas, priimdamas nutarimą konfiskuoti V. K. priklausančią transporto priemonę, nesilaikė Konstitucinio teismo nutarimo, kuriuo LR ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Sprendimas priimtas pažeidžiant ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad transporto priemonių konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. G. B. nurodo, kad transporto priemonė jam buvo patikėta darbo reikalams, todėl jis, todėl savininkas neturi atsakyti už tai, kad transporto priemonę jis naudojo asmeniniams tikslams ne darbo metu. Ta aplinkybė, kad V. K. apie transporto priemonės pagrobimą nepranešė policijai, tik įrodo, kad apie tai, jog transporto priemonė buvo panaudota be jo leidimo jis sužinojo tik padarius autoįvykį ir automobilį paėmus policijai. Svarbiausia, apelianto manymu, yra ta aplinkybė, kad transporto priemone jis pasinaudojo be savininko sutikimo sekmadienį, ne darbo dieną. Iš to darytina išvada, kad transporto priemonė buvo paimta neteisėtai, be savininko žinios ir prieš jo valią, jam negalint kontroliuoti apelianto veiksmų. Dėl to transporto priemonės konfiskavimas negali būti taikomas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo G. B. skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, transporto priemonės konfiskavimas paskirtas teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

G. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 130² straipsnyje, 127 straipsnio 1 dalyje padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus. G. B. savo kaltės taip pat neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda – automobilio „Renault Master“ konfiskavimu. Apelianto manymu teismas automobilį konfiskavo nepagrįstai, kadangi jis priklauso ne jam, o kitam asmeniui – V. K., kuris apie automobilio savavališką naudojimą nieko nežinojo.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka ir mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai už LR ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė transporto priemonės konfiskavimą.

Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja LR ATPK 26 straipsnis. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas ši daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Bendra taisyklė, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį iš šios bendros taisyklės ir nurodęs kokius pažeidimus padarius gali būti konfiskuojamas ir daiktas ar pajamos, nesantys pažeidėjo nuosavybe. Prie tokių išimčių priskiriamas ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130² straipsnyje, padarymas.

LR ATPK 130² straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje, 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus teisės vairuoti transporto priemonę neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Kaip matyti iš straipsnio sankcijos transporto priemonės konfiskavimas yra ne alternatyvi nuobauda, kurios teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, gali neskirti, o privaloma, skiriama kartu su administracine nuobauda – areštu. Apeliantas pažymi, kad transporto priemonė „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne jam, todėl ji teismo negalėjo būti konfiskuota. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėta transporto priemonė priklauso V. K., buvusiam G. B. darbdaviui, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniu.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos nuosekliai laikomasi iki šiol (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011).

Teismų praktikoje, analizuojant Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-3213/2010).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis darbo funkcijoms atlikti buvo perduotas naudotis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B.. Apklausiamas teisme V. K. paaiškino, kad apeliantui leido automobilį laikyti namie, kad jo paties ir kitų darbuotojų nereikėtų vežioti į darbą, nurodė, kad automobiliu gali naudotis tik tada, kai reikia vežti darbininkus. Prašymo dėl vagystės nerašė, nes automobilį G. B. davė pats (b. l. 66). Įvertinus surinktų įrodymų visumą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmė išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Automobilio savininkas, duodamas kitam asmeniui naudotis jam priklausančią transporto priemonę, prisiima visą su tuo susijusią riziką. Pirmos instancijos teismo teisingai pažymėta, kad ta aplinkybė, jog G. B. transporto priemonę vairavo ne darbo dieną, nėra esminė sprendžiant konfiskavimo klausimą, kadangi G. B. automobiliu naudojosi teisėtai turėdamas savininko leidimą, transporto priemonė nebuvo paimta prieš savininko valią. Iš to seka išvada, kad V. K., kaip transporto priemonės savininkas, nevykdė savo, kaip transporto priemonės savininko, pareigų. Pirmos instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir, konfiskuodamas ne pažeidėjui, o trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, vadovavosi įstatymo nuostatomis bei aktualia teismų suformuota praktika, pažeidimų nepadarė. Kaip jau minėta, transporto priemonės konfiskavimas neatima iš jos savininko teisės reikalauti kalto asmens atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų kilusią žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir transporto priemonę konfiskavo pagrįstai. Paskirta nuobauda nelaikytina aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Arūnas Paštuolis