Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-662-1252-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-662-1252-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N662–1252/2010Procesinio sprendimo kategorija 41.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas D. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. gegužės 20 d., apie 16 val., nuo I. L. daržo numetė ir suplėšė plėvelę bei sutrypė pasėtas daržoves, nukentėjusiajai padarydama 100 litų turtinę žalą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50³ straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. nutarimu D. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje, padarymą paskyrė 200 litų baudą ir priteisė iš D. P. 100 litų žalos atlyginimą nukentėjusiosios I. L. naudai.

Teismas nurodė, kad D. P. kaltę patvirtina pareiškimas, tarnybinis pranešimas, nuotraukos. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgė, kad D. P. administracine tvarka baudžiama pirmą kartą.

II.

D. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškina, kad Raseinių rajono savivaldybė buvo sudariusi komisiją, kuri pareikalavo, kad bendro naudojimo sklype nebūtų savavališkų želdinių ir statinių, o esami neteisėti statiniai būtų nugriauti. Nurodo, kad kaimynai bendro naudojimo sklype neteisėtus statinius nugriovė, tačiau, nepaisydami komisijos draudimo, susikasė asmeninį daržą, kuris užėmė penkių iš šešių name esančių butų gyventojų bendrą sklypo dalį. Pažymi, kad kiti gyventojai nebeturi kur laikyti malkas namo apšildymui, o seniūnas leido gyventojams sandėliuoti malkas. Paaiškina, kad sukrautos malkos užėmė apie 4 m² neteisėtai sukasto daržo. Tvirtina, kad plėvelės neplėšė, nuotraukose matyti, jog ji sulankstyta ir padėta nuošalyje, todėl mano, kad jokių tyčinių veiksmų, nukreiptų į I. L. turto sunaikinimą ar sužalojimą neatliko. Teigia, kad teismas netyrė šių aplinkybių, jai nebuvo leista išsakyti savo pozicijos, taip pat nebuvo leista iškviesti ir išklausyti liudytojus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

III.

Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu D. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, t. y. už tai, kad 2009 m. gegužės 20 d. nuo I. L. daržo numetė ir suplėšė plėvelę bei sutrypė pasėtas daržoves, taip padarydama 100 litų žalą.

Apeliantė savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir administracinę nuobaudą jai paskyrė nepagrįstai.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

D. P. tiek savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde tvirtino, kad nukentėjusioji daržą įsirengė bendro naudojimo kiemo sklype be kaimynų sutikimo. Taip pat teigė, kad miesto seniūnas jai leido krauti malkas ant I. L. pasodintų augalų. Nukentėjusioji 2009 m. gegužės 20 d. pareiškime (b. l. 5) teigė priešingai, t. y., kad ginčo žemės sklypą ji yra išsinuomojusi, moka valstybei mokesčius. Tačiau apylinkės teismas šių prieštaringų aplinkybių nesiaiškino, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių vienos ar kitos bylos šalies teiginius, nesiaiškinta, ar nukentėjusioji 2009 m. gegužės 20 d. turėjo įgijusi teisę naudotis ginčo žemės sklypu, o administracinėn atsakomybėn patraukta D. P. tai žinojo ar turėjo žinoti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis I. L. 2009 m. gegužės 20 d. pareiškimu (b. l. 1, 5; 7-8). Iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas į įvykio vietą nuvykęs policijos pareigūnas, nukentėjusioji I. L.. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas esminę reikšmę bylos nagrinėjimui galinčių pateikti minėtų ar kitų liudytojų, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, tokiu būdu nepašalindamas prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Taip pat pažymėtina, jog prie I. L. pareiškimo esančios nuotraukos (b. l. 7-8) nėra pakankamas įrodymas, kad 2009 m. gegužės 20 d. D. P. veiksmais nukentėjusiosios teisėtai valdomame žemės sklype pasėtos daržovės buvo sutryptos, o plėvelė suplėšyta.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas bylą perduodant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys