- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-851-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00169-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. (V. D.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. D. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 260 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 4 ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 2 d.
3. Komisija 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
5. Nuteistasis V. D. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde teigiama, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, jo socialinių ryšių tvirtumo. V. D. taip pat pažymi, jog jo ateities planai yra realus, taikius jam lygtinį paleidimą jis pradėtų dirbti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog V. D. priklauso vidutinės rizikos grupei – 48 balai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo pažanga siekiant sumažinti šią riziką turi būti išimtinai akivaizdi ir įtikinanti.
9. Nuteistasis skunde pažymi, jog jis neturi galiojančių nuobaudų, taip pat palaiko tvirtus socialinius ryšius, be to, taikius lygtinį paleidimą, pradėtų dirbti. Tai, kad V. D. neturi šiuo metu galiojančių nuobaudų, neabejotinai vertintina jo naudai. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, jog nuteistojo darbinė motyvacija ir ryšių palaikymas su artimaisiais yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Tačiau šios aplinkybės negali būti pripažintos pakankamomis konstatuoti, jog nuteistasis daro tokią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą, teismas vertina eilę aplinkybių, leidžiančių spręsti apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką - konkretaus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
10. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi 2 kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus ir gyvenimo stilius ir draugai. Nors vienas iš šių kriminogeninių veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus, apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, kurių nuteistasis jau negalės pakeisti, tačiau likusį kriminogeninį veiksnį, bausmės atlikimo metu nuteistasis galėjo įtakoti ir panaikinti. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų manymu, šis kriminogeninis veiksnys yra itin svarbus vertinant V. D. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jis nuteistajam buvo nustatytas atsižvelgus į tai, jog V. D., nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, be to, nuteistasis abejoja savo galimybėmis atsiskirti nuo asmenų, su kuriais kartu vykdė nusikalstamas veikas, atsispirti jų spaudimui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų nuteistasis įsigijo turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nors nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu neigė turėjęs turtinės naudos iš nusikaltimų darymo, tačiau, kaip matyti iš jo socialinio tyrimo išvados, iki laisvės atėmimo bausmės jis niekur nedirbo, kas leidžia pagrįstai manyti, jog vis tik iš nusikalstamų veikų darymo gaunamos lėšos buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Nuteistasis pataisos namuose taip pat nedirbo, nors atlikdamas bausmę baigė vidurinę mokyklą, tačiau neįgijo jokio profesinio išsilavinimo, kas padėtų jam įsitvirtinti darbo rinkoje. Be to, pataisos namuose gautas vykdomasis patvarkymas dėl 127,72 Eur skolos išieškojimo iš V. D., skola neišieškota, kas neabejotinai yra papildoma finansinė našta nuteistajam. Įvertinęs nuteistojo darbinės, profesinės patirties stoką, turimą įsiskolinimą informacijos, jog nuteistasis vis dar menkina savo nusikalstamo elgesio ryšį ar mano, kad neturi kito pasirinkimo, be to, neneigia, jog laisvėje gali pasiduoti asmenų, su kuriais vykdė nusikalstamas veikas, spaudimui, kontekste, apygardos teismas abejoja nuteistojo galimybe lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Priešingos išvados teismui neleidžia daryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, apie galimą V. D. įdarbinimą operatoriumi, kadangi tokios pažymos, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.
11. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį nepasižymėjo išskirtinai teigiamu elgesiu, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą būryje jis pradėtas skatinti tik 2017 m. balandžio mėnesį, tuo tarpu iki tol buvo 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. O kaip jau minėta, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybės konkrečiam nuteistajam, vertintinas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiami ir neigiami pokyčiai. Apygardos teismo manymu, nuo pirmojo nuteistojo paskatinimo iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjęs laiko tarpas dar nėra pakankamas konstatuoti, jog nuteistasis savo elgesį koreguoja išimtinai tik teigiama linkme.
12. Be to, nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką patvirtina ir tai, jog nuo 2015 m. gruodžio 22 d. atlikto V. D. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, t y. per pakankamai ilgą laikotarpį, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 11 balų. Atsižvelgiant į tai, kad iš šiuo metu jam pagal OASys metodiką nustatytų 48 balų tik 20 balų yra statiniai, o likę 28 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis galėjo įtakoti ir sumažinti, darytina išvada, kad nuteistasis iki šiol maksimalių pastangų mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nedėjo.
13. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei įvertinęs jas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, sunkumo, atliktos ir neatliktos bausmės dalies kontekste, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. D. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. D. (V. D.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.