Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Vainius Proceso Nr. 1-01-1-32290-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1.1.; 1.1.8.; 2.4. (S)

2017 m. sausio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Daliau Jocio, Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. G. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-07-17 iki 2016-07-19. Nustatyta paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, paso paėmimą panaikinti. Taip pat nustatyta iš I. G. priteisti 1798,77 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. nuteistas už tai, kad 2016-07-09, apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Priekulėje, Klaipėdos rajone, I. G., būdamas L. V. priklausančiame bute, iš miegamojo kambaryje ant komodos buvusios dėžutės pagrobė L. V. priklausančius juvelyrinius dirbinius, tai yra 380,00 eurų vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, 173,77 eurų vertės auksinę grandinėlę, 1000,00 eurų vertės auksinį žiedą, 5 poras sidabrinių auskarų, bendros 200,00 eurų vertės, 25,00 eurų vertės sidabrinę grandinėlę su pakabuku, ir iš komodos stalčiaus pagrobė 20,00 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT–S7580“ bei 361,44 eurų vertės filmavimo kamerą „Canon“, taip I. G. pagrobė 2135,21 euro vertės L. V. priklausantį turtą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo I. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, jog paskirta bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad I. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad I. G. teistas 11 kartų, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad I. G. anksčiau teistas daug kartų, dauguma iš jų nusikaltimai nuosavybei. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas I. G. pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas I. G. už padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę artimą BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tai yra vienerius metus ir šešis mėnesius. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. G. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą apie nuteistojo asmenybės pavojingumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo, nes už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad I. G. paskirta bausmė nėra per griežta. Skiriant apeliantui bausmes BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių paskyrimą, taikytos tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti švelnesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti.