Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daigera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daigera“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daigera“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 1 punktą dalyje, kurioje UAB „Daigera“ pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus; Nutarimo rezoliucinės dalies 2.6 punktą UAB „Daigera“ skirti 79 300 Lt baudą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 2.6 punkto galiojimą iki skundo išnagrinėjimo teisme.

II.

III.

Paaiškina, kad net jei teismas priimtų UAB „Daigera“ palankų sprendimą, bylos nagrinėjimo laikotarpiu bendrovė gali susidurti su mokumo problema, kas kelia grėsmę jos veiklos tęstinumui. Todėl tokio teismo sprendimo vykdymas apskritai gali tapti neįmanomas, nes UAB „Daigera“ kaip juridinio asmens skundo nagrinėjimo metu apskritai gali nelikti. Pareiškėjo situacija ir potenciali žalos vartotojams atsiradimo grėsmė turi sudaryti pagrindą pripažinti, kad skubotas Nutarimo vykdymas neproporcingai pažeistų pareiškėjo teises ir trečiųjų asmenų (pareiškėjo klientų) interesus bei nesudarytų galimybės grąžinti iki baudos sumokėjimo buvusios įmonės finansinės-ūkinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz.: administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Taigi skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje paprastai būna individualus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Tikrinamu atveju būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindžia savo finansine padėtimi, kuri jei nebus atidėtas Nutarimo skirti baudą vykdymas, gali ypač komplikuotis. Į tai teisėjų kolegija nurodo, jog neigiama ginčijamo akto įtaka juridinio asmens mokumui paprastai nelaikoma ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Pažymėtina, jog teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą, jis įgis teisę reikalauti iš Lietuvos valstybės visų nuostolių, kildinamų iš neteisėto Nutarimo, atlyginimo (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgdamas į bylos faktinių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog teismui panaikinus skundžiamą akto dalį, iki jos priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkės arba pasidarys nebegalimas, todėl 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daigera“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.