Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. B., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo P. B. civilinis ieškinys atmestas. Iš P. B. priteista V. D. 2975 litai proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, kad 2008-03-29, laikotarpiu nuo 16 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini) namo, Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, du kartus aštriu daiktu perbrėžė automobilio „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio P. B., variklio gaubtą, dėl to nukentėjusiajam P. B. buvo padaryta 644 Lt dydžio turtinė žala.

Nukentėjusysis P. B. apeliaciniame skunde rašo, kad jis ir liudytoja R. U. matė, kad automobilio gaubtą sugadino V. D., kad dėl to įvykio kreipėsi į policiją, patvirtino policijos pareigūnai M. Š. ir E. S., patvirtina policijai rašytas pareiškimas, automobilio defektų aktas, nuotraukos. Teismo pamąstymai apie sugadinimo padarymo momentą – teisiškai nereikšmingi, nes automobilio sugadinimo momentą patvirtino apeliantas bei liudytoja R. U., policijos pareigūnų iškvietimas į įvykio vietą, pareiškimo parašymas policijai. Pats V. D. prisipažino, kad nukentėjusiojo automobilis jam trukdė praeiti. V. D. kaltę įrodo tai, kad jis pats patvirtino, jog jo santykiai su seserimi R. U. yra blogi. Teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. D. galėjo sugadinti apelianto automobilį, neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). Nukentėjusysis P. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti V. D. apkaltinantį nuosprendį.

Atsikirtime į P. B. apeliacinį skundą kaltinamasis V. D. nurodė, kad P. B. parodymų apie tai, kad V. D. subraižė P. B. automobilio gaubtą, nepatvirtina kiti įrodymai. Tarp kaltinamojo V. D., privataus kaltintojo P. B. ir liudytojos R. U. parodymų yra prieštaravimų. P. B. ir R. U. yra suinteresuoti bylos baigtimi, suinteresuoti tuo, kad iš V. D. būtų priteista pinigų suma. Apeliaciniame skunde P. B. paminėti įrodymai V. D. kaltės neįrodo, o automobilio sugadinimo laiko nustatymas turi didelę reikšmę. Kad automobilis buvo sugadintas 2008-03-29, nurodė tik P. B. ir liudytoja R. U., tačiau objektyvių įrodymų, kada ant variklio gaubto atsirado įbrėžimai, byloje nėra. V. D. gynėjas H. Mackevičius prašo privataus kaltintojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo V. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusysis P. B., prašydamas skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti V. D. apkaltinantį nuosprendį, savo prašymą grindžia tuo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.), kad tai yra vada V. D. išteisinusį nuosprendį pakeisti. Apeliantas mano, kad išteisintojo kaltę patvirtina V. D. prisipažinimas, kad jis nešiodamas daiktus praeidavo pro apelianto automobilį, o automobilis esą trukdė V. D. praeiti, o nusikalstamos veikos motyvus patvirtina V. D. prisipažinimas, kad jo ir jo sesers liudytojos R. U. tarpusavio santykiai yra blogi. Nukentėjusysis P. B. mano, kad V. D. kaltę dėl automobilio sugadinimo patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojos R. U. parodymai, faktas, kad dėl automobilio sugadinimo buvo parašytas pareiškimas policijai, kad į įvykio vietą buvo kviesti policijos pareigūnai, policijos pareigūnų M. Š., E. S. parodymai, patvirtinantys kvietimo į įvykio vietą faktą, fotonuotraukos, automobilio defektacijos aktas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas apeliaciniame skunde paminėtus įrodymų šaltinius ištyrė ir nuosprendyje jų reikšmę V. D. kaltei pagrįsti įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų. Teismas nuosprendyje įvertino ir V. D., jo sesers liudytojos R. U., nukentėjusiojo P. B. tarpusavio santykius, tų santykių galimą įtaką parodymų objektyvumui ir tiesai byloje nustatyti. Teismo nuosprendyje paminėtas abejones dėl liudytojos R. U. parodymų patikimumo (b. l. 102) apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Liudytoja R. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad, būdama namuose, išgirdo kaukiant automobilio signalizaciją. Tuo metu jos draugas P. B. pakvietė ją prie lango pažiūrėti, ką daro jos brolis. Abu žiūrėjo pro langą ir sekė. Teisiamojo posėdžio protokole įrašyta: „Mes toliau sekėme, ką jis darys. Kaltinamasis vis praeidamas spardė automobilį. Po to jis išėjo, pamatė, kad kaimynas plauna automobilį, ir nieko nedarė. Aš mačiau, kad jis brėžė per automobilio kapotą.“ Į nukentėjusiojo atstovo klausimą liudytoja R. U. atsakė: „Mačiau tą įbrėžimą, anksčiau nebuvau mačiusi. Mačiau kaip jis mostelėjo su ranka per automobilį ir toje vietoje buvo įbrėžimas“. Į kaltinamojo V. D. gynėjo klausimą liudytoja atsakė: „atrodo, kad buvo du įbrėžimai. Buvo šeštadienis, darbavomės darže...Kaltinamasis daug kartų spardė automobilį. Kai tik nustodavo kaukti signalizacija, jis išeina ir vėl įspiria, kiek tai laiko truko, aš nežinau... Dabar su kaltinamuoju broliu neturiu jokių reikalų. Su nukentėjusiuoju ir gyvenam ir negyvenam. Viskas gerai skunde parašyta. Su nukentėjusiuoju gyvenam kaip sugyventiniai... Būtų gerai, kad sutaisytų automobilį, jeigu taip elgiasi. 1000 litų neturtinės žalos gal ir norėčiau kad priteistų. Norėčiau, kad nubaustų kaltininką, todėl kad toks mandras yra, pasikėlęs visą laiką“ (b. l. 98). Liudytojos R. U. parodymuose yra prieštaravimų. Remiantis jos parodymais, kaltinamasis – jos brolis V. D., praeidamas pro šalį, spardė P. B. automobilį, bet pamatęs, kad kaimynas plauna automobilį, nieko nedarė. Sakydama, kad matė, kaip V. D. brėžė per automobilį, liudytoja abejojo dėl įbrėžimų skaičiaus, patikslindama kaltinamojo veiksmus parodė, kad matė, kaip kaltinamasis mostelėjo ranka per automobilį, bet ar jis rankoje ką nors turėjo, neparodė. Liudytoja ir nukentėjusysis, matydami kaltinamojo veiksmus, kaltinamojo nesudrausmino, tuojau pat priekaištų dėl neteisėtų veiksmų jam pačiam nepareiškė, bet kreipėsi į policiją. Nėra pagrindo abejoti tais liudytojos R. U. parodymais, kad ji matė, jog jos brolis V. D. P. B. automobilį spardė, to neneigia ir pats išteisintasis, bet kelia abejonių parodymai, kad ji matė, kuriuo metu ir kaip buvo įbrėžtas automobilio variklio gaubtas. Apylinkės teismas turėjo pagrindo manyti, kad liudytoja R. U. yra suinteresuota bylos baigtimi, kad gali būti šališka, nes ji ir nukentėjusysis yra sugyventiniai, abu tvarko liudytojos ūkį, liudytoja su kaltinamuoju pykstasi dėl turto, iki to laiko, kol nebuvo ginčų dėl turto, kaltinamasis ir nukentėjusysis sutarė gerai.

Liudytojas policijos pareigūnas M. Š. parodė, kad su kolega E. S. buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį ir kaltinamąjį dėl jų konflikto, susijusio su automobilio pastatymu. Nukentėjusysis sakė, kad įbrėžtas automobilio kairės pusės priekinis sparnas. Į teisėjo klausimą liudytojas atsakė, kad neprisimena, kur buvo įbrėžta. Į nukentėjusiojo atstovo klausimą liudytojas atsakė, jog neprisimena, ką aiškino kaltinamasis. Į kaltinamojo gynėjo klausimą liudytojas atsakė, kad subraižymą apžiūrėjo, bet ar tai buvo seni ar nauji įbrėžimai, nenustatė, kaltinamasis aiškino, kad automobilis jam trukdė praeiti (b. l. 97).

Liudytojas policijos pareigūnas E. S. parodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą tirti kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto. Dėl automobilio subraižymo liudytojas neprisiminė nieko, bet prisiminė, jog nukentėjusysis skundėsi, kad kaltinamasis norėjo jį sumušti. Nukentėjusysis kažką apie automobilį sakė, bet jam buvo liepta atvykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimą. Įvykio vietoje nieko nerašė ir nematavo (b. l. 97).

Teismas įvertino policijai rašyto nukentėjusiojo pareiškimo turinį ir padarė teisingą išvadą, kad iš pareiškimo turinio galima suprasti tik tai, kad nukentėjusysis tik manė, jog V. D. gali automobilį subraižyti, jį padegti ar kitaip pasielgti (b. l. 102). Tai, kad pareiškime policijai nenurodė, jog kaltinamasis automobilį subraižė, sugadino, nukentėjusysis pateisino savo užmaršumu dėl didelio streso (b. l. 98).

Iš nukentėjusiojo P. B. automobilio „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti – (duomenys neskelbtini) 2008 m. balandžio 1 d. vertinimo ataskaitos turinio matyti, kad automobilis pagamintas 1987 m., jo rinkos vertė – 2700 Lt, o transporto priemonės atkūrimo dėl dviejų 10 cm ilgio įbrėžimų kaštai – 512,12 Lt. Apie tai, kiek gilūs rasti įbrėžimai, kaip seniai ir kuo jie galėjo būti padaryti, vertinimo ataskaitoje ir byloje duomenų nėra (b. l. 4–6, 10, 11, 12).

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka, nukentėjusiojo gynėjas teismui pateikė nuotraukas, kuriose matyti du neypatingai ryškūs įbrėžimai ant automobilio „Audi 100“ variklio gaubto. Nuotraukų autorius nenustatytas. Kyla pagrįstų abejonių, ar nukentėjusysis ir liudytoja R. U., net ir matydami kokį nors kaltinamojo rankos judesį, galėjo iš tolo auksinės spalvos, kaip rašoma vertinimo akte apie automobilio spalvą (b. l. 6), fone įžiūrėti tokius įbrėžimus, kokie rasti ant automobilio sparno.

Iš 2008-05-16 Klaipėdos rajono policijos komisariato atsakymo nukentėjusiajam P. B. turinio matyti, kad su V. D. buvo profilaktiškai pasikalbėta, jis buvo oficialiai įspėtas dėl galimos administracinės atsakomybės už nedidelį chuliganizmą pagal ATPK 174 str., už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą pagal ATPK 50-3 str., dėl baudžiamosios atsakomybės už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą pagal BK 145 str., už turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 187 str. (b. l. 20). Šio atsakymo nukentėjusiajam turinys patvirtina, kad konkrečių atsakomybę užtraukiančių V. D. veikų policija nenustatė, jo niekaip nebaudė, tik oficialiai įspėjo, kad paminėtų įstatymais uždraustų veikų nedarytų.

Iš Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjo A. J. 2008-05-14 teikimo dėl P. B. pareiškimo tyrimo turinio matyti, kad tyrėjas apklausė kaltinamojo V. D. ir liudytojos R. U. motiną, kuri matė, kad P. B. automobilis trukdė praeiti, matė, kad V. D. spyrė į automobilio ratą ir automobilio signalizacija pradėjo kaukti, matė, kaip dėl ne vietoje pastatyto automobilio V. D. ir P. B. susikivirčijo, bet nematė, kad V. D. būtų gadinęs P. B. automobilį. To, kad spyrė į nukentėjusiojo automobilio ratą, neginčijo nė pats V. D.. Teikime padaryta išvada, kad tarp P. B. ir V. D. kilo konfliktas dėl ne vietoje pastatyto automobilio ir asmeninių paskatų, kad su V. D. tikslinga profilaktiškai pasikalbėti ir oficialiai įspėti, kas 2008-04-30 ir buvo padaryta. Išvados, kad V. D. ne grasino, bet realiai sugadino nukentėjusiojo automobilį, teikime nėra (b. l. 21).

Privataus kaltinimo procesą nutraukdamas ir perduodamas bylą tirti prokurorui, teismas (teisėja J. G.) konstatavo, kad V. D. turėtų būti kaltinamas ne pagal BK 140 str. 1 d., 187 str., bet pagal BK 145 str. 2 d., numatantį atsakomybę už žmogaus terorizavimą (b. l. 31–32). Prokuroro skunde dėl šios teismo nutarties pastebėta, kad nukentėjusysis P. B. policijos sprendimą dėl jo pareiškimo tyrimo rezultatų ir priimtų priemonių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė (b. l. 37–38).

Iš liudytojos R. U. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad anksčiau kaltinamasis ir nukentėjusysis sutardavo gerai, „viskas prasidėjo nuo remontų, kanalizacijai pravesti reikėjo kasti pro mano daržą, o V. D. supyko ant manęs, kad tvorą perkėlėme“ (b. l. 98).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tuo, ar nukentėjusysis ir liudytoja R. U. matė, kaip ir kada V. D. įbrėžė nukentėjusiojo automobilio variklio dangtį, suabejojo pagrįstai. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, defekto atsiradimo laiko nustatymas yra labai reikšmingas ir būtinas V. D. kaltei patvirtinti. Nukentėjusiojo P. B. 2009 m. kovo 29 d. pareiškime policijai nenurodytas net apytikris neteisėtų V. D. veiksmų laikas, o 2008 m. rugpjūčio 21 d. skunde teismui dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka paminėtas laiko tarpas nuo 16 iki 18 val. (b. l. 1). Jeigu policijos kvietimo priežastimi būtų buvęs automobilio sugadinimas, automobilio variklio dangčio įbrėžimai, pareiškime policijai ar policijos pareigūno A. J. teikime būtų nurodytas ir tikslus tų neteisėtų veiksmų padarymo laikas. Pareiškime policijai ar A. J. teikime tokia priežastis nenurodyta. Klaipėdos rajono policijos komisariato atsakymas nukentėjusiajam P. B. dėl jo pareiškimo tyrimo buvo išsiųstas 2008-05-16, tačiau P. B. į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi tik 2008 m. rugpjūčio 21 d.

Nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykiai šioje byloje paremti principu vienas kitam nenusileisti, o nukentėjusiajam padarytos žalos dydis, automobilio sugadinimai aiškiai neatitinka priemonių, kurių pagalba bandoma išspręsti tarpusavio nesutarimus ir turtinius santykius. Kad būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas, teismas emocijomis, spėliojimais remtis negali, privalo remtis tik objektyviais abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismo sprendimo tikslas yra reikšmingesnis negu atskirų asmenų tarpusavio ambicijų patenkinimas. Visos galimybės nustatyti V. D. kaltę dėl P. B. automobilio variklio gaubto sugadinimo panaudotos, bet abejonės dėl kaltinamojo kaltės nepašalintos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tokių įrodymų byloje nesant, apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą V. D. išteisinantį nuosprendį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.