Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-19680-1162/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2YT-19680-1162/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11521-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Gervienė
Pareiškėjas
L. P.
Suinteresuotas asmuo
B. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Milana Striuogienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19680-1162/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11521-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIERUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,sekretoriaujant Joanai Ažukienei,dalyvaujant pareiškėjai L. P., jos įgaliotai atstovei advokatei Milanai Striuogienei,suinteresuotam asmeniui B. T.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. P. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tetos A. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos L. P. teta A. A. (duomenys neskelbtini) notarine forma sudarė testamentą, kuriuo žemę, esančią (duomenys neskelbtini), į kurią bus atstatyta nuosavybės teisė, paliko L. P. Dar tais pačiais 1997 metais buvo atlikti preliminarūs žemės sklypų matavimai ir A. A. buvo priskirti atitinkami žemės sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus duomenimis pagal Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. rugsėjo 28 d. parengtą pažymą Nr. 490 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų A. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,92 ha žemės iš buvusio savininko P. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 11,84 ha žemės (duomenys neskelbtini). Po A. A. mirties (duomenys neskelbtini) Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje buvo parengtas ir priimtas Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. A.“, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė į 1,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra, o likusią 4,54 ha žemės sudarant žemės reformos žemėtvarkos projektą, t.y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus kitoje vietoje. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis 1,38 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. A. vardu. Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. A. atkurtos nuosavybės teisės į 5,09 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Lygiavertis žemės sklypas, projektinis Nr. 474-1, kurio plotas 1,75 ha, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant žemės sklypui preliminarius matavimus, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre A. A. vardu, tačiau daiktinės teisės į šį žemės sklypą neįregistruotos. Kitas lygiavertis žemės sklypas, projektinis Nr. 474-2, kurio plotas 3,34 ha, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paženklintas preliminariais matavimais ir parengta kadastro duomenų nustatymo byla. Tačiau 2008 m. balandžio 23 d. VĮ Registrų centro Kauno filialas informavo Kauno rajono skyrių, kad žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nesiderina su gretimo žemės sklypo ribomis ir 2008 m. gegužės 2 d. sprendimu atidėjo šio žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Mirus pareiškėjos tetai A. A. tuo metu įstatymo nustatytu terminu pareiškėja L. P. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo, tačiau po tetos mirties faktiniu turto valdymu perėmė jai priklausančią žemę, esančią, (duomenys neskelbtini), t. y. valdo, naudojasi ir tvarko kaip savo jos tetai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškėja rūpinasi paveldėtu tetos turtu – žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), juos prižiūri. Žemės sklype, kurio plotas, 1,38 ha, esančiame (duomenys neskelbtini), L. P. augina daržoves savo šeimos poreikiams, kituose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veši pievos. Juose L. P. atlieka žolės pjovimo ir kitus sklypų valymo ir priežiūros darbus, tokiu būdu pagamindama savo laikomiems gyvuliams šieno. Pareiškėja L. P. naudoja žemės sklypus pagal savo asmeninius poreikius ir savo nuožiūra. Šios išdėstytos aplinkybės neabejotinai įrodo jos, kaip paveldėtojos, atlikimą aktyvių veiksmų, išreiškiančių L. P. valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėti valdyti palikėjos turtą kaip savo. Pareiškėjos tetos A. A. mirties dieną buvusi gyva kita įpėdinė, A. A. dukra M. L. K., mirė (duomenys neskelbtini), pritarė, kad jos mamos palikimą priimtų dukterėčia - pareiškėja L. P.. M. L. K. aiškiai žinojo savo mamos valią palikti žemę, esančią (duomenys neskelbtini), į kurią bus atstatyta nuosavybės teisė L. P. Šią aplinkybę taip pat įrodo faktas, jog M. L. K. liudijo A. A. testamento pasirašymą. Po A. A. mirties reikalinga gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėja L. P. galėtų įregistruoti savo nuosavybės teisę į paveldėtą tetos turtą, t. y. 1,38 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,75 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kitą lygiavertį žemės sklypą, projektinis Nr. 474-2, kurio plotas 3,34 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenys bus patikslinti ir bus kreipiamasi dėl žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Kitokia tvarka, t. y. ne teismo, pareiškėja negali gauti minėto dokumento, todėl kreipiasi į teismą dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po A. A. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti turtą, palikimą priėmė L. P.

2. Pareiškėja ir jos įgaliota atstovė 2022 m. spalio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė pareikštą prašymą. Pareiškėja papildomai parodė, kad iki šiol sprendžiant visus klausimus, susijusius su žemės tvarkymu, pakakdavo nurodyti, kad ji yra testamentinė savo tetos įpėdinė, todėl negalvojo, kad papildomai reikia kreiptis į notarą. Pareiškėja visą laiką tetai priklausiusią žemę dirbo, prižiūrėjo pievas, kuriose ganė gyvulius, atliko kitus žemės ūkio darbus.

3. Suinteresuotas asmuo B. T. 2022 m. spalio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad jos močiutė A. A. visada sakydavo, jog žemė priklauso pareiškėjai, kadangi ji ten dirba ir gyvena, suinteresuotas asmuo dėl to niekada jokių pretenzijų neturėjo ir neturi, neketino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes palikimą, kurį testamentu pareiškėjai paliko A. A., priėmė pareiškėja.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus. Nurodė, kad pareiškime nėra juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti reikalingos sąlygų visumos tam, kad būtų galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. P. patvirtintas testamentas. Taigi, laikytina, kad pareiškėja turi dokumentą, patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie L. P. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tetos A. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

7. Teismas nustatė, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10). Taigi, A. A. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

8. Teismas taip pat nustatė, kad A. A. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo žemę, esančią (duomenys neskelbtini), į kurią bus atstatyta nuosavybės teisė, paliko pareiškėjai L. P. (e. b. l. 9). Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. pažymoje Nr. 490 nustatyta, kad A. A. turi nuosavybės teisę į 5,92 ha žemės į buvusio savininko P. A. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 11,84 ha žemės (e. b. l. 25-26). Kauno apskrities viršininko administracijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. atkurtos nuosavybės teisės į 1,38 ha žemės grąžinant natūra 1,38 ha žemės. Sprendimas įteiktas turto paveldėtojams (e. b. l. 27-28). Nurodyto sprendimo pagrindu A. A. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32-33). Kauno apskrities viršininko 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 02-05-728 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir A. A. suprojektuoti ir patvirtinti du lygiaverčiai žemės sklypai: Nr. 474-1, kurio plotas 1,75 ha, esantis (duomenys neskelbtini), ir Nr. 474-2, kurio plotas 3,34 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14-18). Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 52/23120 A. A. atkurtos nuosavybės teisės į 4,54 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sprendimas įteiktas turto paveldėtojams (e. b. l. 23-24). Nurodyto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre A. A. vardu įregistruotas 1.7500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 34). Po A. A. mirties pareiškėja dėl mirusiajai priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla po A. A. mirties nėra užvesta (e. b. l. 37).

9. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams turto savininkams ir asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. A. paliko turtą - žemę, esančią (duomenys neskelbtini), į kurią bus atstatyta nuosavybės teisė. Taigi, pareiškėja yra testamentinė A. A. įpėdinė testamente nurodytam turtui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012).

10. Nagrinėjamu atveju tiek pati pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo B. T., tiek liudytojas P. Z. patvirtino, kad būtent pareiškėja dirbo bei prižiūrėjo žemės sklypus, į kuriuos vėliau A. A. vardu atkurtos nuosavybės teisės (2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 13 min. 29 sek. – 13 min. 40 sek.; 17 min. 56 sek. – 18 min. 58 sek.). Suinteresuotas asmuo B. T., kuri yra A. A. dukros M. L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas), patvirtino, kad jai visada buvo žinoma aplinkybė, jog pareiškėjai yra palikta jos močiutės žemė ir niekada dėl to pretenzijų nereiškė, būtent pareiškėja tvarkė visus su žeme susijusius klausimus (2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 14 min. 15 sek. – 14 min. 36 sek). Liudytojas P. Z. taip pat paaiškino, kad jau 40 metų pažįstą pareiškėją, jam puikiai buvo pažįstama ir A. A., kuriai mirus pareiškėja iš karto pradėjo rūpintis žeme (2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 17 min. 27 sek. – 18 min. 58 sek.). Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priimti jau po A. A. mirties, taip pat buvo įteikti turto paveldėtojams, kuria pagal A. A. testamentą buvo pareiškėja L. P. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po A. A. mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

11. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, liudytojo parodymai ir rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė jai paliktą palikimą po savo tetos A. A. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad kitas galimas įpėdinis suinteresuotas asmuo B. T. sutiko su pareiškimu.

12. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti A. A. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Silvija Gervienė