Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-18 · Administracinė byla Nr. I-656-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
I-656-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
T. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-656-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02595-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. (T. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas T. R. su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01 jis periodiškai buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tekdavo apie 1,5 kv. m. gyvenamojo ploto. Dėl gyvenamojo ploto stokos pareiškėjas buvo priverstas visą laiką sėdėti arba gulėti. Atvykus į Lukiškių TI-K asmens krata išrengiant daroma esant žemai oro temperatūrai. Tokiu būdu asmuo yra kankinas, žeminamas jo orumas. Atvykus į Lukiškių TI-K laikino laikymo patalpoje, kurioje būdavo apie 15 asmenų, tekdavo išbūti po kelias valandas. Laikino laikymo patalpose nebūdavo pakankamai sėdimų vietų, rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiais, ventiliacijos nebūdavo arba ji prastai veikdavo. Gyvenamosiose kamerose būdavo šalta, drėgna, trūkdavo oro, ant sienų būdavo pelėsių, blogas apšvietimas gadindavo akis. Kamerose neįrengta šilto vandens tiekimo sistema, nors jos priskirtinos maitinimo patalpoms, nes į jas yra tiekiamas maistas. Lukiškių TI-K nesuteikiamos asmeninių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Po etapavimo nevedama į dušą, pasivaikščioti. Kamerose nėra kėdžių, veidrodžio. Tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl gamtinius reikalus tekdavo atlikinėti visų akivaizdoje. Nebuvo atskiros vėdinimo sistemos tualetui, todėl būdavo blogas kvapas. Langai nevalomi, o pats pareiškėjas negalėjo valyti langų dėl ant langų esančių grotų. Dėl nurodytų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, atsirado psichologinių problemų, emocinė depresija, jis patyrė pažeminimą, galimybių suvaržymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 40–48) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus. 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Metalinių grotų įstatymas langų angose ir langų aptraukimas metaliniu tinklu neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. Jos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteitieji) gali atsisėsti. Jose laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 str. reikalavimų. Teisės aktuose nenustatytas laikino laikymo kamerų plotas, tenkantis vienam asmeniui. Lukiškių TI-K nevedama apskaita, kiek asmenų yra laikoma šiose kamerose. Laikino laikymo ir priėmimo paskirstymo skyriaus patalpose draudžiama rūkyti, yra iškabinti ženklai, draudžiantys rūkyti. Pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Patalynė išduodama pagal teisės aktų reikalavimus. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią paslaugą. Suimtasis (nuteistasis) neturintis pinigų, gali raštu prašyti išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Suimtiesiems (nuteistiesiems) atvykus į laisvės atėmimo vietą, išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Valymo darbai priėmimo – paskirstymo punkte atliekami pagal poreikį. Jie atliekami reguliariai, kiekvieną dieną. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 4,44 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 4 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teismas 2016-06-30 nutartimi (b. l. 10–11) priėmė nagrinėti jo skundą dalyje dėl laikotarpių nuo 2015-01-01 iki 2015-03-10 ir nuo 2015-03-20 iki 2016-01-01.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad: pareiškėjas nuo 2015-01-01 iki 2015-03-09 nebuvo Lukiškių TI-K. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K atvyko 2015-10-16 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-17 buvo perkeltas į kamerą Nr. 369, kurios plotas 7,87 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-18 – 2015-10-20 buvo laikomas kameroje Nr. 369, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-10-21 buvo laikomas kameroje Nr. 369, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-22 buvo laikomas kameroje Nr. 369, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-10-23 išvyko iš Lukiškių TI-K; 2015-11-20 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-11-21 buvo laikomas kameroje Nr. 105, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-11-23 buvo perkeltas į kamerą Nr. 319, kurios plotas 7,78 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-11-24 buvo laikomas kameroje Nr. 319, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-25 išvyko iš Lukiškių TI-K; atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 m², kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas 29,44 m², kurioje buvo 2 asmenys; dar vėliau perkeltas į kamerą Nr. 220, kurios plotas 6,90 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-11-27 išvyko iš Lukiškių TI-K. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 13 dienų.

7.1. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

7.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 10 dienų, vadinasi, 3 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą. Atkreiptinas dėmesys, kad nesant tikslių duomenų, kiek laiko 2015 metų lapkričio 26 dieną pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, teismas atsakovės atstovo pateiktus duomenis vertina pareiškėjo naudai ir laiko, kad visą 2015-11-26 buvo pažeidžiama jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.

7.3. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

7.4. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 3 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

7.5. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

7.6. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

7.7. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

8. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K tualetas buvo įrengtas gyvenamojoje kameroje, atskirtas neaukšta sienele, taigi juo naudojantis nebuvo užtikrintas privatumas, sklido nemalonūs kvapai, nebuvo veidrodžio.

8.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 40–48) pripažįsta, kad kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

8.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N.ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

8.3. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo veikimu.

9. Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose nebuvo įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 27 punkte nustatyta, kad sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl pareigos tiekti karštą vandenį į kameras pažeidimo, kadangi pagal nurodytą teisės normą, vien ta aplinkybė, kad kamerose yra valgomas maistas, nesudaro pagrindo gyvenamųjų kamerų priskirti maitinimo patalpoms, kaip skunde teigia pareiškėjas.

10. Pareiškėjas skundžiasi teismui, kad kameroje nebuvo kėdžių. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų kamerų tipo patalpose turi būti: metalinė lova (1 vnt. 1 asmeniui); spintelė (1 vnt.), stalas (1 vnt.), taburetė (1 vnt.) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.); maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.). Įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad nurodyta norma nenumato reikalavimo aprūpinti kameras kėdėmis. Joje numatyta, kad kamerose turi būti taburetė (1 vnt.) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.). Iš pareiškėjo skundo neaišku, ar nebuvo ir normoje nurodytų baldų, taigi teismas laiko, kad pareiškėjo argumentai dėl kėdžių nebuvimo yra abstraktūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose langai nevalomi, būdavo šalta, drėgna, trūkdavo oro, ant sienų būdavo pelėsių, netinkamas apšvietimas.

11.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatomis: gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų šiltuoju periodu oro temperatūra – 18–28 °C; santykinė drėgmė 35–65 proc.; šaltuoju periodu oro temperatūra – 18–22 °C, santykinė drėgmė – 35–60 proc. (26 punktas); visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas); laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nustato, kad: gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 punktas).

11.2. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas 2016-07-11 rašte Nr. 2.10-3741(16.17.8.10.12) nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo gavęs T. R. skundų dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų.

11.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nebuvo nustatyti pareiškėjo skunde nurodyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais konstatuota, kad: oro temperatūra kameroje Nr. 125 oro temperatūra buvo 26,5–27,8 °C, drėgmė – 40,2–48,7 proc., dirbtinė dieninė apšvieta – 239–305 lx, kameroje vizualiai švaru, vėdinama užtikrinamas natūraliai per langus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900, b. l. 56–57; 2015-07-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1810, b. l. 100–101); kamerose Nr. 105 ir Nr. 107 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2015-03-02 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-396, b. l. 60); kameroje Nr. 107 oro temperatūra – 18,9–22°C, drėgmė – 38,3–47,1 proc., kamera vėdinama per langus, dirbtinė apšvieta – 217 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 17 lx, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2015-03-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-503, b. l. 61–70; 2015-03-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-580, b. l. 71–73); kameroje Nr. 105 dirbtinė apšvieta – 233,3–281 lx, dirbtinė naktinė apšvieta – 18,9 lx, oro temperatūra – 18,3–20,7 °C, drėgmė – 60,3 proc., vėdinimas užtikrinamas per langus (2015-04-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-775, b. l. 77–81; 2015-07-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1707, b. l. 84–93; 2015-10-12 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2277, b. l. 94–95; 2015-12-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2968, b. l. 99); kamera Nr. 220 vėdinama natūraliai per langą, pelėsio požymių nenustatyta, oro temperatūra – 18,7–25,3°C, drėgmė – 37,5–52 proc. (2015-08-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1880, b. l. 109; 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2479, b. l. 112–113).

11.4. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie laikymo sąlygų kontrolę, vykdytą ir tais laikotarpiais, kai pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio.

11.5. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors pareiškėjo nurodyti higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės atmestini kaip nepagrįsti.

12. Pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad jam nesuteikiamos asmeninių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsakovė atsiliepime (b. l. 40–48) nurodė, kad Lukiškių TI-K vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai; viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už šią paslaugą arba pateikus rašytinį prašymą, kai asmeninėje sąskaitoje neturima pinigų. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteikiamų asmeninių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugų yra abstraktūs (iš jų neaišku, kokios konkrečiai skalbimo paslaugos (mokamos ar nemokamos) jam nebuvo suteiktos), todėl atmestini kaip nepagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais.

13. Pareiškėjas skundžiasi dėl jo laikymo sąlygų laikino sulaikymo ir paskirstymo (karantino) patalpose, kratos atlikimo sąlygų. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai; draudžiami turėti daiktai ir reikmenys paimami ir surašomas Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Taigi teisės aktai nenustato vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto laikino sulaikymo kameroje. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ir Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti, o trumpalaikio laikymo ir paskirstymo patalpos nėra į izoliatorių priimtiems asmenims apgyvendinti skirtos patalpos. Atsakovė atsiliepime (b. l. 40–48) nurodė, kad: priėmimo – paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti; šiame skyriuje pareigūnai kontroliuoja, kad asmenys, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-07-04 pažyma Nr. 24-5704 (b. l. 51) patvirtina, kad pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo gauta. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, atmestini pareiškėjo argumentai dėl kratos sąlygų, kadangi kratos atlikimą numato Taisyklių 12 p., taigi ji atvykus atliekama teisėtai. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo sąlygų trumpalaikio laikymo ir paskirstymo patalpose taip pat atmestini.

14. Kadangi atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kad po etapavimo jis nebuvo vedamas į dušą ir pasivaikščioti, teismas laiko, kad pareiškėjo teiginiai nebuvo paneigti.

15. Pareiškėjo teigimu, netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, atsirado prichologinių problemų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-07-12 rašte Nr. S-PR-1401 (b. l. 35) nurodyta, kad T. R. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos, kuriai galėjo turėti įtakos jo laikymas Lukiškių TI-K, nesikreipė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 18–34) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami tik profilaktiniai tyrimai, jis kreipėsi dėl sumušimų, odos bėrimų, peršalimo simptomų, o depresija, akių ligos ar kitokie panašaus pobūdžio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 50 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. R. (T. R.) (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas