Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas yra statutinis valstybės tarnautojas – policijos pareigūnas. 2002 m. balandžio 23 d. Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakciją, šio straipsnio 2 dalyje nustatydamas, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Taikant šią įstatymo normą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. ieškovui nebuvo sumokėtas visas už atliktas pareigas priklausantis darbo užmokestis – neišmokėta 1513,82 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už savo darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, padarė ieškovui 1513,82 Lt turtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia nelaikytina viešuoju administravimu, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, išaiškindamas, kad ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes ieškinys susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m. spalio 25 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, nes teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar ieškovo reikalavimo teisė susijusi su civiliniais, ar su administraciniais teisiniais santykiais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija apribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį: bendrosios kompetencijos teismai sprendžia visus ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis), o administraciniai teismai – ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniams teismams priskirtos nagrinėti bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atlyginti žalą, atsiradusią dėl įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau neriboja administracinių teismų kompetencijos nagrinėti bylas dėl Seimo kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos veiklos, kuria buvo pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato – žalos atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog prašoma atlyginti žala yra ieškovui, remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Valstybės tarnybos įstatymo normomis, nesumokėtas darbo užmokestis (negautos pajamos), nekeičia tokio reikalavimo esmės – tai yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjama byla dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – įstatymų leidėjo – neteisėtų aktų vykdant viešosios teisės reglamentuojama veiklą, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Analogiška išvadą specialioji teisėjų kolegija buvo padariusi ir 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje byloje K. D. v. Lietuvos valstybė dėl įstatymo leidėjo neveikimu padarytos žalos atlyginimo.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, grąžinti Vilniaus apygardos teismui atskirajam skundui išspręsti.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina StripeikienėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys