Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T., būdamas Bendrovės vadovu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 22 d. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau 2023 m. gegužės 15 datai buvo nemoki, todėl jei buvęs Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai VMI būtų mažesni, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI interesus. S. T. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo BUAB „A“ ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. posėdį niekas iš proceso dalyvių neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo siųsti šaukimai tiek el. paštu, tiek registruotu paštu, tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo laiką). Iš 2024 m. kovo 18 d. telefonogramos matyti, jog teismas susisiekė su administracinėn atsakomybėn traukiamu S. T., kuris tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Atsižvelgiant į nurodytą, teismui išnaudojus visas galimybes informuoti asmenį, tačiau jam neatvykus, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Iš VMI pareiškimo ir kartu su juo pateiktų priedų matyti, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. vasario 27 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 54 649,87 Eur. Pagal kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) pareiškimą, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1306-565/2024, iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 20 d.

Bendrovės anksčiau nurodyta mokestinė nepriemoka VMI yra susidariusi pagal Bendrovės pateiktas gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas. Seniausios prievolės atsiradimo data yra 2022 m. gruodžio 16 d., Bendrovei pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metų gruodžio mėnesį. Taigi Bendrovė teikė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas VMI, tačiau juose deklaruotų mokesčio sumų nesumokėjo.

VMI, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2023 m. sausio 30 d. taikė šiuos priverstino išieškojimo veiksmus: 2023 m. sausio 30 d. Nr. (23.31-08) 467-23766, buvo priimtas nurodymas nurašyti 5 086,10 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. vasario 22 d. Nr. (23.31-08) 467-44037, buvo priimtas nurodymas nurašyti 2 399,46 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. kovo 2 d. Nr. (23.31-08) 467-56400, buvo priimtas nurodymas nurašyti 811,23 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. kovo 13 d. Nr. (23.31-08) 467-58132, buvo priimtas sprendimas išieškoti 8 335,34 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. kovo 30 d. Nr. (23.31-08) 467-71530, buvo priimtas nurodymas nurašyti 1 780,02 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. balandžio 13 d. Nr. (23.31-08) 467-79092, buvo priimtas sprendimas išieškoti 1 836,04 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. balandžio 20 d. Nr. (23.31-08) 467-83615, buvo priimtas nurodymas nurašyti 3 963,14 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. gegužės 15 d. Nr. (23.31-08) 467-92174, buvo priimtas sprendimas išieškoti 4 209,26 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. gegužės 18 d. Nr. (23.31-08) 467-96505, buvo priimtas nurodymas nurašyti 4 125,88 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. birželio 15 d. Nr. (23.31-08) 467-107258, buvo priimtas sprendimas išieškoti 4 296,73 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. birželio 21 d. Nr. (23.31-08) 467-121331, buvo priimtas nurodymas nurašyti 4 710,55 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. birželio 29 d. Nr. (23.31-08) 467-140969, buvo priimtas nurodymas nurašyti 57,54 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. liepos 14 d. Nr. (23.31-08) 467-158104, buvo priimtas sprendimas išieškoti 4 991,60 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. liepos 31 d. Nr. (23.31-08) 467-167245, buvo priimtas nurodymas nurašyti 5 513,01 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. rugpjūčio 16 d. Nr. (23.31-08) 467-174210, buvo priimtas sprendimas išieškoti 10 580,47 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. rugpjūčio 30 d. Nr. (23.31-08) 467-188205, buvo priimtas nurodymas nurašyti 51,30 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Tačiau šie nurodyti priverstinio išieškojimai veiksmai buvo nerezultatyvus, kadangi nurodytų sumų išieškoti iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto nepavyko. Pažymėtina, kad kai VMI priėmė 2023 m. sausio 30 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-23766 nurašyti 5 086,10 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), Bendrovės įsiskolinimas VMI buvo 5 086,10 Eur. Kai VMI priėmė 2023 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-58132 išieškoti 8 335,34 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, Bendrovės įsiskolinimas VMI buvo 8 335,34 Eur. Kai VMI priėmė 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-92174 išieškoti 4 209,26 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, Bendrovės įsiskolinimas VMI buvo 14 326,74 Eur. Kai VMI priėmė 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-158104 išieškoti 4 991,60 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, Bendrovės įsiskolinimas VMI buvo 23 203,58 Eur. Kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, t. y. 2023 m. gruodžio 7 datai, Bendrovės įsiskolinimas VMI buvo 44 694,60 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis – akivaizdu, kad Bendrovė negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų VMI, kadangi jos įsiskolinimas VMI vis didėjo, t. y. 2023 m. sausio 30 datai buvo 5 086,10 Eur, 2023 m. kovo 13 datai buvo 8 335,34 Eur, 2023 m. gegužės 15 datai buvo 14 326,74 Eur, 2023 m. liepos 13 datai buvo 23 203,58 Eur ir 2023 m. gruodžio 7 datai buvo 44 694,60 Eur, o tai, sutinkamai su JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra nemoki. VMI daro išvadą, kad buvusio Bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsirado nuo 2023 m. gegužės 15 datos, t. y. kada VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-92174 išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto ir jam kaip Bendrovės vadovui nebejotinai buvo žinoma apie nevykdomus ir vis didėjančius įsipareigojimus VMI.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. T. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš Bendrovės turto paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, šią procedūrą tik 2023 m. gruodžio 7 d. inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Minėta, kad Bendrovės vadovas nuo 2019 m. vasario 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. T., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau jis ignoravo Bendrovės nemokumą. Taigi žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė. Taigi S. T. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.

Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje faktų, teismas sprendžia, kad S. T. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 EUR.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. T. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, neatliko jokių veiksmų tam, kad šis įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad asmuo pripažino kaltę. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas taip pat įvertina S. T. asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, gauna pajamas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – neteistas.

Atsižvelgiant aukščiau aptartų aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, nustatytas bylos aplinkybes, S. T. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda – 1 400 EUR. Teismo vertinimu, ši administracinė nuobauda padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

S. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas (buvęs AB „Medicinos bankas“), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.