Tauragės apylinkės teismo nutartis

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-3879-1010/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2YT-3879-1010/2019
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00482-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
D. J., G. J.
Išvadą teikia
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3879-1010/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00482-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.1; 2.3.9.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.10 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant pareiškėjos L. J. atstovui advokatui P. R.,suinteresuotiems asmenims D. J., G. J.,

Institucijos teikiančios byloje išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J., G. J., Institucija teikianti išvadą – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo ir visiško turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. J. prašo nustatyti jai rūpybą ir paskirti rūpintoja bei visiško turto administratore brolio žmoną D. J.. Nurodė, kad ji dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų. Jai reikalinga rūpyba ir nuolatinis specialus slaugos poreikis. Tai nustatyta 2019 m. liepos 17 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus sprendimu Nr. SP-1969. Yra prastos sveikatos ir be kito žmogaus pagalbos praktiškai savęs nebeapsitarnauja, jai reikalinga kito asmens pastovi priežiūra ir slauga. Jos tėvai seniai mirę, ištekėjusi nebuvo, vaikų neturi, yra vieniša. Nurodė, kad ja rūpinasi jau seniai brolio žmona D. J., kuri gyvena kartu su ja. D. J. organizuoja tinkamą medicininį aptarnavimą, sprendžia jos įvairias buitines problemas, tvarko dokumentus, gamina maistą, prausia, maudo, rengia ir t.t. Ji pati gali save tik minimaliai apsitarnauti. Su D. J. labai puikiai sutaria ir ja pasitiki. Yra įsitikinusi, kad ji tinkamai atliks rūpintojos pareigas. D. J. raštiškai išreiškė sutikimą, kad sutinka būti rūpintoja. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pritaria savo išvadoje, kad D. J. būtų L. J. rūpintoja. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad L. J. tinkamai rūpinasi jos brolio žmona D. J.. Jos abi tarpusavyje sutaria. Buitinės sąlygos tinkamos ir institucija teikianti išvadą pritaria.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. J. nurodė, kad L. J. gyvena su ja nuo tada, kai susituokė su jos broliu, pareiškėja visada rūpinasi, skalbia, tvarko jau 26 metus. Pareiškėjai yra 56 metai, tačiau ji serga šizofrenija, reikia paduoti vaistus, išskalbti rūbus, būna jai ligos paūmėjimai. D. J. ūkininkauja, o pareiškėjai priežiūra reikalinga visą parą, kartu būna ir prižiūri. Abi sutaria gerai. Veža į ligoninę po 2 kartus per metus, išbūna po mėnesį. Smurto proveržių nebūna, klauso. Jai nuosavybės teise priklauso pusę namo. Kartu gyvena dukra, kuri neprieštarauja, kad D. J. būtų L. J. rūpintoja.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. J. nurodė, kad L. J. yra jo sesuo, kartu gyvena nuo gimimo, jai buvo 18 metų, kai ją išvežė į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę, nežino kas nutiko. Sesuo būdavo agresyvi, reikėdavo dažnai vežti į ligoninę. Dabar jau yra ramesnė, lengviau galima susitarti. Mirus mamai 2004 metais, globa perėjo jam. Su žmona jos sutaria gerai, prašo tenkinti pareiškimą. Jis dirba, todėl nėra galimybės prižiūrėti. Reikia, kad būtų kartu su ja žmogus, kadangi perdėtai į viską reaguoja, vienos palikti parai negalima ir vienos niekada nepalieka.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, kadangi pareiškėjai reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga. Nurodė išvadoje pateiktas aplinkybes bei, kad D. J. tinkamai atliks rūpintojos pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, jog 2019 m. liepos 18 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius neterminuotam laikotarpiui nustatė L. J. specialųjį nuolatinės slaugos poreikį (pažyma SPS-1969). 2019 m. liepos 24 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1968 nustatė 75 procentus netekto darbingumo. Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2019 m. rugpjūčio 26 d. „Dėl D. J. paskyrimo rūpintoju išvados pateikimo“ Nr. S4-420 (14.15), nurodė, kad L. J. reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir pagalba, nes moteris savimi tinkamai nepasirūpina. Dėl prastos sveikatos būklės L. J. negali visiškai išspręsti įvairių buitinių klausimų, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. L. J. yra vieniša, vaikų neturi. Jos vardu yra ½ gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, kito vertingo turto moteris neturi. L. J. rūpinasi kartu gyvenanti brolio žmona D. J.. D. J. – ištekėjusi, su vyru G. J. užaugino dvi dukras. D. J. vardu yra registruotas ūkininko ūkis, o G. J. dirba kelių priežiūros įmonėje traktorininku – darbininku. D. ir G. J. šeimos vardu registruota ½ gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, 24 ha žemės, 22 galvijai, traktorius ir 3 lengvieji automobiliai. L. J. rūpinasi D. J., ji organizuoja medicininį aptarnavimą, sprendžia įvairias buities ir kitas problemas, tvarko dokumentus. D. J. psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro įskaitoje nėra įrašyta, jos sveikatos būklė normali. D. J. (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų charakterizuojama teigiamai, rūpestinga, darbšti, tvarkinga, sugeba atlikti rūpintojos pareigas, jos moralinės savybės leidžia rūpintis neįgalia svaine. L. J. patenkinta brolienės priežiūra, abi tarpusavyje sutaria gerai. D. J. sutinka būti svainės rūpintoja, kiti šeimos nariai tam neprieštarauja. Socialinės paramos skyrius rekomenduoja skirti D. J. L. J. rūpintoja. Į bylą pateiktas buities tyrimo aktas, išrašai iš medicininių dokumentų, taip pat D. J. sutikimas būti L. J. rūpintoja ir turto administratore.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 509 straipsnio 1 dalį, veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.279 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, taip pat atsižvelgiant į Institucijos pateiktą išvadą, teismas daro išvadą, jog pareiškėja dėl savo sveikatos būklės be kito asmens pagalbos ir priežiūros negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, yra nesavarankiška buityje, pareiškėjai L. J. būtinas rūpybos nustatymas jos teisių įgyvendinimui ir pareigų vykdymui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti jai rūpybą ir skirti rūpintoją (Civilinio kodekso 3.279 straipsnio 1 dalis).

Rūpintoju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Civilinio kodekso 3.242 straipsnis, 3.279 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į pareiškėjos norą, kad D. J. būtų paskirta jos rūpintoja, į tai, kad byloje yra D. J. sutikimas būti paskirtai L. J. rūpintoja, į tai, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, todėl nenustatyti pagrindai, leidžiantys teismui abejoti suinteresuoto asmens D. J. tinkamumu tapti pareiškėjos rūpintoja, pareiškėjos prašymas tenkintinas, D. J. skirtina pareiškėjos rūpintoju (Civilinio kodekso 3.279 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja gauna neįgaliojo asmens išmoką, turi nekilnojamojo turto. Pareiškėja nurodė, jog dėl sveikatos būklės negali realiai pasirūpinti savo turtu, todėl prašo skirti D. J. turto visiška administratorei. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, L. J. priklausančiam turtui nustatytinas visiškas administravimas, turto administratore skirtina D. J. (Civilinio kodekso 4.239 straipsnio 1 dalis, 4.241 straipsnis).

Rūpintojai išaiškinamos rūpintojo teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.243 straipsnyje, 3.244 straipsnyje, 3.246 straipsnyje: rūpintojas privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka rūpintinio interesus. Rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Teismas išaiškina, kad turto administratoriui draudžiama: panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (Civilinio kodekso 4.243 straipsnis). Civilinio kodekso 4.241 straipsnyje nurodyta, jog turto visiško administravimo atveju administratorius, be Civilinio kodekso 4.240 straipsnyje numatytų teisių, taip pat gali perleisti turtą, jį investuoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, ar keisti jo tikslinę paskirtį.

Teismo nutarties dalis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 496, 509 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), rūpybą.

Paskirti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), rūpintoja D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turimam turtui nustatyti visišką administravimą, turto administratore paskirti D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. J. rūpintojo teises ir pareigas, t. y. rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą, jis padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų priežasčių. Jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų.

Teismo nutarties dalį dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Teisėja Lina Šakarnienė