Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bedarbė, teista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 2 (du) mėn. viešųjų darbų, bausmė atlikta, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuo 2012 metų rugsėjo 18 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, iki 2012 metų rugsėjo 19 dienos 6.30 val., veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. N., kuri 2013 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodama prieš nukentėjusiąją V. Ž. fizinį smurtą, t. y. R. N. kumščiais sudavus V. Ž. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, E. P. spyrė koja V. Ž. bei grasino parduoti ir užrakinusi buto duris, neleido nukentėjusiajai V. Ž. išeiti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, panaudodama fizinį ir psichinį smurtą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajai V. Ž. laisvę.

Kaltinamoji E. P. kalta iš dalies prisipažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti nuo 2012-09-18 iki 2012-09-19, 6.30 val. Minimu laikotarpiu pats įvykis vyko bute adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo ji, R. N. ir V. Ž.. Ji su R. kartu pasikvietė V. į namus pas ją ir, kadangi norėjo išsiaiškinti tarpusavio santykius, jai vienai neleido išeiti, be to, ir ji, ir R., mušė V. Ji V. spyrė su koja vieną kartą gal į nugarą, nes šnekėjo tai, ko nereikėjo šnekėti. Taip pat ji grasino nukentėjusiajai, kad ji bus parduota. Ji ir R. neišleido V. iš buto, kol jos aiškinosi santykius, tačiau vėliau jai laisvė nebuvo apribota, nes ji nebuvo užrakinta. Buto durys nebuvo užrakintos, nes spyna neužsirakino iš vidaus pusės. Nukentėjusioji laisvai galėjo pasišalinti iš buto, nes tą patį vakarą jos kartu buvo išėjusios į lauką. Nukentėjusiosios daiktus rado pas R. N. bute, o ne pas ją. R. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefono pakrovėją ir tris telefonus padavė ikiteisminio tyrimo metu. Tuos daiktus pareigūnai pasiėmė, o po to juos joms grąžino. Ji nežino, kam priklausė mobilaus ryšio telefono pakrovėjas, gali būti, kad jis priklausė V. Ž.. Ji augina tris vaikus, dirba nuo 8.00 val. iki 17.00 val., po to būna pamaininės naktimis. Arešto bausmę galėtų atlikti, jeigu vaikus kas nors priglaus į vaikų namus.

Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad įvykis įvyko 2012-09-18 iki 2012-09-19 6.30 val. adresu (duomenys neskelbtini). R. N. jai rašė žinutes ir kvietė ateiti. Po pakvietimo, ji atvyko į tą butą, nes R. N. jai pasakė, kad Es šiuo metu nėra namuose. Ji atėjo į tą butą, tačiau jame buvo E., kuri pasakė, kad neva ji skambino R. vaikinui, kuris šiuo metu atlieka bausmę. Dėl šių skambučių įvyko konfliktas ir R. puolė ją mušti, sudavė jai smūgius į šonus, į galvą, į nugarą, į įvairias kūno vietas, o E. P. tuo metu sėdėjo ant sofos. Kai R. ją mušė, E. P. jos atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, o vėliau ji spyrė jai į nugarą iš kojos. Po suduotų smūgių, jai buvo grasinta. E. P. pasakė, kad ji neišeis iš buto, kol mėlynės nesugis, be to, nurodė, kad ją parduos. Po konflikto ir tokių žodžių, ji mėgino pasišalinti iš buto, bet jai buvo kliudoma. E. stovėjo prie baro ir užstojo jai kelią. Ji negalėjo išeiti iš to buto. Vėliau ji ir E. buvo išėjusios iš buto, nes ėjo pasiskolinti pinigų iš kažkokio vaikino kažkokiame kaime. Kai jos išėjo iš paties buto, E. grasino jai, kad ji nepasišalintų. Po pasivaikščiojimo, jos grįžo atgal į tą patį butą, nes ji jai pasakė, kad net nebandytų bėgti. Ji turėjo su savimi telefoną, kurį E. P. iš jos paėmė, kad ji nepaskambintų policijai. Iš buto ji pasišalino labai anksti ryte, galėjo būti 6.30 val., nes ji pasakė, kad jai reikia į policiją ir tada E. P. pasakė, kad ji gali eiti ir ją išleido. Jai išeinant iš buto, liko jos daiktai.

Liudytoja Daiva Doliebaitė parodė, kad ji yra Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro 2 – ojo skyriaus vyresnioji tyrėja. Prieš tai dirbo 1 – ojo skyriaus tyrėja. Ji bylą prisimena, kurioje buvo dvi įtariamos E. P. ir R. N., o nukentėjusioji buvo Ž., vardo neprisimena. Įtariamųjų apklausos eiga yra tokia: pareiškiamas įtarimas, duodama susipažinti su įtarimu, prašoma papasakoti aplinkybes, kurios yra žinomos byloje dėl pareikšto įtarimo. Kiek pamena, abi įtariamosios parodymus davė, žino, kad buvo Ž. įviliota, paskambinta telefonu ir pakviesta į butą. Ten buvo durys užrakintos, kad ji negalėtų išeiti. Nukentėjusioji apie parą buvo ten laikoma, permiegojo ir ryte išėjo. Dėl laisvės suvaržymo, kiek pamena, lyg Ž. įėjus į butą, kažkuri iš merginų užrakino duris, kad Ž. vizualiai suprastų, kad ji dabar turės su jomis kalbėti.

Kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo pagarsinti įtariamosios R. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš įtariamosios R. N. apklausų protokolų matyti, jog įtariamoji nurodė, kad 2012-09-18 E paskambino V.i ir pakvietė ateiti, nes kaip ji suprato, E norėjo išsiaiškinti dėl telefonų, o ji norėjo sužinoti, kur jos buto raktai. V. pas E. atėjo truputį po pietų. V.i atėjus, E. užrakino duris su rankenėle, ir atsistojo prie durų, tuo parodydama V., kad ji negalės išeiti iš kambario, o ji tuo metu rūkė prie palangės. E. supykusi pasakė V., kad "dabar tai tu būsi parduota" ir tuomet jos pradėjo su V. pyktis dėl to, kad V. rašinėja jos draugui į Pravieniškes visokias žinutes ir ją šmeižia. Ji su kumščiu trenkė V. į galvą, į šoną, į pilvą. V. tuo metu stovėjo pasirėmusi prie baro ir verkė, sakydama, kad ji nieko nepadarė. Po to jos visos parūkė, ji V. atsiprašė ir jos vėl kalbėjosi. Pokalbio metu E tikrindama V. telefone esančius adresatus pamatė įvestą kažkokio policininko S. telefoną, kurį V. įsivedė be jos leidimo, todėl E. supykusi dar porą kartų spyrė V. į šoną. V. nieko nesakė, tik verkė. E dar pasakė V., kad ji neišeis iš čia, kol nesugis mėlynės, kad nepasiskųstų policijai. Po to vėliau vėl parūkė ir jos su E. kalbėjosi iš kur pasiskolinti pinigų. V. pasakė, kad žino iš ko pasiskolinti pinigų. E ir V. išėjo, tačiau grįžo nepasiskolinusios pinigų. Ryte V. atsikėlė ir išėjo, dar pakėlė E., kad ji užsirakintų duris, nes neužrakintos durys pačios atsidarinėja. Ji prisipažįsta, kad mušė V. ir kartu su E. neleido jai išeiti, tai yra davė suprasti, kad niekas V. neleis išeiti iš buto. (1 t., b.l. 69-71, 78-79)

Iš 2013-06-28 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT prokuroro nutarimą ir vadovaujantis BK 38 str. atleido R. N. ir E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 146 str. 2 d. padarymo ir ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-334-12 jų atžvilgiu nutrauktas. Kadangi E. P. 2013-06-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, susitaikius su nukentėjusiąja ir per vienerius metus (2013-10-04) padarė naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti. (1 t., b.l. 100-102, 147-149)

Iš 2014-03-03 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo matyti, kad atnaujintas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-1-334-12 dalyje dėl E. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 146 str. 2 d. (1 t., b.l. 1-2)

Iš 2012 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo matyti, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo gautas pranešimas, kad į priėmimo skyrių kreipėsi pil. V. Ž. dėl galvos sumušimo. Tą patį faktą patvirtino ir iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas raštas (1 t., b.l. 25-27).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad pas E. P. buvo rasti V. Ž. priklausantys daiktai – mobiliojo telefono ryšio pakrovėjas, o pas R. N. – asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, medicininiai dokumentai užsienio kalba ir kuprinė su V. Ž. asmeniniais daiktais (1 t., b.l. 31, 54-55).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

LR BK 146 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Neteisėtas laisvės atėmimas gali pasireikšti kaip žmogaus sulaikymas jo buvimo vietoje ir jo judėjimo laisvės suvaržymas (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.) ar laikant rankomis ir pan. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas siejamas su veika, o ne su padariniais. Veikos baigtumas sietinas su sudarytos nelaisvės būklės pradžia. Laisvės atėmimo trukmė neturi reikšmės kvalifikuojant nusikaltimą, tačiau labai trumpas laikas, per kurį asmuo buvo nelaisvėje, gali rodyti, jog kaltininkas pasiekė savo tikslo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ir pati veika vertintina kaip pasikėsinimas atimti laisvę. Vienas iš neteisėto laisvės atėmimo kvalifikuojančių požymių yra smurto panaudojimas. Smurtas gali būti tiek psichinis, tiek fizinis. Fizinis ar psichinis smurtas yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Fizinis smurtas – tai tyčiniai veiksmai, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamosios E. P. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 146 str. 2 d. visiškai įrodyta.

Kaltinamoji E. P. teisminio nagrinėjimo metu kaltę iš dalies pripažino ir nurodė, kad ji ir R. N. kartu pasikvietė nukentėjusiąją V. Ž. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), neleido jai išeiti ir kartu su R. N. ją mušė, taip pat grasino ją parduoti. Tačiau kaltinamoji nepripažino kaltinimo apimties dėl užrakintų durų, nurodydama, kad laisvė jai nebuvo apribota, kadangi durys buvo neužrakintos. Šiuos kaltinamosios E. P. parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie yra paneigti kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji V. Ž. nurodė, kad ji apgaule buvo įviliota į butą, jai nebuvo leista laisvai pasišalinti iš buto, be to, prieš ją buvo vartotas fizinis smurtas. Šiuos nukentėjusios V. Ž. parodymus teisme patvirtina ir įtariamosios R. N. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kurios iš esmės yra tapačios nurodytoms tiek kaltinamosios E. P., tiek V. Ž. teismo posėdžio metu. Be to, įtariamosios R. N. apklausos protokole nurodyta, kad V. atėjus į butą, E. P. užrakino buto duris su rankenėle. Šias įtariamosios R. N. apklausos protokole nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta Šiaulių apskrities VPK ONTB 2-ojo skyriaus vyr. tyrėja Daiva Doliebaitė, kuri nurodė, kad apklausus R. N., buvo gauti duomenys, kad buto durys buvo užrakintos, kad nukentėjusioji V. Ž. negalėtų išeiti. Be kaltinamosios E. P., nukentėjusiosios V. Ž., liudytojos Daivos Doliebaitės parodymų, kaltinamosios E. P. kaltė įrodyta ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais: iš 2012 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo, matyti, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės buvo gautas pranešimas, kad į priėmimo skyrių kreipėsi V. Ž. dėl galvos sumušimo. Tą patį faktą patvirtino ir iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas raštas. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad pas E. P. buvo rasti V. Ž. priklausantys daiktai – mobiliojo telefono ryšio pakrovėjas, o pas R. N. – asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, medicininiai dokumentai užsienio kalba ir kuprinė su V. Ž. asmeniniais daiktais. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios V. Ž. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, bei ji buvo laikoma bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei išeidama iš buto paliko jame savo asmeninius daiktus.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog E. P. kaltinime nurodytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koja spyrė nukentėjusiajai V. Ž., sukėlė fizinį skausmą ir grasino parduoti bei užrakinusi buto duris neleido nukentėjusiajai V. Ž. išeiti iš buto, taip panaudodama fizinį ir psichinį smurtą, neteisėtai atėmė nukentėjusiosios V. Ž. laisvę. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji E. P. jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Bylos metu ištirti įrodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamosios sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką numatytą LR BK 146 str. 2 d., todėl jos padaryta nusikalstama veika, numatyt LR BK 146 str. 2 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. P. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji E. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (1 t., b.l. 122-124, 2 t., b.l. 4-6), padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vaikų globos namuose, tačiau iš VSDFV pažymos matyti, kad ji šiuo metu nedirba (2 t., b.l. 3), bausta administracine tvarka (1 t., b.l. 133), pagal gyvenamąją vietą gauta skundų (1 t., b.l. 131), į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą neįrašyta (1 t., b.l. 137), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro registre nėra (1 t., b.l. 133), VŠĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre neįrašyta (1 t., b.l. 135).

BK 146 straipsnio 2 dalis numato areštą arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamoji E. P. nusikalto būdama neteista, teismo posėdžio metu nurodė, kad turi 3 mažamečius vaikus, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2014-02-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 9-10), be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme E. P. 2014-01-28 pateikė ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorei A. K., prašydama pripažinti, kad nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinė motina yra ji, prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir įpareigoti atsakovę dviejų dienų laikotarpyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti vaiką biologinei jo motinai (ieškovei), civilinė byla Nr. 2-1681-650/2014 sustabdyta iki bus atlikta DNR ekspertizė (2 t., b.l.7-8). Šiuo metu kaltinamoji E. P. niekur nedirba, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, kadangi nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo E. P. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.