Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-27 · Byla Nr. PK-158-537/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
PK-158-537/2013
Teisminio proceso Nr.
1-28-3-00008-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nukentėjusysis
D. J. J.
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Bylos Nr. PK-158-537/2013
Proceso Nr.1-28-3-00008-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.8.1.; 2.1.15.3.3.2
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2013 06 27

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant nukentėjusiajam D. J. J., jo atstovui advokatui R. B., nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui R. M., jo gynėjui advokatui R. M., privataus kaltinimo tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje R. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., pensininkas, vedęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140str.1d., padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2012 04 29, apie 01val.00 min., nukentėjusiajam priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., R. M., būdamas neblaivus, tyčia, kilusio konflikto metu, sudavė smūgius ranka bei spardė į galvą bei įvairias kitas kūno vietas nukentėjusįjį D. J. J., dėl ko pastarajam buvo padarytas krūtinės kairės pusės sumušimas, galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas, kairio peties nervinio rezginio skausminis sindromas, odos nubrozdinimas kaktoje, kakle, kraujosruvos dešiniame skruoste ir krūtinėje, kas sukėlė tyčinį nežymų D. J. J. sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

K. R. M. kaltės nepripažino. Nurodė, jog nukentėjusiojo D.J. J. namuose nemušė. Nukentėjęs tai išsigalvoja, gal taip nori užsidirbti pinigų, nes jis buvęs policijos pareigūnas. Pripažino, jog 2012-04-29, apie 16 val., su žmona nuvyko pas J., bet namie jo nerado. D.J. J. rado pas kaimynus M., kur be J. buvo M. ir S., visi vartojo alkoholinius gėrimus. Su žmona buvo pakviesti pas M. užeiti į svečius. Ten išgėrė apie 3-4 stikliukus, žmona negėrė. Bebūnant pas M., matė, kaip J. sėdėdamas prie stalo, nukrito ant žemės, susižalojimų po nukritimo pas J. nesimatė. Apie 18 val. nukentėjusįjį parvežė namo, kur jis, išlipęs iš mašinos, vėl krito ant žemės. Apie 19 val. užsuko vėl pas Nukentėjusįjį, tas pakvietė į svečius. Kartu vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Apie 22 val. buvo atvykusi dukra, kuri paėmė jo automobilio raktelius ir išvyko. Apie 02 val. 00 min. J. nuėjo pas kaimyną S. ir paprašė, jog jį su žmona parvežtų namo, S. sumokėjo 20 Lt ir jį su žmona S. parvežė namo. Apie 02 val. 00 min. D. J. J. susižalojęs nebuvo. Patvirtino, kad tarp jo ir. D. J. J. jokių konfliktų nebuvo. Ieškinio nepripažįsta, nes nukentėjusiojo nesužalojo, jokios piniginės ir pinigų nepavogė. Vėliau dukra sakė, kad matė, kaip apie 22 val., kai buvo atvykusi automobilio raktų, matė, kaip nukentėjęs krito ant laiptų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia smurto naudojimą bei konstatuotų sužalojimų padarymą nukentėjusiajam, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų S. parodymai, bylos rašytiniai įrodymai.

Nukentėjęs D.J. J. nurodė, kad su kaltinamuoju susitiko pas M. apie 18 val. Buvo išgėręs, bet negirtas. Vėliau jį kaltinamasis parvežė namo, kur jis prigulė. Apie 22 val. 00 min. R. M. su žmona atvyko pas jį į namus, atsivežė degtinės. Visi sėdėjo, vaišinosi, kalbėjo. Kaltinamasis pradėjo jam priekaištauti dėl atvežtų malkų. Vėliau konfliktas aprimo. Vėliau vėl R. M. pradėjo savęs nevaldyti. Norėjo skambinti draugui ar policijai, todėl kaltinamasis griebė už rankinės, ją išmetė, kirto jam į veidą, po to dar kartą į veidą, pargriovė ant žemės, smaugė už kaklo, spardė į krūtinę- apie 5 kartus spyrė į krūtinę. Ištrūko iš kaltinamojo, kruvinas nubėgo pas kaimyną D. S., kuriam pasakė, kad jį sumušė R. M.. Jam atrodo, kad jį mušė apie 01 val. nakties. T. S. atėjo į jo namus, matė išvartytus daiktus, netvarką. Sumuštą jį matė ir D. S. žmona. D. S. tada išvežė R. M. su žmona namo. Konflikto metu dingo piniginė, kurioje buvo 150 Lt. Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas nuo 2012 05 15 iki 2012 06 15. Patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir smurtą, fizinį skausmą iš pažįstamo asmens. Dėl to daug kartų važiavo savo transportu pas gydytojus, pirko vaistus. Dėl patirtų sužalojimų jautė nepatogumus, nes ilgą laiką negalėjo dirbti įprastų darbų prie namų, dėl nedarbingumo negavo pajamų. Prašė iš kaltinamojo priteisti 8000 Lt neturtinės žalos, 917, 33 Lt turtinės žalos ( už vaistus 161, 48 Lt., už degalus 233, 66 Lt., negautos pajamos ( darbo užmokesčio skirtumas dėl nedarbingumo) 253, 12 Lt, specialisto išvada 45 Lt ir 5 Lt banko pavedimas, prarasti 150 Lt. ir 50 Lt. vertės piniginė ), 20 Lt už rentgeno nuotrauką ), 1 900 Lt. advokato atstovavimo išlaidų.

Liudytojas D. S. patvirtino, jog naktį buvo pažadintas kaimyno nukentėjusiojo D. J. J. skambučio į duris. Matė, kad D.J. J. nosis, baltiniai buvo kruvini, nukentėjęs pasakė, kad jį muša. Paklausus kas, atsakė, kad šitas ir netrukus kieme pamatė ateinantį kaltinamąjį R. M., kuris pasakė, kad „šiek tiek prisidirbo“. Kaltinamojo automobilis stovėjo kieme. Nukentėjęs kaltino R. M., kad jį sumušė, suspardė. Nepamena, ką atsakė M., bet jie tuo metu irgi konfliktavo. R. M. su žmona ieškojo automobilio raktelių, bet nerado. Matė, kad visi yra apgirtę. Nuėjęs į nukentėjusiojo namus, matė, kad viduje kėdės buvo išvartytos, ant grindų yra kraujo. Tada jis pasiūlė kaltinamąjį kartu su žmona parvežti namo, kad daugiau nebūtų konfliktų ir parvežė. Kaltinamąjį su žmona namo parvežė savo automobiliu. Patvirtino, jog tyrimo metu apklausoje nurodytas laikas- apie 01 val. 50 min.- teisingas.

Liudytoja J. S. patvirtino, jog 2012-04-29 dieną su vyru prie namo tvarkė malkas, matė kaip R. M. buvo pas M.. Apie 21 val. matė, jog R. M. vis dar buvo pas M.. Apie 02 val. 00 min. kažkas paskambino į duris. Matė lauke stovintį kruviną kaimyną D.J. J., t.y., kraujas buvo prie lūpos ir marškiniai buvo kruvini. Vyras pasiėmė raktelius ir išvežė M. ( vyrą su žmona ) namo. Vyras grįžęs sakė, kad ten vyrai susimušė. Jis matė, kad nukentėjusiojo namuose viskas išvartyta, prikruvinta. Vyras pasakojo, jog D.J. J. sakė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir R. M. dėl malkų ar dėl kažko kito. Taip pat pasakojo apie įvykusias muštynes tarp jo ir R. M.. Vėliau nukentėjęs jai sakė, kad R. M. jį mušė rankom ir kojom, tik kaltinamojo žmona jį apgynė, po ko atbėgo pas juos. Trumpai matė tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. R. M. atrodė girtas, o D.J. J. buvo blaivus, nukentėjusiojo lupa, marškiniai buvo kruvini. Vyras parvežė R. M. namo. Papildė, kad naktį girdėjo ant kiemo riksmą- D.J. J. klausė R. M., kodėl šis jį užpuolė, tačiau R. M. nieko protingai neatsakė.

Liudytoja G. M. patvirtino, jog 2012-04-29, apie 16 val., su vyru R. M. nuvyko pas J., bet jo nerado. Pastarąjį rado pas kaimynus M.. D.J. J. sėdėjo prie stalo, buvo girtas, dar griuvo prie stalo. Vėliau D.J. J. paprašytas, jos vyras parvežė nukentėjusįjį namo ir grižo pas M.. Apie 19 val. D.J. J. pakvietė ją su vyru pas save į svečius, kur toliau visi gėrė alkoholinius gėrimus. Pas J. su vyru buvo maždaug iki 02 val. Jokių nukentėjusiojo namuose muštynių tarp jos vyro ir D.J. J. nebuvo. J. J. paprašė juos parvežti namo, tada atėjo kaimynas ir juos su vyru parvežė namo. Ji visą laiką buvo kartu. Po to D.J. J. paprašė kaimyno, kad vyrą ir ją kaimynas parvežtų namo, nes dukra buvo paėmusi jų automobilio raktelius. Kaimynas juos parvežė juos namo, jam už tai sumokėjo. Jokių konfliktu tarp jos vyro ir D.J. J. ji nematė. Papildė, kad J. kambarį suniokotą jie rado atėję, ten aiškiai buvo prieš tai girtauta. Pas kaimyną paprašyti juos parvežti D.J. J. išėjo nesumuštas, t.y., švarius veidu, švariais marškiniais. Ten jokių muštynių nematė.

Liudytojai G. S. ( kaltinamojo duktė ) A. B. teisme patvirtino tą aplinkybę, jog kartu buvo minėtą dieną, apie 21 val. 30 min. - 22 val., nuvykę pas D.J. J., kur D. M. padarė automobilio raktelius, nes buvo išgėręs. G. S. nurodė, jog matė, kaip duris atidaręs D.J. J. griebė rankeną, jos nesučiupo ir nugriuvo ant žemės. Tačiau kartu buvęs A. B. nematė, kad D.J. J. būtų griuvęs. Abu matė nukentėjusįjį, tiek kaltinamąjį apgirtusius.

Ekspertas D. I. patvirtino savo išvadą, kurią davė ikiteisminio tyrimo metu ( bylos lapas 11, Nr. 37-1-00094-12 ). Nurodė, kad pagal pateiktus jam teisme nukentėjusiojo medicininius dokumentus ( ligos istoriją ), juose nurodyta „galimas V-to šonkaulio skilimas be žymesnės dislokacijos“, o jis išvadoje suklydęs nurodė „ galimas 5 šonkaulio lūžimas. Suklydo parašydamas „galimas lūžimas“, nors tai esminės reikšmės išvadai neturi. Paaiškino, kad mažai tikėtina, kad susižaloti D.J. J. galėjo pats krentant vieną kartą.

Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog prieš jį kaltinamasis R. M. 2012 04 29, apie 01val.00 min., naudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina VSDF Alytaus skyriaus pažyma dėl D.J. J. medicininių dokumentų patikrinimo pažymos. Joje nurodyta, kad 2012-05-14, atlikus krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą, rastas V šonkaulio lanko skilimas, be žymesnės dislokacijos. D.J. J. buvo nedarbingas nuo 2012-05-15 iki 2012-06-15 dėl kairės krūtinės pusės V šonkaulio skilimo, potrauminės kaklinės –krūtininės stuburo sričių radikuliopatijos, kairiojo peties nervinio rezginio uždegimo. Sveikatos sutrikimai atsirado po traumos buityje, kai sumušė kaimynas, įspirdamas į kairiąją krūtinės pusę. Nedarbingumo pažymėjimai D.J. J. nuo 2012-05-15 iki 2012-06-15 buvo duoti pagrįstai (b.l.28-29).

Iš 2012-07-19 specialisto išvados Nr. p. G 53/12 (09) seka, kad D.J. J. klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės kairės pusės sumušimas, galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas, kairio peties nervinio rezginio skausminis sindromas, o taip pat odos nubrozdinimai kaktoje, kakle, kraujosruvos dešiniame skruoste ir krūtinėje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, kad ir keturiais poveikiais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, neimamas domėn, nes jis nėra patvirtintas rentgenologinio tyrimo duomenimis. D.J. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir nurodytomis aplinkybėmis. Mažai tikėtina, jog konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti krentant ir kontaktuojant su kokiais nors kietais aplinkos daiktais (b.l. 11-12 ).

Nukentėjusiojo D.J. J. sveikatos istorijoje ( b.l. 78 ) yra radiologo gyd. R. R. 2012 05 14 įrašas, kad nukentėjusiajam nustatytas „ galimai V-o šonkaulio lanko skilimas be žymesnės dislokacijos“.

Tačiau jokie kiti medicininiai dokumentai byloje nepatvirtina, kad tikrai nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų įvyko V-o šonkaulio skilimas.

Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 1-37-00094-12 yra nukentėjusiojo D.J. J. pareiškimas ( b.l. 2 ), surašytas 2013 05 07, kuriame nurodęs tas pačias jo sužalojimo aplinkybes: R. M. jį sumušė rankomis, parkritusį spardė.

2012-08-31 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras G. Š. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nukentėjusiojo D.J. J. 2012 04 29 sumušimo savo namuose, konstatuodamas, jog tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, t.y., veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d., kuri priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai, padarė D. M. (b.l. 3-4 ).

Įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir visapusišku, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas padarė išvadą, kad nukentėjęs D.J. J. teisme įrodė, kad 2012 04 29 naktį 2012 04 30, tiksliau 2012 04 30, apie 01 val. nakties, savo namuose, kilusio konflikto metu, buvo užpultas ir tyčia sumuštas neblaivaus kaltinamojo D. M.. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad tyčia smurtą prieš jį vartojo, t.y., sudavė smūgius kumščiais bei parkritusį spardė į veidą, krūtinę, kitas kūno vietas kaltinamasis. Nukentėjusiajam konstatuotus kūno sužalojimus-padarytą krūtinės kairės pusės sumušimą, galimą kairės pusės V šonkaulio lūžimą, kairio peties nervinio rezginio skausminį sindromą, odos nubrozdinimus kaktoje, kakle, kraujosruvas dešiniame skruoste ir krūtinėje, padarė tyčiniais veiksmais kaltinamasis D. M.. Šias aplinkybes įrodo bei patvirtina nukentėjusiojo sveikatos istorijos duomenys, specialisto iš vada, specialisto D. I. apklausa teisme. Nurodyti sužalojimai sukėlė nežymų D. J. J. sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo D. M. veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius.

Priedo, kaltinamojo parodymus apie prieš jį kaltinamojo pavartotą smurtą patvirtino ir liudytojai kaimynai J. S. bei D. S., kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti. Jie patvirtino, jog matė sumuštą, kruvinais marškiniais nukentėjusįjį. Nukentėjęs jiems nurodė, kad jį sumušė D. M.. Abu liudytojai matė ir R. M., kuris buvo girtas ir prisipažino, kad „šiek tiek prisidirbo“. Liudytojas D. S. buvo nukentėjusiojo namuose ir matė išvartytus daiktus, kėdes, ant grindų kraujo.

Teismas netiki nei kaltinamojo, nei kartu su juo bei nukentėjusiuoju visą laiką buvusios kaltinamojo žmonos liudytojos G. M. parodymais, kad D. M. nemušė nukentėjusiojo ir tai vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės ar padėti kaltinamajam tai padaryti. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog D.J. J. sėdėdamas prie stalo nukrito ant žemės vertina kaip siekimą teismui sukelti abejones dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų priežasties, juolab, kad pats kaltinamais nurodė, jog pas D.J. J. susižalojimų jam nukritus nuo kėdės nesimatė. Pažymėtina, kad specialistas nurodė, jog mažai tikėtina, kad, nukentėjusysis patirtus sužalojimus galėjo pasidaryti krentant, paaiškindamas tai tuo, jog padaryti sužalojimai yra skirtingose kūno vietose. Be to, kaltinamasis kategoriškai neigė tai, kad jis ne kartą krito, dėl ko galėjo susižaloti. Dėl to teismas daro kategorišką išvadą, jog nukentėjusiajam minėtus kūno sužalojimus padarė kaltinamasis.

Liudytojos G. M. parodymus, kad jokio konflikto tarp jos vyro ir . D.J. J. ji nematė, jokių nukentėjusiojo namuose muštynių tarp jos vyro ir D.J. J. nebuvo, ji visą laiką buvo kartu, jog pas kaimyną paprašyti juos parvežti D.J. J. išėjo nesumuštas, t.y., švariu veidu, švariais marškiniais, teismas vertina kaip žinomai melagingus. Dėl liudytojos G. M. galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1d., informuoja prokurorą ( BPK 257 str.)

Nukentėjusiojo D.J. J. pareikštas byloje civilinis ieškinys dalyje dėl 8 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, priteisiant mažesnę, nei prašoma sumą. Įrodyta, kad prieš nukentėjusįjį kaltinamasis R. M. 2012 04 29, apie 01val.00 min., .nukentėjusiajam priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., vartojo smurtą ir padarė tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą. Asmuo, gindamas savo teises dėl padarytų nusikalstamų veikų, turi teisę reikalauti priteisti neturtinės žalos atlyginimą ( BPK 109str.). Pagal LR CK 6.250str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo. Priteisdamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šiuo metu formuojamą teismų praktiką panašios kategorijos privataus kaltinimo byloje. Įvertinęs įrodytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį ( buvo padarytas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas), įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį ( yra šiuo metu nedirbantis, pensininkas, vedęs, turi nekilnojamojo turto), atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusiajam dėl padaryto sveikatos sutrikdymo buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet jis patyrė išgąstį, baimę, nepatogumus buityje, nes kurį laiką buvo nedarbingas, sprendžia, jog iš kaltinamojo turi būti priteista 2 000 Lt. neturtinės žalos. Teismo manymu, nukentėjusiosios pareikštas ieškinys 8 000 Lt. sumai aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo bei proporcingumo principams, kaltinamojo turtinei padėčiai bei formuojamai teismų praktikai šios kategorijos bylose ( LR CK 6.250str. ).

Nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl 917, 33 Lt turtinės žalos ( už vaistus 161, 48 Lt., už degalus 233, 66 Lt., negautos pajamos - darbo užmokesčio skirtumas dėl nedarbingumo 253, 12 Lt, specialisto išvada 45 Lt ir 5 Lt banko pavedimas, prarasti 150 Lt. ir 50 Lt. vertės piniginė, 20 Lt už rentgeno nuotrauką- tenkinama iš dalies. Teismo manymu, yra pagrįstos visos nukentėjusiojo patirtos nurodytos turtinės žalos išlaidos, išskyrus ieškinio dalį dėl 150 Lt. bei 50 Lt. vertės piniginės dingimo ( b.l. 36-42; 78- ligos istorija; 59-66 ). Nenustatyta ir neįrodyta, kad dėl D. M. kaltės ar jo kokių tai kitų veiksmų galimai dingo nukentėjusiojo piniginė su pinigais, todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas ( LR CK 6.263 str. 1d., 2 d. ), priteisiant iš kaltinamojo 717, 33 Lt. turtinės žalos.

Nukentėjusiojo D.J. J. turėtos 1900 Lt. advokato atstovavimo išlaidos, teismo manymu, akivaizdžiai, įvertinus pačios bylos pobūdį bei advokato suteiktų paslaugų pobūdį bei trukmę, užimtumą, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį ( šiuo metu bedarbis, pensininkas )yra per didelės, todėl jos mažinamos, priteisiant iš kaltinamojo 1 000 Lt. ( LR BPK 103 str. 1d. 6p., 106 str.2d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys dėl 1319, 22 Lt. turtinės žalos atlyginimo ( dėl nedarbingumo pašalpos išmokėjimo apdraustajam D.J. J. ) yra pagrįstas, įrodytas patektais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant žalą iš kaltinamojo R. M., nes dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjęs buvo sužalotas ir nedarbingas ( LR CK 6. 280 str. 1d., 6. 290 str. 3d., VSD įstatymo 18 str. 1d. ).

K. R. M. praeityje teismo neteistas. Nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Yra vedęs, šiuo metu pensininkas.

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais BK 54str.,55str., 61str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nedirba, yra pensininkas, teismas sprendžia, jog kaltinamajam turi būti skirta švelniausia sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė. Nustatomos mažesnės, nei BK 46str. numatytas viešų darbų bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas

nusprendė

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140str.1d ir nuteisti 5 ( penkerių ) mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.

Nukentėjusiojo D.J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti D. J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt. neturtinės žalos bei 717, 33 Lt. turtinės žalos, taip pat 1000 Lt. advokato atstovavimo išlaidų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 1 319,22 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniolika Lt. dvidešimt du ct.).

Išaiškinti, jei asmuo dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti viešųjų darbų bausmės, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių.

Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jei asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešus darbus bauda ar areštu.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys