Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1290-513/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
2S-1290-513/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15680-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Ieškovas
A. T.
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
  • 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-1290-513/2012

Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-15680-2011-5)

Procesinio sprendimo kategorija: 119.1; 72; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. M. dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti garažo (bokso Nr. 49), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta. Nurodė, kad 2001-09-04 su atsakovu sudarė preliminarią garažo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė iš atsakovo iki 2002-09-05 nupirkti garažą už 21 200 Lt sumą. 2002-09-05 šalys pratęsė preliminarią sutartį iki 2012-09-05, nes atsakovas nebuvo parengęs garažo dokumentų, būtinų pirkimo–pardavimo sutarčiai įforminti. Nurodė, kad iš viso atsakovui yra sumokėjusi 21 100 Lt sumą, tačiau atsakovas atsisakė sutartį įforminti, todėl ieškovė prašo teismo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta.

Šalys 2012-03-28 teismui pateikė pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys pripažįsta, kad 2001-09-04 sudaryta ir notaro patvirtinta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), yra garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią V. M. jam priklausantį garažą pardavė A. T., o A. T. šį garažą iš jo nupirko.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-29 nutartimi atmetė šalių pateiktą prašymą patvirtinti taikos sutartį. Paliko nenagrinėtą ieškovės A. T. ieškinį atsakovui V. M. dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo. Teismas nustatė, kad šalių pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia įstatymų saugomus interesus. Teismas konstatavo, kad terminas sudaryti garažo pirkimo–pardavimo sutartį nėra suėjęs. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas atsisako sudaryti sutartį pas notarą ir tai atsisakys padaryti iki 2012-09-05. Priešingai, šalių pateikta pasirašyta taikos sutartis ir 2002-09-05 Klaipėdos miesto 7–ojo notaro biuro patvirtinta sutartis patvirtina, kad atsakovas sutinka pasirašyti garažo pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą, todėl nesant tarp šalių ginčo, šalys turi kreiptis į notarą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pripažino, kad ieškovė nesilaikė išankstinio tos kategorijos byloms išsprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, tai yra, kreiptis į notarą dėl garažo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškinio turinį neaišku, ar garažas gali būti pirkimo–pardavimo sutarties dalykas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-29 nutartį ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nustatęs, kad negali tvirtinti taikos sutarties, teismas privalėjo ieškinį nagrinėti iš esmės ir dėl ieškinio reikalavimų priimti teismo sprendimą. Neišnagrinėjęs bylos iš esmės ir neišklausęs atsakovo teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas sutinka sudaryti ginčo sutartį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismui nesuteikta teisė tvirtinti tokią taikos sutartį, nes teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Teismas negalėjo spręsti klausimo dėl sutarties netvirtinimo, jei ieškinį paliko nenagrinėtą, nes skundžiama nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ir tuo pačiu iš esmės pasisakyta dėl ieškinio dalyko.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

2012-05-17 teisme gautas ieškovės A. T. atstovo advokato J. D. prašymas sustabdyti civilinę bylą. Nurodė, kad ieškovė A. T. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl prašo sustabdyti civilinę bylą iki teisėti paveldėtojai priims A. T. paveldėjimą ir teisę į šį ginčą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė šalių pateiktą prašymą patvirtinti taikos sutartį ir ieškovės ieškinį atsakovui dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80–1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1–5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80–1.81 str., 1.86–1.87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2–5 d., CPK 42 str. 2 d.). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šalių pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia įstatymų saugomus interesus, tačiau nenurodė, kokiam įstatymui ir konkrečioms jo nuostatoms prieštarauja šalių pateikta taikos sutartis.

Teismas skundžiama nutartimi taip pat paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai ieškovas ar pareiškėjas, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, tai yra, kreiptis į notarą dėl garažo pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo. Pažymėtina, kad teismui padarius išvadą, jog ieškinys nenagrinėtinas, jokie kiti klausimai, tarp jų ir taikos sutarties tvirtinimo klausimas, civilinėje byloje negalėjo būti sprendžiami, nes CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte esantis pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindas rodo teismo suklydimą priimant ieškinį ir iškeliant civilinę bylą.

Konstatuotina, kad teismas atsisakė tvirtinti šalių taikos sutartį ir ieškinį paliko nenagrinėtu neišsiaiškinęs bylos esmės, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal ieškinio turinį, neaišku, ar garažas gali būti pirkimo– pardavimo sutarties dalykas (CK 6.306 str.) – t. y., ar parengta garažo projektinė dokumentacija, gauti statybos leidimai, nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme iš šalių reikalautini visi su bylos dalyku susiję dokumentai, patvirtinantys atsakovo V. M. nuosavybės teisių į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrindą, nekilnojamojo turto registro duomenys su istorija ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė A. T. (duomenys neskelbtini) mirė, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti, ar atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas ir atitinkamai nuspręsti dėl civilinės bylos sustabdymo (CPK 48 str., 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Ieškovės atstovo prašymas sustabdyti civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme atmestinas, nes teismas, spręsdamas dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, tikrina nutarties teisėtumą pagal aplinkybes, buvusias jos priėmimo metu. Be to, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d.), todėl pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui atskirojo skundo pakeitimai ar papildymai yra draudžiami (CPK 323 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovės A. T. atstovo advokato J. D. prašymą sustabdyti civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėja Irma Čuchraj