- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- 2-6323-291/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05197-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- BUAB „EN Group“
- Suinteresuotas asmuo
- V. A., G. A.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, iškeltoje pagal pareiškėjo BUAB „EN Group“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „TYTUS“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., G. A., antstoliui T. U.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas BUAB „EN Group“ prašo nustatyti skolininkui V. A. nuosavybės teise priklausančio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su sutuoktine G. A., t.y. nustatyti, kad pareiškėjui V. A. nuosavybės teise priklauso ½ buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), klausimą dėl naudojimosi tvarkos spręsti teismo nuožiūra ir priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų V. A. ir G. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodoma, kad 2014-02-28 Šiaulių apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-537-124/2014, kurio pagrindu Antstolio T. U. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0136/12/00474 ir 2014-03-24 surašytas Turto arešto aktas, kuriuo areštuoti daiktai: statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 85 100 Lt bei kelių transporto priemonė VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė sudaro 11 000 Lt. Areštuotas trijų kambarių butas, bendras plotas 63,65 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise registruotas G. A. vardu, o areštuoto turto bendrasavininkis yra V. A.. Vykdydamas antstolio pasiūlymą ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, prašo nustatyti V. A. (skolininko) turto dalį bendrojoje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal 2014-02-28 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl 466014,24 Lt išieškojimo iš skolininko V. A.. Antstolis T. U. 2014-03-24 areštavo trijų kambarių butą su 3,37 kv. m. rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 85100 Lt bei transporto priemonė VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė sudaro 11000 Lt. Areštuotą turtą skolininkas įgijo 2006 m. santuokoje su G. A., todėl turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3. 88 str.).
Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis. Pažymėtina, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas BUAB „EN Group“. Kaip jau buvo minėta, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. A. ir G. A. nuosavybė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko V. A. asmeninio turto, todėl yra būtina nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendra su sutuoktine G. A. nuosavybe. Antstolis areštavo abiems sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą. Pareiškėjas, pateikęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, konkrečiai suformulavo reikalavimą ir nurodė, jog prašo nustatyti, kad pareiškėjui V. A. nuosavybės teise priklauso ½ buto.
Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį buto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus. Teismo nuomone, nustatyti detalios trijų kambarių buto naudojimosi tvarkos, pagal kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, nėra galimybės, todėl butas paliekamas bendram sutuoktinių naudojimuisi.
Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pareiškėjas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, 144 Lt žyminis mokestis solidariai priteistinas iš suinteresuotų asmenų V. A. ir G. A. valstybės naudai.
Nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteisiamos, nes jų suma mažesnė kaip 10 Lt (CPK92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 2 d., teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Nustatyti, kad skolininko V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje nuosavybėje yra ½ buto su 3,36 kv. m. rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: butą palikti bendram V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui.
Priteisti solidariai iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Nepriteisti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.