Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, pirmiausiai pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujant pareiškėjui, pažymi, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nenustačius ekstraordinarių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šis pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į paminėtas ABTĮ nuostatas, skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, t. y. pareiškėjui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-724-502/2017).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirminio skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, bei teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai minėta nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. gegužės 7 d. skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo nurodytų pareiškėjo skundo trūkumų (nekonkretūs skundo reikalavimai, netinkamos proceso šalys bei neaiškus ir prieštaringas skundas) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą, ypač tai liečia trūkumus, susijusius su administracinio ginčo dalyko formulavimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, patikslintą skundą išsiuntė 2021 m. gegužės 11 d., t. y. praleidęs teismo nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui išsiųsta jos priėmimo dieną paštu ir elektroniniu paštu, adresu, kurį pareiškėjas pats nurodė teismui tiek skunde, tiek atskirajame skunde. Duomenų, kad pareiškėjas teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties elektroniniu paštu nebūtų gavęs ar su ja nesusipažinęs, nėra. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kad minėta teismo nutartis pareiškėjui būtų įteikta suėjus teismo nustatytam terminui trūkumams pašalinti, pareiškėjas dėl termino trūkumams šalinti pratęsimo į teismą nesikreipė, todėl laikoma, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui įteikta tinkamai. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas patikslintą skundą išsiuntė paštu 2021 m. gegužės 11 d., t. y. praleidęs teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti, nėra. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartyje pareiškėjo skundo trūkumai buvo aiškiai išvardyti, taip pat buvo nustatytas konkretus terminas, iki kada pareiškėjas privalėjo pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo įteikta pareiškėjui ir elektroniniu paštu jos priėmimo dieną, tad teismas pareiškėjui nustatė pakankamai ilgą terminą skundo trūkumams pašalinti, per kurį pareiškėjas galėjo ir turėjo pašalinti nurodytus trūkumus arba, esant poreikiui, prašyti pratęsti minėtą terminą, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui siekė padėti įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, suteikdamas galimybę per pakankamai ilgą terminą pašalinti nutartyje nustatytus trūkumus, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės nerealizavo ir neištaisė skundo trūkumų iki teismo nustatyto termino pabaigos, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Pareiškėjo argumentai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino bylos faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų yra nepagrįsti ir atmestini, nes kaip jau minėta, teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina skundo pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės, o tik įvertina, ar skundas atitinka formaliuosius reikalavimus. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas nepašalino jų iki teismo nustatyto termino, nors turėjo tokią galimybę. Atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo sunkios materialinės padėties, nedarbo, asmens dokumento neturėjimo, niekaip nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jų teismas nevertina.

Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina, kad šia nutartimi neribojama jo teisė kreiptis į teismą, tačiau, kaip jau buvo paminėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad skundo laikymas nepaduotu neužkerta kelio, pašalinus trūkumus ir laikantis teisės aktų reikalavimų, vėl kreiptis į teismą, be kita ko, prašant atnaujinti skundo padavimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.