Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant N. Mizaraitei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos, atstovui V. Giršvildui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau-Valstybė), 10783 litų žalos.

Pareiškėjas A. P. savo reikalavimus pagrindė tuo, kad 2008-05-03 19 val. 20 min. jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino dokumentus ir liepė papūsti į alkotesterį. A. P. ką tik buvo išgėręs vieną butelį alaus, todėl įpūtė 0,63 promilės. Nesutikdamas su tokia išvada, A. P. prašė, kad policijos pareigūnai jį nuvežtų į Gerosios Vilties gatvėje esantį pagalbos centrą, kad paimtų kraujo mėginį. Pareigūnams tai nerūpėjo, jie iškvietė vilkiką, kad nutemptų A. P. vairuojamą automobilį į saugomą aikštelę, už kurią reikia mokėti. Pareigūnai atvirai tyčiojosi iš A. P. ir tempė laiką, neatiduodami asmens ir mašinos dokumentų. Grąžinus dokumentus, A. P. iš karto nuėjo duoti kraujo į Gerosios Vilties g. 3 esantį pagalbos centrą ir alkotesteris ten parodė 0,24 promilės A. P. girtumą.

Pareiškėjas A. P. prašė, atsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, įvertinti pareigūnų veiksmus ir priteisti jam iš Valstybės 783 litus patirtos turtinės žalos. O kadangi patyrė neapsakomą gėdą prieš kitus eismo dalyvius ir mašinos areštas penkiom savaitėm apribojo jo galimybę keliauti, ir pagrindinis dalykas, kad žmona jį paliko dėl šio incidento, o tai jau neįvertinama jokiais pinigais, be to, jo maži vaikučiai buvo iškraustyti į gatvę iš automobilio vėlų vakarą, A. P. prašė priteisti jam iš Valstybės 10000 litų neturtinės žalos.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas A. P. patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybė atsiliepime į pareiškėjo A. P. skundą su skunde pareikštais reikalavimais nesutiko, paaiškindama, kad 2008-05-03 Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Priimdami sprendimą priverstinai nuvežti A. P. transporto priemonę, policijos pareigūnai vadovavosi LR ATPK 269 str. 7 d., Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. bei 2008-02-12 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 5-S-1156. LR ATPK 269 str. 7 d. numatytas priverstinis transporto priemonių nuvežimas yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė. Šį veiksmą, o, taip pat, vairuotojo nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, vadovaujantis LR ATPK 270 str., A. P. galėjo apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui, tačiau tokia teise A. P. nepasinaudojo.

Atsakovas Valstybė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Ginčo atveju nebuvo požymių, kad A. P. galėjo padaryti nusikalstamą veiką ir buvo galimybė atlikti vairuotojo tikrinimą. A. P. buvo testuotas inventoriniu alkoholio kiekio matuokliu, kuriam nustatyta tvarka buvo atlikta metrologinė patikra, todėl policijos pareigūnams nebuvo jokio teisinio pagrindo pristatyti A. P. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo iniciatyva. Teisės aktai nenumato, kad jau testuotas alkoholio kiekio matuokliu asmuo po kurio laiko tuo pačiu prietaisu būtų testuojamas pakartotinai. Pareigūnų nesutikimas po kurio laiko pakartotinai testuoti A. P. buvo pagrįstas. Kraujo mėginio davimas tyrimui yra laisva A. P. valia išreikštas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje rinkimo veiksmas.

Atsakovas Valstybė pabrėžė, kad policijos pareigūnai A. P. atžvilgiu elgėsi teisėtai, vadovaudamiesi galiojančiomis teisės normomis ir tinkamai atliko savo pareigas.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Valstybės atstovas patvirtino atsiliepime į pareiškėjo A. P. skundą išdėstytus argumentus ir prašė A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2008-05-03 Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., kadangi A. P. vairavo transporto priemonę neblaivus (buvo nustatytas 0,63 promilės A. P. girtumas).

Policijos pareigūnai priėmė sprendimą priverstinai nuvežti A. P. transporto priemonę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 str. 7 d. (padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso <...> 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka).

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui <...>.

2008-02-12 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte Nr. 5-S-1156 numatyta, kad veikos, už kurias yra numatyta administracinė atsakomybė (126 str. <...>) kelia ypatingą grėsmę eismo saugumui ir tuo yra pažeidžiamos kitų eismo dalyvių teisės. Siekiant užkardinti galimybes padaryti pakartotinus pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis, prašoma užtikrinti, kad visais minėtais atvejais, vairuotojai teisės aktų nustatyta tvarka būtų nušalinami nuo vairavimo, o transporto priemonės priverstinai nuvežamos į tam skirtas saugojimo aikšteles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Teismas daro išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo A. P. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Valstybės pareigūnai, t.y. policijos pareigūnai, atlikdami veiksmus, susijusius su įtarimu, kad A. P. vairavo automobilį neblaivus, veikė teisėtai.

Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nebuvo jokių požymių, jog A. P. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Policijos pareigūnams buvo galimybė atlikti vairuotojo blaivumo tikrinimą. A. P. buvo testuotas inventoriniu alkoholio kiekio matuokliu, kuriam nustatyta tvarka buvo atlikta metrologinė patikra, todėl policijos pareigūnams nebuvo jokio teisinio pagrindo pristatyti A. P. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą papildomam girtumo nustatymui, ir policijos pareigūnai pagrįstai nušalino A. P. nuo automobilio vairavimo bei tinkamai transportavo A. P. automobilį į automobilių saugojimo aikštelę, t.y. policijos pareigūnai A. P. atžvilgiu atliko teisėtus veiksmus, vadovaudamiesi įstatymais bei kitais teisės aktais, taip tinkamai atlikdami savo pareigas.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, konstatuotina, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas daro išvadą, kad A. P., reikalaudamas atlyginti policijos pareigūnų padarytą žalą, remiasi tik samprotavimais bei prielaidomis, kad A. P. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog policijos pareigūnai A. P. atžvilgiu elgėsi neteisėtai, bei nepateikė įrodymų, jog jam buvo padaryta žala.

Teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, kad policijos pareigūnų veiksmai, susiję su įtarimu, kad A. P. vairavo automobilį neblaivus, buvo teisėti, šie veiksmai buvo atlikti, pagrįstai vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, kad Valstybės pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t.y. Valstybės pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. P. skundas atsakovui Valstybei dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nenustačius Valstybės pareigūnų veiksmuose civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse, todėl A. P. skundas yra atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.