- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-471-425/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- P. P.
- Atsakovas
- I. S.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyrius, Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. (P. P.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarties dėl atsakovės I. S. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei I. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyrius ir Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei I. S. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo 2019-03-19 nutartimi byloje buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko P. P. (P. P.) laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu P. P. pagal tėvo gyvenamąją vietą.
3. Utenos apylinkės teismo 2019-03-28 nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta iki bus ištirta ir išnagrinėta baudžiamoji byla, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Utenos apylinkės teismo 2019-08-06 nutartimi nutarta I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią atsakovės I. S. ir sūnaus P. P. bendravimo tvarką:
1.1. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. I. S. bendrauja su sūnumi P. P. kiekvienos savaitės pirmadienį ir antradienį, paimdama vaiką iš tėvo P. P. namų pirmadienį 09.00 val. ryto ir grąžindama vaiką į tėvo P. P. namus antradienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val.;
1.2. 2019 m. rugsėjo 1 d. sūnui P. P. pradėjus lankyti mokyklą motina I. S. bendrauja su sūnumi P. kas antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdama sūnų iš tėvo P. P. gyvenamosios vietos šeštadienį 09.00 val. ir grąžindama sūnų į P. P. gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val.;
1.3. Atsakovės I. S. bendravimas telefonu su sūnumi P. P. neribojamas, tačiau bendravimas neturi trukdyti vaiko nakties poilsio ir ugdymo proceso.
1.4. Jeigu motina I. S. negali bendrauti su sūnumi nurodytomis dienomis dėl objektyvių priežasčių (ligos, pasikeitusio darbo grafiko arba kt. objektyvių priežasčių), ji apie tai SMS žinute arba el. paštu informuoja vaiko tėvą P. P. ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki numatyto pasimatymo;
1.5. Jeigu sūnus P. P. negali bendrauti su motina I. S. nurodytomis dienomis dėl objektyvių priežasčių (ligos, išvykos arba kt. objektyvių priežasčių), vaiko tėvas P. P. apie tai SMS žinute arba el. paštu informuoja I. S. ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto pasimatymo.
5. Utenos apylinkės teismo 2020-07-13 nutartimi I. S. prašymas tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti 2019-08-06 Utenos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovės I. S. ir jos nepilnamečio sūnaus P. P. bendravimo tvarką, papildant ją 1.6. punktu, kuriuo nustatoma, kad „Motina I. S. su savo nepilnamečiu sūnumi leidžia vasaros atostogas nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. liepos 20 d.“.
6. Utenos apylinkės teisme 2021-05-11 gautas atsakovės I. S. prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo. Esant užsitęsusiai baudžiamosios bylos nagrinėjimo situacijai, atsakovė prašo pakeisti, iš esmės labiau detalizuoti, nustatytą laikiną jos ir sūnaus bendravimo tvarką. Atsakovė I. S. prašo nustatyti tokią jos bendravimo su sūnumi bendravimo tvarką:
„1.1. I. S. su sūnumi P. P. bendrauja kas antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį, paimdama sūnų iš tėvo P. P. gyvenamosios vietos šeštadienį 09.00 val. ir grąžindama sūnų į P. P. gyvenamąją vietą sekmadienį laike nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
1.2. I. S. su sūnumi P. P. bendrauja ir vieną kiekvienos savaitės darbo dieną, paimdama sūnų iš tėvo P. P. gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžindama sūnų į P. P. gyvenamąją vietą tos pačios dienos laike nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Konkrečios I. S. bendravimo su sūnumi P. P. dienos nustatomos atsižvelgiant į I. S. darbo grafiką, kuris P. P. turi būti pateiktas iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos.
1.3. I. S. lyginiais metais su sūnumi praleidžia Šv. Velykų dienas ir pavasario atostogų dienas, paimant sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną iš P. P. gyvenamosios vietos laike nuo 11 iki 12 val. ir grąžinant jį į P. P. gyvenamąją vietą paskutinę pavasario atostogų dieną laike nuo 19 val. iki 20 val.;
1.4. I. S. nelyginiais metais su sūnumi praleidžia Kūčias, Šv. Kalėdas ir laikotarpį iki Naujųjų metų, o taip pat ir Naujuosius metus, paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. laike nuo 11 val. iki 12 val. ir grąžina sūnų į P. P. gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. laike nuo 19 val. iki 20 val.;
1.5. I. S. nelyginiais metais su sūnumi praleidžia mokyklines rudens atostogas, paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos pirmąją rudens atostogų dieną laike nuo 11 val. iki 12 val. ir grąžina sūnų į P. P. gyvenamąją vietą paskutinę rudens atostogų dieną laike nuo 19 val. iki 20 val.;
1.6. I. S. su sūnumi praleidžia 2 (dvi) savaites vasaros atostogų, sūnų atostogoms pasiimant iš P. P. gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos laike nuo 11 val. iki 12 val. ir grąžinant sūnų į P. P. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną laike nuo 19 val. iki 20 val. 2021 metų vasaros atostogas I. S. leidžia laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 01 dienos iki 2021 m. liepos 15 dienos ir laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 02 dienos iki 2021 m. rugpjūčio 16 dienos. Vėlesnių metų I. S. ir sūnaus vasaros atostogų laikas derinamas kiekvienų einamųjų metų balandžio mėnesį. Jei derinant atostogas I. S. ir P. P. pageidavimai dėl atostogų laiko sutampa, tai tuomet pirmumą lyginiais metais turi P. P., o nelyginiais – I. S.;
1.7. I. S. su sūnumi bendrauja Motinos dieną (pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis), savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), o neporiniais metais ir sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) dieną), paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos nurodytą dieną laike nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinant sūnų į P. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną laike nuo 19 val. iki 20 val.;
1.8. I. S. su sūnumi neporiniais metais bendrauja visų valstybinių švenčių dienomis, paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos atitinkamą dieną laike nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinant sūnų į P. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną laike nuo 19 val. iki 20 val.;
1.9. I. S. bendravimas telefonu su sūnumi P. P. neribojamas, tačiau bendravimas neturi trukdyti vaiko nakties poilsio ir ugdymo proceso;
1.10. Jeigu motina I. S. dėl objektyvių priežasčių (ligos, pasikeitusio darbo grafiko arba kt. objektyvių priežasčių) negali bendrauti su sūnumi nurodytomis dienomis, ji apie tai informuoja vaiko tėvą P. P. ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki numatyto bendravimo su sūnumi laiko. Visos I. S. dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimo dienos ir valandos turi būti kompensuojamos, atsižvelgiant į I. S. darbo grafiką ir vaiko užimtumą mokykloje. Atsižvelgiant į I. S. darbo grafiką ir vaiko užimtumą mokykloje, turi būti kompensuojamos ir tos dienos, kurių metu ne dėl I. S. kaltės neįvyko jos ir sūnaus susitikimai 2020 metų kovo 21-22 dienomis ir 2020 metų balandžio 4-5 dienomis;
1.11. Jeigu sūnus P. P. dėl objektyvių priežasčių (ligos, klasės išvykos arba kt. objektyvių priežasčių) negali bendrauti su motina I. S. nurodytomis dienomis, vaiko tėvas P. P. apie tai informuoja I. S. ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Visos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimo dienos ir valandos turi būti kompensuojamos I. S., atsižvelgiant į I. S. darbo grafiką ir vaiko užimtumą mokykloje;
1.12. Visais atvejais, kai būtina užtikrinti I. S. ir sūnaus P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su mama I. S. tvarką ir klausimus, kurie susiję su jo priežiūra, auklėjimu, mokslais bei sveikata, I. S. ir P. P. tarpusavyje susižino SMS pranešimais arba elektroniniais laiškais, naudojant šiuos elektroninio pašto adresus: I. S. – (duomenys neskelbtini), o P. P. – (duomenys neskelbtini)“.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi atsakovės I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) tenkino iš dalies. Pakeitė 2019-08-06 Utenos apylinkės teismo nutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) nustatytą laikiną atsakovės I. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. P. tvarką ir nustatė, kad:
„1.1. I. S. su sūnumi P. P. bendrauja kas antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį, paimdama sūnų iš tėvo P. P. gyvenamosios vietos šeštadienį 09.00 val. ir grąžindama sūnų į P. P. gyvenamąją vietą sekmadienį laike nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;
1.2. I. S. su sūnumi P. P. bendrauja ir vieną kiekvienos savaitės darbo dieną, paimdama sūnų iš tėvo P. P. gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžindama sūnų į P. P. gyvenamąją vietą tos pačios dienos laike nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Konkrečios I. S. bendravimo su sūnumi P. P. dienos nustatomos atsižvelgiant į I. S. darbo grafiką, kuris P. P. turi būti pateiktas iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos.
1.3. I. S. lyginiais metais su sūnumi praleidžia Šv. Velykų dienas ir pavasario atostogų dienas, paimant sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną iš P. P. gyvenamosios vietos laike nuo 09.00 iki 10.00 val. ir grąžinant jį į P. P. gyvenamąją vietą paskutinę pavasario atostogų dieną laike nuo 18 val. iki 19 val.;
1.4. I. S. nelyginiais metais su sūnumi praleidžia Kūčias, Šv. Kalėdas ir laikotarpį iki Naujųjų metų, o taip pat ir Naujuosius metus, paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. laike nuo 09.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į P. P. gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. laike nuo 18 val. iki 19 val.;
1.5. I. S. nelyginiais metais su sūnumi praleidžia mokyklines rudens atostogas, paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos pirmąją rudens atostogų dieną laike nuo 09.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į P. P. gyvenamąją vietą paskutinę rudens atostogų dieną laike nuo 18 val. iki 19 val.;
1.6. I. S. su sūnumi praleidžia 2 (dvi) savaites vasaros atostogų, sūnų atostogoms pasiimant iš P. P. gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos laike nuo 09.00 val. iki 10.00 val. ir grąžinant sūnų į P. P. gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną laike nuo 18 val. iki 19 val. 2021 metų vasaros atostogas I. S. leidžia laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 01 dienos iki 2021 m. liepos 15 dienos ir laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 02 dienos iki 2021 m. rugpjūčio 16 dienos. Vėlesnių metų I. S. ir sūnaus vasaros atostogų laikas derinamas kiekvienų einamųjų metų balandžio mėnesį. Jei derinant atostogas I. S. ir P. P. pageidavimai dėl atostogų laiko sutampa, tai tuomet pirmumą lyginiais metais turi P. P., o nelyginiais – I. S.;
1.7. I. S. su sūnumi bendrauja Motinos dieną (pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis), savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) dieną), o neporiniais metais ir sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) dieną), paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos nurodytą dieną laike nuo 09.00 val. iki 10.00 val. ir grąžinant sūnų į P. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną laike nuo 18 val. iki 19 val.;
1.8. I. S. su sūnumi neporiniais metais bendrauja visų valstybinių švenčių dienomis, paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos atitinkamą dieną laike nuo 09.00 val. iki 10.00 val. ir grąžinant sūnų į P. P. gyvenamąją vietą tą pačią dieną laike nuo 18 val. iki 19 val.;
1.9. I. S. bendravimas telefonu su sūnumi P. P. neribojamas, tačiau bendravimas neturi trukdyti vaiko nakties poilsio ir ugdymo proceso;
1.10. Jeigu motina I. S. dėl objektyvių priežasčių (ligos, pasikeitusio darbo grafiko arba kt. objektyvių priežasčių) negali bendrauti su sūnumi nurodytomis dienomis, ji apie tai informuoja vaiko tėvą P. P. ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki numatyto bendravimo su sūnumi laiko. Visos I. S. dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimo dienos ir valandos gali būti kompensuojamos, atsižvelgiant į I. S. darbo grafiką ir vaiko užimtumą mokykloje. Atsižvelgiant į I. S. darbo grafiką ir vaiko užimtumą mokykloje, gali būti kompensuojamos ir tos dienos, kurių metu ne dėl I. S. kaltės neįvyko jos ir sūnaus susitikimai 2020 metų kovo 21-22 dienomis ir 2020 metų balandžio 4-5 dienomis;
1.11. Jeigu sūnus P. P. dėl objektyvių priežasčių (ligos, klasės išvykos arba kt. objektyvių priežasčių) negali bendrauti su motina I. S. nurodytomis dienomis, vaiko tėvas P. P. apie tai informuoja I. S. ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Visos dėl objektyvių priežasčių neįvykusių susitikimo dienos ir valandos gali būti kompensuojamos I. S., atsižvelgiant į I. S. darbo grafiką ir vaiko užimtumą mokykloje;
1.12. Visais atvejais, kai būtina užtikrinti I. S. ir sūnaus P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su mama I. S. tvarką ir klausimus, kurie susiję su jo priežiūra, auklėjimu, mokslais bei sveikata, I. S. ir P. P. tarpusavyje susižino SMS pranešimais arba elektroniniais laiškais, naudojant šiuos elektroninio pašto adresus: I. S. – (duomenys neskelbtini), o P. P. – (duomenys neskelbtini)“.
1.13. Šios Tvarkos 1.10. ir 1.11. punktuose numatyta bendravimo tvarkos kompensavimo tvarka gali būti taikoma tik tuo atveju jeigu abi šalys – ieškovas ir atsakovė, geranoriškai sutaria dėl kompensavimo tvarkos ir tokia tvarka nepažeidžia vaiko poreikių ir interesų, bei nekenkia normaliam vaiko dienos režimui. Kitą ieškovės prašymo dalį atmetė bei nutarė nutartį vykdyti skubiai.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nėra susiklostę sklandūs tarpusavio santykiai, šalys pačios negeba taikiai susitarti bendravimo su vaiku klausimais. Ir nors toks šalių elgesys neatitinka mažamečio vaiko interesų, tačiau tai negali būti pagrindu riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Institucija teikiantis išvadą byloje iš esmės sutinka su atsakovės prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, tuo tarpu ieškovas sutinka, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka gali būti tikslinama, tačiau iš dalies nesutinka su kai kuriomis tikslinamos bendravimo tvarkos nuostatomis.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nesutinka su ieškovės siūlytos tvarkos 1.1 punkte nurodytu vaiko grąžinimo sekmadienį laiku, t. y. nuo 19 val. iki 20 val., nes mano, kad vaikas turi būti grąžinamas sekmadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., tikslu tinkamai vaiką paruošti naujai mokyklinei savaitei, nes šalių nepilnametis vaikas yra moksleivis ir darbo dienomis ne tik privalo lankyti pamokas, bet ir ruošti namų darbus. Teismo vertinimu, atsakovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos 1.1 punkte nurodytas vaiko grąžinamas sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val., gali neatitikti (bent jau šioje stadijoje) šalių nepilnamečio vaiko ugdymo interesų. Be to, toks sąlyginai vėlyvas vaiko grįžimas į savo gyvenamąją vietą, kuri yra dideliu atstumu nuo vaiko motinos gyvenamosios vietos, gali turėti neigiamą įtaką vaiko poilsiui ir kartu jo sveikatai. Atsižvelgiant į šiais aplinkybes, teismas laiko, kad optimalus ir vaiko poreikius geriausiai atitinkantis jo grąžinamas sekmadienį laikas turi būti nustatytas nuo 18 val. iki 19 val.
10. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentais dėl sūnaus bendravimo tvarkos katalikiškų švenčių metu. Ieškovas nurodo, kad atsakovė yra stačiatikių tikėjimo, todėl neteisinga nutraukti vaiko gyvenime nusistovėjusias tradicijas, susijusias su Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų šventimu. Teismas laikė, kad šiuo atveju šalių išpažįstamas tikėjimas negali būti tuo pagrindu dėl ko šalims galėtų būti apribota bendravimo tvarka su vaiku religinių švenčių dienomis, nepaisant to, kad šalių išpažįstama religijos konfesija skiriasi. Ieškovas pagal prašomą nustatyti tvarką kas antrus metus turi teisę su sūnumi praleisti tiek Šv. Velykas, tiek Šv. Kalėdas. Atsakovė prašydama pakeisti (patikslinti) bendravimo su vaiku tvarką neišreiškė noro praleisti su sūnumi šventes, susijusias su stačiatikių tikėjimu, todėl teismas negali atsakovei imperatyviai nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi stačiatikių švenčių metu, tuo pačiu, laikydamasis proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, teismas negali ir apriboti atsakovei kas antrus metus su sūnumi praleisti dienas sutampančia su katalikiškomis šventėmis – Šv. Velykomis ir Šv. Kalėdomis.
11. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas sutiko su ieškovo argumentais dėl Tvarkos 1.10. ir 1.11. punktų. Teismo manymu Tvarkos 1.10. ir 1.11. punktuose numatyta bendravimo tvarkos kompensavimo tvarka gali būti taikoma tik tuo atveju jeigu abi šalys – ieškovas ir atsakovė, geranoriškai sutaria dėl kompensavimo tvarkos ir tokia tvarka nepažeidžia vaiko poreikių ir interesų, bei nekenkia normaliam vaiko dienos režimui. Taip pat ieškovas pageidavo, kad visose bendravimo tvarkos punktuose būtų suvienodintas vaiko pasiėmimo laikas, numatant, kad sūnus pasiimamas nuo 09.00 iki 10.00 val., o ne skirtingu laiku, nes ieškovas yra dirbantis asmuo, todėl negali laukti, kol vaiko motina atvažiuos 11 val. – 12 val. Šioje dalyje teismas sutinka su ieškovo argumentais dėl Tvarkos 1.3., 1.4., 1.5., 1.6., 1.7., ir 1.8., punktuose nustatomo vaiko paėmimo laiko suvienodinimo, ir siekiant užtikrinti normalų vaiko dienos režimą, vaiko paėmimo laikas nustatytas nuo 09.00 val. iki 10.00 val.
12. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, besiformuojantį ryšį su skyrium gyvenančia motina, atsakovės siekį maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, byloje nesant Tarnybos pateiktų duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi sūnumi ar neužtikrintų vaiko saugumo, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t. y., laikinos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos) pakeitimo (papildymo) tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį – patvirtintos Tvarkos 1.3 ir 1.4 punktus bei išdėstyti juos taip:
1.3. I. S. lyginiais metais su sūnumi praleidžia Šv. Velykų dienas ir pavasario atostogų dienas, paimant sūnų antrąją Šv. Velykų dieną iš P. P. gyvenamosios vietos laike nuo 09.00 iki 10.00 val. ir grąžinant jį į P. P. gyvenamąją vietą paskutinę pavasario atostogų dieną laike nuo 18 val. iki 19 val.;
1.4. I. S. nelyginiais metais su sūnumi praleidžia Šv. Kalėdas ir laikotarpį iki Naujųjų metų, o taip pat ir Naujuosius metus, paimant sūnų iš P. P. gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. laike nuo 09.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į P. P. gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. laike nuo 18 val. iki 19 val.
13.1. Nurodo, kad ieškovas iš dalies nesutinka su teismo nutarties 1.3. ir 1.4. punktais, numatančiais motinos bendravimą su sūnumi per katalikiškas šventes - Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Ieškovas ir atsakovė išpažįsta skirtingus tikėjimus. Vaiko tėvas yra giliai tikintis katalikas. Sūnus nuo mažų dienų su tėvu ir jo šeimos nariais švenčia katalikiškas šventes pagal šeimoje nusistovėjusias tradicijas. Berniukas labai laukia Šv. Kūčių ir pirmosios Šv. Kalėdų dienos, didžiausia šventė pavasarį sūnui yra Šv. Velykos. Kadangi vaiko mama šių švenčių nešvenčia, todėl jai šios šventės nėra tokios reikšmingos, kaip vaikui, t.y. buvimas tėčio šeimos rate ir puoselėjimas katalikiškų tradicijų. Manytina, kad teismas neteisingai šioje dalyje išsprendė klausimą, todėl ieškovas prašo, kad šioje dalyje teismo nutartis būtų pakeista ir atsakovė su vaiku kas antrus metus praleistų laikotarpį nuo antrosios Šv. Kalėdų dienos ir antrosios Šv. Velykų dienos.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą atsakovė prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
14.1. Nurodo, kad atsakovės tautybė (rusų) savaime nerodo išpažįstamos religijos; išpažįstamos religijos klausimas nėra ir negali būti ieškovo žinioje, o Šv. Kalėdos ir Šv. Velykos yra ne religinė, o valstybinė šventė Lietuvos Respublikoje, todėl jas švęsti turi teisę visi Lietuvos piliečiai ar Lietuvoje gyvenantys asmenys. Be to, tikėjimo, išpažįstamos religijos konteksto susiejimas su vaiku taip pat yra manipuliacija, nes pagal bendrąją psichologiją, vaikui bet kuri šventinė diena yra laukiama diena, nebent su ja yra susiję kokie nors negatyvus potyriai ir su tuo susiję prisiminimai. Atsakovė su sūnumi ieškovo ir jo šeimos aplinkoje gyveno ne vienerius metus, todėl gali teigti, kad švenčių šventimo kontekstas nėra susijęs su išskirtiniu dėmesiu vaikui ar religingumo klausimu, kai šalių sūnus yra 9 metų amžiaus.
14.2. Papildomai nurodoma, kad naujausių VTAS atstovų pokalbio su vaiku metu, šalių sūnus nieko neminėjo apie tai labai nori ieškovo akcentuojamas šventes praleisti išskirtinai su ieškovu. Didžiausias vaiko noras buvo ir yra kuo daugiau laiko būti su mama. Galiausiai, ir šios dienos teismų praktika yra suformuota taip, kad tiek valstybinės šventės, tiek ir kitas laikas yra dalijamas pusiau, idant skyriumi (pastoviai ar laikinai) su kuriuo nors iš tėvų gyvenantis vaikas atitinkamą laiką praleistų tiek su vienu, tiek su kitu tėvu. Pažymėtina ir tai, kad ši Lietuvos teismų suformuota praktika nesiejama su religiniu kontekstu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
16. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pakeitė byloje patvirtintą laikiną šalių ir jų sūnaus bendravimo tvarką, nustatydamas, kad Šv. Velykas bei Šv. Kalėdas šalių sūnus vienais metais praleidžia su ieškovu, kitais – su atsakove. Pateiktu atskiruoju skundu ieškovas tvirtina, kad jis yra giliai tikintis, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka turėtų būti pakeista nustatant, jog šalių sūnus su atsakovė praleidžia kas antrus metus nuo antrosios Šv. Kalėdų ir antrosios Šv. Velykų dienos.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius bei aplinkybę, jog bylos šalių sūnui yra 9 metai, vertina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
18. Pirmiausia sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi, o tėvų rasė, tautybė ar išpažįstama religija negali tapti prioritetu prieš vaiko ryšio su abiem tėvais palaikymą ir užtikrinimą. Be to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog šalių išpažįstamas tikėjimas negali būti tuo pagrindu, dėl ko šalims galėtų būti apribota bendravimo tvarka su vaiku religinių švenčių dienomis, nepaisant to, kad šalių išpažįstama religijos konfesija skiriasi. Ieškovas pagal prašomą nustatyti tvarką kas antrus metus turi teisę su sūnumi praleisti tiek Šv. Velykas, tiek Šv. Kalėdas. Atsakovė prašydama pakeisti (patikslinti) bendravimo su vaiku tvarką neišreiškė noro praleisti su sūnumi šventes susijusias su stačiatikių tikėjimu, todėl teismas negali atsakovei imperatyviai nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi stačiatikių švenčių metu, tuo pačiu, laikydamasis proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, teismas negali ir apriboti atsakovei kas antrus metus su sūnumi praleisti dienas sutampančias su katalikiškomis šventėmis – Šv. Velykomis ir Šv. Kalėdomis. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės bendravimo su vaiku tik nuo antros švenčių dienos yra nepagrįsti ir esmingai riboja šalių sūnaus teises bei interesus į tinkamo bei pilnaverčio bendravimo su abiem tėvais užtikrinimą.
19. Pabrėžtina, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai. Tai reiškia, kad abu tėvai turi siekti bendrauti su vaiku ir nei tėvas, nei motina negali drausti ar sudaryti kliūčių bendrauti vaikui su kitu iš tėvų.
20. Ieškovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovė išpažįsta ne katalikų religiją, kad ji nešvenčia katalikiškų švenčių bei kad jai šios šventės nėra tokios reikšmingos, nėra pripažįstami argumentais, leidžiančiais spręsti klausimą dėl atsakovės bendravimo su vaiku ribojimo. Tokios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinamos, kaip ieškovo reiškiama asmeninė pozicija, nesusijusi su vaiko interesų užtikrinimu, kadangi byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka (1.3. ir 1.4. Tvarkos punktų pakeitimai) nebus žalinga vaiko interesams dėl tinkamo bendravimo su abiem tėvais užtikrinimo. Kita vertus, į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, jog šalių sūnaus interesams bus pakenkta jam praleidžiant Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų pirmąsias dienas su atsakove.
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl susiklosčiusios situacijos išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas, dėl ko papildomai vertinti šią situaciją nėra pagrindo.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas yra atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą pateikė elektroninio susirašinėjimo su ieškovu dėl vaiko kelionės laikotarpiu nuo 2018-03-28 iki 2018-03-29 kopiją. Įvertinęs prašomo prijungti dokumento turinį, atsakovės paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šio dokumento nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl šių priežasčių pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.