Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, LR pilietė, netekėjusi, išsilavinimas – 8 klasės, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2007-05-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo (baudžiamasis įsakymas) pagal BK 213 str. 1 d. (2 epizodai) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda, kuri 2008-12-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista 5 paromis arešto, 2008-12-30 paleista iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji J. R. 2012-08-22 16:14 val. telefonu pranešė policijai apie nebūtą nusikaltimą bei, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, policijos pareigūnui 2012-08-23, 7:00 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, pareiškė, kad 2012-08-22, apie 16 val., išgertuvių metu, (duomenys neskelbtini), sugyventinis M. N., sugriebęs ją už krūtinės du kartus stumdamas sutrenkė galvą į sieną, tai yra sukėlė jai fizinį skausmą, bei, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2012-08-23, nuo 7:15 val. iki 7:30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, davė analogiškus melagingus parodymus, nors ji pati susižalojo nukrisdama nuo laiptų.

Kaltinimas J. R. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:

J. R., apklausta įtariamąja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-08-22 paskambino į policiją ir pranešė, kad sugyventinis M. N. ją sumušė. 2012-08-23, nors pareigūnai buvo įspėję ją dėl melagingų parodymų davimo, jiems paaiškino, kad išgertuvių metu ją sumušė sugyventinis, o iš tikrųjų ji pati nukrito nuo laiptų. Dabar suvokia, kad padarė negerai, bet taip pasielgė dėl to, kad buvo girta, o paskui, neturėdama kur dėtis, tą patį papasakojo, bet, kai suprato, kad nebeišsisuks, prisipažino. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (52-53 b. l.).

Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-08-22 sūnus M. N., J. R. ir J. Č. gėrė. Tuo metu pati buvo pas kaimynę. Vienu metu J. R. išsikvietė policiją, kodėl kvietė – nesuprato. Nematė, kad ją kas muštų, nei kad ji nukristų (40-41 b. l.).

Liudytoja J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-08-22 gėrė alkoholį su M. N. ir J. R.. J. R. pati užsipuolė M. N., sulaužė ir išmetė jo akinius, o po to išlėkė iš buto kviestis policijos. Girdėjo, kaip J. R. aiškino pareigūnams, kad ją M. N. sumušė. Tai netiesa, jos niekas nemušė, ji išsigalvojo. Iš kur atsirado sužalojimai – negali paaiškinti, gal kiek anksčiau iš tikro nukrito nuo laiptų. Šiuo metu, pati J. R. kaimynams ir artimiesiems teigia, kad sumelavusi policijai, kad ją nubaus, nes taip pasielgia jau ne pirmą kartą (44-45 b. l.)

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. R. yra jo sugyventinė. Sutinka duoti parodymus jos atžvilgiu. 2012 m. rugpjūčio mėnesį, dienos dabar tiksliai neprisimena, galėjo būti rugpjūčio 22 d., į namus, (duomenys neskelbtini), buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kaip vėliau sužinojo, juos iškvietė J. R.. Ji pareigūnams teigė, kad ją sumušęs bei parašė pareiškimą ir davė parodymus, kad ją sumušęs. Buvo laikinai sulaikytas. Gali patvirtinti, kad tikrai jos nemušė, ji apkalbėjo. Tai gali patvirtinti ir buvusi kaimynė J. Č.. J. R. jį apkalbėjo, kadangi buvo girta ir dar išgėrusi vaistų. Ji ne pirmą kartą kviečia melagingai policijos pareigūnus. Dėl to įvykio J. R. pretenzijų neturi (77-78 b. l.).

Iš 2012-08-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (7-11 b. l.).

Iš 2012-08-23 J. R. pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2012-08-22, apie 16.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, sugyventinis M. N., sugriebęs ją už krūtinės du kartus stumdamas sutrenkė galvą į sieną. Įvykį matė kaimynė J. Č., V. N.. Po įvykio išbėgo pas kitus kaimynus ir apie įvykį pranešė policijai (17 b. l.).

Iš 2012-08-23 J. R. apklausos protokolo matyti, kad 2012-08-22, apie 16.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, sugyventinis M. N., sugriebęs ją už krūtinės du kartus stumdamas sutrenkė galvą į sieną. Prašo nubausti sugyventinį (31-32 b. l.).

Iš 2012-09-28 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota pateikto garso įrašo apžiūra. Iš pokalbio su policijos pareigūnu matyti, kad kaltinamoji J. R. pareiškė, jog ją sumušė sugyventinis M. N. (25-30 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 1488/12(04) matyti, kad J. R. padaryti kūno sužalojimai: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai ir kraujosruvos pilvo srityje. Tikėtina, kad kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu. J. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 20-22)

Iš specialisto išvados Nr. pG 80/12-1488/12(04) matyti, kad tikėtina, jog J. R. kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu griūvant nuo laiptų. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, J. R. po patirtos traumos į ligoninę pristatyta neblaivi, alkotesterio parodymas – 1,92 promilės (23-24 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs įrodymų visetą konstatuoja, kad kaltinamosios J. R. kaltė dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą įrodyta pačios kaltinamosios J. R., liudytojų V. N., J. Č., M. N. parodymais, specialisto išvadomis, kuriose nustatytas J. R. sužalojimų pobūdis jų atsiradimo aplinkybės, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. J. R. 2012-08-22 telefonu pranešė policijai apie nebūtą nusikaltimą, šią melagingą informaciją 2012-08-23 pakartojo protokole-pareiškime ir 2012-08-23 apklausos metu, kai buvo apklausiama liudytoja pagal jos protokolą-pareiškimą pradėtoje ikiteisminio tyrimo byloje. J. R. protokolą-pareiškimą parašė žinodama ir suvokdama, kad šiame protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės iš tiesų neegzistuoja ir yra išgalvotos, protokolo-pareiškimo surašymo metu ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Dėl kaltinamosios pateiktos melagingos informacijos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimas dėl fizinio skausmo sukėlimo J. R. buvo pareikštas nekaltam asmeniui – M. N.. J. R. veika kvalifikuojama pagal BK 236 straipsnio 1 dalį kaip melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, kadangi J. R., pranešdama apie savo atžvilgiu įvykdytą neteisėtą laisvės atėmimą, žinojo, jog nusikaltimo, apie kurį ji praneša, nėra, suvokė, jog praneša apie tariamai padarytą nusikaltimą ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, šiuo atveju –viešieji darbai arba bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji J. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąją J. R. prašė nubausti viešųjų darbų bausme 3 mėnesiams, neatlygintinai dirbant 10 val. per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamoji J. R. su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu sutiko (81 b. l.).

Kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. R., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamoji J. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs (74-76 b. l.), administracine tvarka bausta, turi galiojančią nuobaudą, tris kartus bausta už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą pagal LR ATPK 186 str. (61-64 b. l.), psichiatrijos ligoninės įskaitoje yra, nustatyta diagnozė - lengvas protinis atsilikimas (68, 69 b. l.), nedirbanti (71 b. l.), darbo biržoje neregistruota (72 b. l.), Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojama patenkinamai (66 b. l.), tiek prokurorė, tiek ir kaltinamoji prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl už nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, J. R. skirtina viešųjų darbų bausmė, jos terminą nustatant artimą minimumui (LR BK 46 str.).

Kaltinamajai J. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (54, 55-56 b. l.), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

J. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio l dalyje, ir nuteisti ją nemokamų viešųjų darbų bausme 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.