Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nuosprendžio, kuriuo D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 182 str. 3 d. (2 veikos), 215 str. 1 d. (2 veikos), 198¹ str. 1 d. (2 veikos) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. pagal BK 214 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau iki 2013-12-23 9.50 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, jam nurodžius surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti apgaule įgytus pinigus ir jais laisvai disponuoti, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, paprašė apie nusikalstamą veiką nežinojusio E. A. AB SEB banke atsidaryti sąskaitą ir paimti elektroninės bankininkystės duomenis, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, būnant šalia AB SEB (duomenys neskelbtini) skyriaus, (duomenys neskelbtini), Vilniuje perėmė iš E. A. atneštus AB SEB banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, tokiu būdu neteisėtai įgijo E. A. išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - AB SEB banko elektroninės bankininkystės vartotojo numerį, ID prisijungimo kodus iš slaptažodžių kortelės - pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - bei šiuos svetimus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos.

Taip pat jis pagal BK 182 str. 3 d. išteisintas, kai buvo kaltinamas tuo, kad 2013-12-23, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, tos pačios dienos 14.20 val., būdamas PC „(duomenys neskelbtini)“ interneto kavinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kompiuterinės įrangos, kuriai išėjimo į Internetą buvo priskirtas IP(duomenys neskelbtini), tinklalapyje (duomenys neskelbtini), patalpino žinomai melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį BMW 530, ir tos pačios dienos 15.01 val., nukentėjusiajam M. V. paskambinus jam į skelbime nurodytą mobiliojo ryšio numerį (duomenys neskelbtini), jis melagingai pažadėjo parduoti automobilį BMW 530, ir šiuo tikslu sudarė su nukentėjusiuoju M. V. žodinį susitarimą, M. V. 2013-12-23 pervedus 490 Lt užstatą į jo nurodytą, apie nusikalstamą veiką nežinojusio E. A. AB SEB banke vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, laisvai disponuojant neteisėtai įgytais prisijungimo prie E. A. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenimis, jam asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, persivedė sumoje 940 Lt į savo, J. B. vardu atidarytą, DANSKE BANK sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir DANSKE BANK bankomate, (duomenys neskelbtini), Vilniuje išgrynino, po ko pasidalino su juo ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dalimis, ir taip suklaidindamas nukentėjusįjį M. V., kad automobilis BMW 530 bus jam parduotas, žinodamas, kad susitarimo nevykdys, automobilio nukentėjusiajam neparduos, tokiu būdu apgaule, savo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas naudai, įgijo nedidelės vertės svetimą nukentėjusiajam M. V. priklausantį turtą - 490 Lt.

Taip pat jis pagal BK 182 str. 3 d. išteisintas, kai buvo kaltinamas tuo, kad 2013-12-23, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti nedidelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, tos pačios dienos 14.36 val., būdamas PC „(duomenys neskelbtini)“ interneto kavinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kompiuterinės įrangos, kuriai išėjimo į Internetą buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini), tinklalapyje (duomenys neskelbtini), patalpino žinomai melagingą skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį AUDI A6, ir tos pačios dienos 15.20 val. nukentėjusiajam H. S. paskambinus jam į skelbime nurodytą mobiliojo ryšio numerį (duomenys neskelbtini), jis melagingai pažadėjo parduoti automobilį AUDI A6, ir šiuo tikslu sudarė su nukentėjusiuoju H. S. žodinį susitarimą, H. S. 2013-12-23 pervedus 600 Lt užstatą į jo nurodytą, apie nusikalstamą veiką nežinojusio E. A. AB SEB banke vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, laisvai disponuojant neteisėtai įgytais prisijungimo prie E. A. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenimis, jam nurodžius asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, persivedė sumoje 940 Lt į savo, J. B. vardu atidarytą, DANSKE BANK sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir DANSKE BANK bankomate, (duomenys neskelbtini), Vilniuje išgrynino, po ko pasidalino su juo ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dalimis, ir taip suklaidindamas nukentėjusįjį H. S., kad automobilis AUDI A6 bus jam parduotas, žinodamas, kad susitarimo nevykdys, automobilio nukentėjusiajam neparduos, tokiu būdu apgaule, savo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, naudai įgijo nedidelės vertės svetimą nukentėjusiajam H. S. priklausantį turtą – 600 Lt.

Taip pat jis pagal BK 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. išteisintas, kai buvo kaltinamas tuo, kad 2013-12-23 9.51 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas užvaldyti apgaule 2013-12-23 įgytas pinigines lėšas, nurodė minėtam asmeniui būnant bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, t.y. save pateikiant kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „SEB bankas“ kliento E. A. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jo vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šio kliento paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje suformavus ir atlikus pavedimą 340 Lt sumai, iš šio banko kliento E. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo, t.y. J. B. A/S „Danske Bank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisistatydamas banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB SEB banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją.

Taip pat jis pagal BK 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. išteisintas, kai buvo kaltinamas tuo, kad 2013-12-27 10.58 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas užvaldyti apgaule įgytas pinigines lėšas, nurodė minėtam asmeniui būnant bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, t.y. save pateikiant kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungti prie elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt/ ir šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedus AB „SEB bankas“ kliento E. A. autentifikavimo kodą ir prisijungimo slaptažodį bei kintamą jo vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodį bei prisijungus prie šio kliento paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje suformavus ir atlikus pavedimą 960 Lt sumai, iš šio banko kliento E. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo, t.y. J. B. A/S „Danske Bank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisistatydamas banko sistemai teisėtu sąskaitos savininku, neteisėtai prisijungė prie AB SEB banko informacinės sistemos pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 3 str. 1 d. 1 p., taip pat nurodė, kad neįrodyta, jog D. G. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, tačiau šie du kaltinamojo išteisinimo pagrindai negalėjo būti taikomi kartu kaip vienas kitą papildantys. Skundžiamame nuosprendyje lieka neaišku, ar šiuo atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, ar teismui pritrūko duomenų kategoriškai teigti, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė D. G.. Teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė visas nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes bei surinktus duomenis, tačiau jų nevertino, tik trumpai nurodė, kad iš to, kas išdėstyta, negalima padaryti išvados, jog būtent kaltinamasis D. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kadangi tiesioginių, jo kaltę įrodančių įrodymų nėra, asmenų parodymuose kaip besinaudoję byloje nurodytomis sąskaitomis ar telefonais labiau figūruoja kiti asmenys. Taip pat teismas nurodė, kad vien iš bendravimo telefonu daryti išvadą, jog tuo metu buvo daromi sukčiavimai, negalima, kadangi daugiau įrodymų, patvirtinančių, jog buvo būtent iš D. G. pusės daromos nusikalstamos veikos tokiu būdu, nėra. Pareigūnų pateiktą teiginį, kad visais atvejais buvo veikiama tokia pat schema, vertino kaip prielaidą, argumentuodamas tuo, kad nėra surinkta daugiau neginčijamų įrodymų, jog būtent taip veikta, ir kad celių judėjimo duomenys neįrodo, jog būtent D. G. darė nusikalstamas veikas, o ne kiti asmenys.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. G. pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 3 d. (2 veikos), 215 str. 1 d. (2 veikos), 198¹ str. 1 d. (2 veikos) tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), išteisino pagrįstai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės motyvavo tuo, kad byloje nėra tiesioginių D. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, asmenų parodymuose kaip besinaudoję byloje nurodytais telefonais ar sąskaitomis labiau figūruoja kiti asmenys, ir sprendė, jog negalima daryti išvados, kad būtent D. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šia padaryta išvada sutinka. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė, tinkamai įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, susiejęs juos į vientisą loginę įrodymų grandinę.

Prokuroras apeliaciniame skunde nepateikia konkretaus byloje esančių įrodymų, kurie turėtų būti laikomi D. G. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagrindžiančiais įrodymais vertinimo, nesutikdamas su skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio motyvais, nepagrįstai išdėsto tik dalį J. B. parodymų apie tai, kad pas jį atėjęs D. G. prisijungė prie banko sąskaitų, pervedė apie 960 litų, kuriuos J. B. nuėmė ir atidavė D. G., o taip pat apsiriboja tik liudytojos R. J. parodymais, kad D. G. buvo atvykęs pas ją į namus ir vienas buvo prie kompiuterio, tuo metu buvo koreguojamas skelbimas dėl automobilio iš adreso, kuriuo gyveno R. J.. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, o taip pat tai, kad apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl duomenų iš telekomunikacijų bendrovių ir bankų gavimo teisėtu būdu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo patikimumą, liečiamumą, leistinumą, šių įrodymų tarpusavio ryšį ir padarė pagrįstas išvadas dėl D. G. kaltę patvirtinančių įrodymų padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvimo. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė ne tuo pagrindu, kad iš telekomunikacijų bendrovių ir bankų gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais dėl jų neleistinumo, o dėl to, kad jie nėra pakankami pagrįsti D. G. kaltę.

Būtent, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai išanalizavo paties D. G., nukentėjusiųjų M. V., H. S., liudytojų R. J., J. Š., M. B., D. M., J. B., E. A. parodymus, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis.

Iš 2014-11-03 tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad skelbimai dėl parduodamų automobilių BMW 530 ir AUDI A6 buvo patalpinti iš tokio pat IP adreso(duomenys neskelbtini), kuris nurodytais laikais 2013-12-23 14.20 val. (BMW 530); 2013-12-23 14.36 val. (AUDI A6) buvo priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors šie duomenys patvirtina, jog kompiuterine įranga skelbimai apie parduodamus automobilius BMW 530 ir AUDI A6 buvo patalpinti interneto kavinėje, esančioje PC „(duomenys neskelbtini)“, be to, ir pats D. G. pripažino, kad skelbimą apie parduodamą automobilį J. B. prašymu patalpino būtent šioje interneto kavinėje, tai šio asmens kaltės sukčiavus nepagrindžia. Tokia išvada darytina, įvertinus ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtuose skelbimuose pardavėju prisistatęs E. ir su nukentėjusiaisiais M. V. bei H. S. bendravęs, o taip pat E. A. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke nurodęs asmuo buvo būtent D. G., ir kad prie kiekvieno iš skelbimų nurodyti skirtingi kontaktiniai telefono numeriai - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - priklausė būtent šiam asmeniui. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų M. V., H. S. parodymų, jie su skelbimuose nurodytu pardavėju bendravo tik telefonu, jo nematė, pokalbiai buvo ganėtinai trumpi, todėl atpažinti pastarąjį asmenį nebuvo jokios galimybės. Aplinkybė, kad į minėtą E. A. vardu atidarytą sąskaitą banke 2013-12-27 buvo pervestos nukentėjusiųjų nurodytos atitinkamai 490 Lt ir 600 Lt sumos, ką patvirtina E. A. vardu AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiesiems minėtas sumas į šią sąskaitą pervesti nurodė D. G..

Be išteisintojo D. G. bei liudytojo D. M. parodymų apie D. G. iš D. M. gautą telefoną skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti duomenys ir apie D. M. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudojimą tame pačiame aparate bei jo veikimą atitinkamų celių teritorijose nuo 2013-12-22 iki 2014-03-22, kontaktą su D. G. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), D. M. telefono numerio tam tikru laiku sutapimą su skelbimuose nurodytų numerių judėjimo celėmis. Be to, iš 2014-07-14 tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų matyti, kad į D. M. telefono aparatą buvo įdėta kortelė (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta skelbime dėl BMW 530, o 2014-08-27 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad skelbimuose naudoti telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo tuo pačiu metu toje pačioje vietoje. 2015-03-05 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, jog, atlikus figūruojančių skelbimuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numerių analizę, nustatyta, kad jei sutampa laikas, kuriuo numeriai yra naudojami, tai sutampa ir celės: 2013-12-23 14:22/14:23/14:37 abu numeriai būna celėje 017A ((duomenys neskelbtini)); 2014-12-26 15:58/16:00 numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra toje pačioje celėje 025C ((duomenys neskelbtini)). Nors minėti duomenys patvirtina, kad šiuos numerius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) turėjo vienas ir tas pats asmuo, tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, neaišku, kuris gi iš asmenų jais abiem naudojosi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti duomenys ir apie D. G. telefono numerio (duomenys neskelbtini) naudojimą, nustatyta, kad jis buvo naudojamas įvairiuose telefono aparatuose, taip pat kai kuriuos iš jų pakeičiant skirtingais laikotarpiais. Tačiau šie duomenys taip pat dėl abstraktaus jų pobūdžio ir neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams nelaikytini D. G. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

Vertinant apeliaciniame skunde akcentuojamus liudytojos R. J. parodymus matyti, kad ji įleido į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. G. pasinaudoti internetu, būtent šiuo adresu iš IP (duomenys neskelbtini) 2013-12-24 buvo redaguoti skelbimai apie neva parduodamus automobilius (2014-12-24 14:39:18 apie AUDI A6; 2014-12-24 14:40:07 apie BMW 530), tačiau ši liudytoja nematė, ką konkrečiai prie kompiuterio veikė D. G., nenurodė ir tikslaus laiko, kada pastarasis asmuo jos bute naudojosi internetu. Atitinkamai liudytojas J. Š. parodė, kad minėtame bute buvusiu kompiuteriu ir tuo pačiu internetu naudodavosi ir kiti jo pažįstami asmenys, tarp kurių D. G. nebuvo, jis pats skelbimų apie parduodamus automobilius nei talpino, nei koregavo, nei naikino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie abstraktaus pobūdžio liudytojų R. J. ir J. Š. parodymai, o taip pat ir 2014-11-03 tarnybiniame pranešime (b.l. 125 1 t.) užfiksuoti duomenys apie skelbimų redagavimą minėtu adresu 2014-12-24 14:39:18 apie AUDI A6 bei 2014-12-24 14:40:07 apie BMW 530 negali būti vertinami kaip D. G. kaltę patvirtinantys įrodymai. Būtent, liudytoja R. J. ne tik kad nematė, ką konkrečiai jos leidimu prie kompiuterio darė D. G., tačiau ji nenurodė ir konkretaus šio asmens naudojimosi internetu laiko, o iš J. Š. parodymų matyti, kad bute buvusiu kompiuteriu skirtingu metu naudojosi netgi keletas asmenų, tarp kurių D. G. nebuvo. Vien tas faktas, kad D. G. lankėsi bute, iš kurio kompiuteriu buvo redaguoti (panaikinti) skelbimai apie parduodamus automobilius, negali būti laikomas absoliučiu pagrindu pripažinti, kad tai darė šis asmuo.

Be paminėtų įrodymų įvertintini ir liudytojo E. A. parodymai, iš kurių matyti, kad J. B. prašymu jis atidarė sąskaitą SEB banke ir atidavė J. B. visus išduotus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriais pats niekada nesinaudojo. Taigi, liudytojo E. A. parodymai patvirtina, kad J. B. laisvai disponavo neteisėtai įgytais prisijungimo prie E. A. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenimis. Tačiau šiame kontekste pasisakytina ir dėl apeliaciniame skunde akcentuojamų liudytojo J. B. parodymų, kad 2013-12-27 apie 11 val. jam į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambinęs D. G. paprašė užeiti pas jį, kad galėtų atlikti pervedimą iš kitos sąskaitos į jo (J. B.) Danske banko sąskaitą. Atėjęs pas jį D. G. atsisėdo prie jo kompiuterio ir prisijungė prie elektroninės bankininkystės ir pervedė apytiksliai 960 Lt. Jei ir tikėti šiais liudytojo J. B. parodymais, o taip pat ir kita šio asmens parodymų dalimi, kad jis 2013-12-27, nuėjęs prie „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš Danske banko bankomato išgrynino D. G. nurodytus 960 Lt ir po to šiuos pinigus užnešė D. G. į namus, už šią paslaugą iš pastarojo asmens gavo 60 Lt, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo veikta būtent taip, kadangi byloje nėra jokių kitų J. B. parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Nors 2014-05-20 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad J. B. nurodytu laiku prie E. A. sąskaitos buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. B., iš AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-12-27 iš E. A. sąskaitos į gavėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank, atidarytą J. B. vardu, buvo persiųsta 960 Lt dydžio suma, pinigų pervedimas iš E. A. sąskaitos į J. B. sąskaitą buvo įvykdytas 2013-12-27 10:58 960 Lt (sutampa laikas, kai J. B. prieš tai paskambina D. G. 2013-12-27 9:16), šie duomenys vertintini kaip prielaidos, kuriomis negali būti pagrįstas faktas, kad buvo veikiama tokia pareigūnų nurodyta schema: D. G. skambina J. B., jis prisijungia prie E. A. sąskaitos, padaro pavedimą į savo sąskaitą ir eina į bankomatą nuimti iš savo sąskaitos persiųstų pinigų, tuo metu D. G. (pagal jo telefono išklotines), taip pat privažiuoja prie J. B. paimti pinigų, nes tada jau abu numeriai būna toje pačioje celėje B43A (duomenys neskelbtini) (bankomatas (duomenys neskelbtini) – 340 Lt nuėmimo atveju, o 960 Lt nuėmimo atveju (duomenys neskelbtini)). Kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, vien celių judėjimo duomenys neįrodo, kad būtent D. G. darė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad ir skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog niekas iš apklaustų asmenų konkrečiai nenurodė, kad D. G. būtų daręs nusikalstamas veikas ar prie jų prisidėjęs.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad neįrodyta, jog D. G. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, nuosprendyje netinkamai pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį nurodė BPK 3 str. 1 d. 1 p. nuostatas.

BPK 303 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad išteisinamas nuosprendis priimamas, jeigu neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad D. G. atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimamas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, tačiau yra padaryta klaida nurodant sprendimo priėmimo įstatyminį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį D. G. atžvilgiu turėjo priimti, vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 2 p., nuoroda į BPK 3 str. 1 d. 1 p. nuostatas laikytina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu nuosprendžio esmės ir kurio ištaisymas galimas apeliacinio proceso metu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nuosprendžio motyvuojamos dalies 25 puslapio 2 pastraipoje ir rezoliucinės dalies 26 puslapio 1 pastraipoje nuorodą „Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu“ ištaisant į „Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu“.