Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1482-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
e2S-1482-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1139-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo J. V. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Suinteresuotas asmuo prašė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš pareiškėjo 280 Eur. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas tenkino iš dalies suinteresuoto asmens atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 gegužės 13 d. nutarties, bet neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Išnagrinėjus atskirąjį skundą, patenkinta 70 proc. reikalavimų. Dėl to turėtų būti atlyginta 70 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi atmesti suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Teismas nustatė, kad bankrutuojančio asmens J. V. bankroto administratorės UAB „Turto valdymas“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti skundą ir už advokato teisines paslaugas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą. Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi suinteresuoto asmens atskirąjį skundą tenkino iš dalies – pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį. Bankroto administratorės skundas patenkintas iš dalies: skundžiamas 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pakeistas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad administravimo išlaidoms skiriami ne 1 proc., bet 3 proc. nuo visų iš bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas vertino, kad suinteresuotas asmuo J. P., piktnaudžiaudamas savo padėtimi, būdamas kreditoriumi, turinčiu absoliučią daugumą balsų ir galinčiu priimti tik sau palankų sprendimą, pasielgė nesąžiningai, priėmęs 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Šis jo elgesys buvo ginčo ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis.

5. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė jam nenaudingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas savo nuožiūra modifikavo suinteresuotų asmenų teisinius santykius ir nepripažino, kad J. P. priimtas nutarimas teisėtas.

6. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jo reikalavimas patenkintas 70 proc. dalimi, nes ginčo dalykas nedalus, t. y. ginčo dalykas – kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį ir priteisti apeliantui iš pareiškėjos 280 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išlaidas, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad apeliantas, sumažindamas bankroto administravimo išlaidų sąmatą, elgėsi nesąžiningai, kadangi šis argumentas prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nutarties esmei – pastarasis sutiko su apelianto argumentais dėl pradinės administravimo išlaidų sąmatos neadekvatumo ir sumažino ją nuo 10 proc. iki 3 proc. nuo visų iš bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų.

7.2. Vertinant apeliacinės instancijos teismo argumentus darytina priešinga pirmosios instancijos teismo pasiektajai išvada – nesąžiningu laikytina bankroto administratorė, kuri įrodinėjo, kad tik 10 proc. nuo visų iš bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų sąmatos nustatymas galėtų užtikrinti sklandų bankroto procesą bei visų jame dalyvaujančių asmenų interesus, ir siekęs tokio dydžio išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

7.3. Iš dalies sutiktina su teismo išvada, kad reikalavimas dėl administravimo išlaidų sąmatos buvo nedalus. Taip jį formulavo bankroto administratorė, siekdama panaikinti jam nenaudingą bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimo nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šalių interesų pusiausvyrą, tuo pačiu konstatavo, kad šalių ginčas vis dėlto buvo dalus.

7.4. Išsprendus šalių ginčą įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, nustatyta, kad bankroto administratorės reikalavimas pagrįstas 30 proc. Apeliantas buvo 70 proc. teisus, priimdamas sprendimą dėl sąmatos sumažinimo. Vadovaudamasis šiomis proporcijomis teismas turėjo išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas gali nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

13. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

15. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

16. Teismas, manydamas, kad prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos nepateisinamai didelės, vertinant konkrečios bylos požiūriu, turi teisę priteisti tik dalį prašomų atlyginti išlaidų. Teismas, mažindamas, jo nuomone, pagal konkrečios bylos pobūdį, proceso trukmę ar kitas svarbias aplinkybes, neprotingai didelių išlaidų priteisimą, taip pat turėtų vadovautis Rekomendacijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 n. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

17. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad fizinio asmens J. V. bankroto byloje kilo bankroto administratorės ir suinteresuoto asmens – bankrutuojančio asmens kreditoriaus ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatytas bankroto administravimo išlaidų dydis. Kreditorių susirinkimas 2019 m. sausio 10 d. protokolo Nr. 2 nutarimu patvirtino 676,54 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą nuo plano patvirtinimo teisme dienos iki bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigos bei, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 22 straipsnio 5 dalimi, skyrė administravimo išlaidoms 1 proc. nuo visų iš bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų. Pirmosios instancijos teismas tenkino bankroto administratorės skundą, panaikino bankrutuojančio fizinio asmens J. V. 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi iš dalies tenkino kreditoriaus atskirąjį skundą, 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, kur buvo nutarta „patvirtinti 676,54 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą, nuo Plano patvirtinimo teisme dienos iki Bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigos bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka skirti administravimo išlaidoms 1 proc. nuo visų iš Bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų“ pakeitė nustatęs, kad administravimo išlaidoms skiriami 3 proc. nuo visų iš Bankrutuojančio fizinio asmens parduoto turto gautų lėšų.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog suinteresuotas asmuo J. P., piktnaudžiaudamas savo padėtimi pasielgė nesąžiningai, priėmęs 2019 m. sausio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimą dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Tai, kad suinteresuotas asmuo turi daugumą, t. y. 99,57 proc. nuo visų kreditorinių reikalavimų, balsų, nereiškia, jog jis piktnaudžiavo savo padėtimi ar buvo nesąžiningas priimdamas kreditorių susirinkimo nutarimą. Byloje nėra kitų duomenų, pagrindžiančių šio kreditoriaus nesąžiningumą.

19. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi konstatuota, kad tiek 1 proc., tiek 10 proc. turto vertės atlyginimas administratorei už turto pardavimą yra akivaizdžiai neadekvatūs numatomų pareiškėjo darbų apimčiai, nes, pardavus nekilnojamąjį turtą, pirmu atveju apie 19 000 Eur atlyginimas laikytinas aiškiai per dideliu, o antruoju atveju apie 1 900 Eur atlyginimas būtų per mažas.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą nedalus. Kiekvienu atveju, siekiant nustatyti, ar pareikštas reikalavimas yra dalus, reikia vertinti šio reikalavimo turinį. Šiuo atveju kilo šalių ginčas dėl administratorės atlyginimo dydžio, išreikšto procentine išraiška. Dėl to pareikštas reikalavimas laikytinas daliu. Sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas tenkino 30 proc. bankroto administratorės ir 70 proc. suinteresuoto asmens reikalavimų.

21. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas nulėmė ne tik suinteresuoto asmens veiksmai (priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas), bet ir bankroto administratorės veiksmai. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimo į skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo surašymą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Pagal teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

23. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) šalies ūkyje 2018 metų trečią ketvirtį buvo 935,70 Eur. Šioje byloje suinteresuotam asmeniui teisines paslaugas suteikė advokato padėjėjas. Dėl to maksimalus už atsiliepimo į bankroto administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atlygis būtų 299,42 Eur (Rekomendacijų 5, 8.16 punktai).

24. Iš atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinės matyti, kad suinteresuotas asmuo už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 400 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo sprendžiamų naujų teisinių klausimų, atsiliepimui surašyti nereikėjo specialių žinių (2.1, 2.2, 2.6., 2.7, 2.8, 2.9, 2.10, 5, 8.16 punktai). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą surašymą viršija rekomenduojamus dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį mažina iki 200 Eur.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, daro išvadą, kad suinteresuotam asmeniui priteistina 70 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 140 Eur.

26. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o suinteresuoto asmens skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies suinteresuoto asmens J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutarties.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš bankroto administratorės UAB „Turto valdymas“ (į. k. 123931037) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2019 m. rugsėjo 16 d.