Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-1797-424/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
2YT-1797-424/2017
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01059-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Pareiškėjas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1797-424/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01059-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 20 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. L. prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) bei tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nuskaitytos lėšos, grąžinti pareiškėjui nurašytas areštuotas lėšas arba panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Kokį patvarkymą skundžia, nenurodo, o skundo teiginiai niekaip nesiejami su konkrečiais antstolės M. G. veiksmais. Teismui pateiktas skundas, kurį A. L. teikia savo vardu, nesusijęs nei su pareiškėjo asmeniu, nei iš jo vykdomu išieškojimu. Šiame skunde teigiama, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA - 350 Eur- (beje, pažymėtina, kad nuo 2016-07-01 minimali mėnesinė alga yra 390 Eur, o ne 350 Eur, kaip nurodo pareiškėjas), nes kitaip pažeidžiamos jo teises, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje, 99 straipsnyje, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje, taip pat pažeidžia CPK 668 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą.

Antstolė M. G. 2017-04-07 patvarkymu Nr. S17-2032 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, taikomas tik vienkartiniam išieškojimui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Bausmių vykdymo kodekso 98 str. įtvirtinta nuteistojo teisė gauti pinigines perlaidas iš artimųjų, perlaidomis gauti pinigai yra įrašomi nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, esančios nuteistojo sąskaitoje yra jo asmeninė nuosavybė, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas CPK 688 str. numatyta tvarka. CPK 668 str. nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, piniginių sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių sumų priskiriamos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokioms lėšoms gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. numatytas apribojimas, jei jos neviršija vieno MMA.

Skundas netenkinamas.

Antstolės M. G. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/17/00269, pagal 2017-02-01 Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-3419-272/2016 dėl 539,86 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „Nordecum“ naudai, taip pat išieškomos 159,33 Eur vykdymo išlaidos. Iš vykdomojoje byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) A. L. atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas ginčija antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip 1 MMA.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis daiktus. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Antstolė M. G. Kauno tardymo izoliatoriui-kalėjimui nusiųstame 2017-03-20 patvarkyme Nr. S17-5567 dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieną MMA. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

Antstolė M. G. pagrįstai 2017-03-20 priėmė patvarkymą Nr. S17-5569 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. L. skundo dėl antstolės M. G. veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Valiulytė