- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e1-2960-720/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30601-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- G. P.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje tyčia dešine ranka suėmė savo lovoje gulinčiai sugyventinei V. K. už kaklo ir spaudė smaugdamas, o kaire ranka suėmė nukentėjusiąją už dešinės rankos žasto ir spaudė, netrukus po to, paprašytas išeiti iš buto, tarpduryje tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė V. K. į kairį skruostą dėl to nukentėjusioji atsitrenkė į buto durų staktą ir susižalojo galvą, taip padarydamas V. K. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, odos nubrozdinimą viršugalvyje, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą.
Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. įvyko konfliktas su V. K., kurio metu jis jai buvo suėmęs už kaklo ir dešinės rankos žasto, kuriuos laikydamas spaudė, o vėliau norėdamas išeiti iš V. K. namų, jai trenkė kumščiu į kairį skruostą dėl to moteris atsitrenkė į durų staktą ir tada jis iškarto po to išėjo iš jos namų. Visų konflikto aplinkybių neprisimena, nes tuo metu buvo neblaivus ir susinervinęs, tačiau dėl savo įvykdytų veiksmų prisipažįsta ir labai gailisi. V. K. atsiprašė, po šio įvykio su ją daugiau nebegyvena ir jokių santykių neveda. Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, pinigus pervedė į jų nurodytą sąskaitą, prie ikiteisminio tyrimo prideda atlikto pavedimo nuotrauka. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu bei pažada jokių naujų nusikaltimų nedaryti (b. l. 150–153).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute, kartu su savo dukra M. K.. Nuo 2022 m. kovo mėnesio į jai priklausantį butą atsikraustė G. P., su kuriuo jie pradėjo vesti bendrą ūkį, buvo sugyventiniai. Kol gyveno kartu G. P. buvo geras žmogus, jie gražiai sutarė, didelių barnių pas juos nekildavo, tik kai G. P. būdavo išgėręs, jis pasidarydavo labai priekabus. Maždaug nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. G. P. visą laiką, gėrė ir buvo neblaivus, dėl to tarp jų buvo kilę daug konfliktų, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio ir visas dienas toliau vartojo alkoholį. 2022 m. rugpjūčio 13 d., apie 14 val. ji su savo dukra grįžo iš kaimo į namus, o G. P. buvo girtas ir miegojo jos namuose. Ji ant jo labai supyko ir jai jau buvo nusibodęs jo nuolatinis gėrimas, todėl ji atnešė jo tašę, išėmė rūbus ir jam liepė juos susikrauti ir išeiti iš jos namų. G. P. kažką bambėjo, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio, dar kartą liepė išeiti iš jos namų ir prigulė į lovą, nes norėjo pailsėti. Kai atsigulė į lovą, G. P. prie jos priėjo, bandė ją paliesti, todėl ji atsisėdo ir jam griežtai pasakė „neliesk manęs“, dėl to G. P. supyko ir staiga su dešine ranka griebė V. K. už gerklės, o su kairę ranką griebė jai už dešinės rankos žasto. Tačiau V. K. jį nustūmė su savo kojomis, dėl šių jo veiksmų pajuto fizinį skausmą. Šis konfliktas vyko kambaryje, jame buvo tik jie dviese, V. K. dukra šio konflikto nematė. Kai ji G. P. nustūmė, jis dar kartą mėgino griebti jai už gerklės, bet ji suriko ir į kambarį atėjo jos dukra, kuri nuo jos nustūmė G. P., jam riktelėjo „traukis nuo mamos“ ir G. P. iškarto atsitraukė ir nurimo. Po šio konflikto V. K. su dukra, sukrovė G. P. daiktus ir liepė, kad jis jai grąžintų buto raktus, tačiau G. P. tai daryti atsisakė kategoriškai, todėl V. K. paskambino 112 ir pranešė apie konfliktą. Kai G. P. išgirdo, kad kviečia pareigūnus, jis vis gi buto raktus atidavė. Kai atidavė raktus, jis jai dar pasakė, kad eina parūkyti, bet grįš pasiimti kuprinės. V. K. jam pasakė „tu negrįši, pasiimk kuprinę ir eik“, tačiau G. P. jos neėmė, šis dialogas vyko kambaryje, tarpduryje. Tuomet V. K. paėmė kuprinę ir ją padėjo prie G. P. kojų ir staiga G. P. jai dešinės rankos kumščiu trenkė į kairį skruostą. Nuo smūgio V. K. atsitrenkė į durų staktą, dėl ko jai buvo prakirsta galva. Nuo smūgio ji apsvaigo, jai aptemo akyse, juto didelį skausmą. Šį smūgį matė ir jos dukra, o kai G. P. jai trenkė, jis iškart išėjo iš namų. Po kažkiek laiko atvyko pareigūnai, taip pat atvyko greitoji pagalba, kuri V. K. pristatė į Kauno klinikas. Po šio įvykio G. P. daugiau nematė, jie daugiau kartu negyvena, ir jokio ryšio neturi. V. K. su G. P. nenori taikytis ikiteisminiame tyrime, nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų tvarka. Civilinio ieškinio nereikš. G. P. jos atsiprašė (b. l. 70–73, 74–76).
Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute, kartu su mama, V. K.. Tikslios datos neprisimena, bet maždaug prieš pusę metų, pas jas į namus atsikraustė G. P., kuris buvo jos mamos sugyventinis. Jos santykiai su G. P. buvo draugiški, jie sutarė gerai, tarp jų nėra buvę jokių konfliktų. Mamos ir G. santykiai buvo gražūs, tik paskutiniu metu jie pradėjo daugiau pyktis, nes G. P. grįždavo išgėręs. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, ji su mama grįžo į namus. Grįžus namo, abi su mama pamatė, kad G. P. girtas miega. Tiksliai neatsimena, ar G. P. pats prabudo, ar jį pažadino jos mama, bet prisimena, kad jos mama G. P. liepė krautis daiktus ir išeiti iš jų namų. G. P. vis kartojo „kodėl“. Ką jie abudu dar kalbėjo, ji nežino, nes buvo savo kambaryje, o mama su G. P. kalbėjosi savo kambaryje. Matė, kad mama iš spintos išėmė G. P. daiktus ir juos padėjo ant grindų, o paskui atsigulė į lovą, savo kambaryje. Kas vyko toliau, ji nematė, nes buvo savo kambaryje. Jai būnant savo kambaryje išgirdo, kad kažkas lyg nukrito, todėl ji iškarto nubėgo pas mamą į kambarį, įėjusi į kambarį pamatė, kad jos mama guli lovoje, o ant jos buvo užlipęs G. P.. Ką G. P. darė, ji pasakyti negali, nes to neužfiksavo, dar prisimena, kad jai tik įėjus į kambarį, mama sušuko: „M., padėk“. Ji tada G. P. pastūmė, matė, kad ir mama jį stūmė nuo savęs ir jis nukrito ant lovos. Tuomet ji paėmė G. P. lagaminą ir jį išmetė į laiptinę, o mama į kitą lagaminą pradėjo krauti G. P. daiktus, o G. P. visą tą laiką gulėjo lovoje ir tylėjo. Mama G. P. kelis kartus liepė išeiti ir atiduoti buto raktus, bet jis gulėjo toliau. Tuomet ji mamai liepė iškviesti policiją ir ji tai padarė. G. P. išgirdęs, kad mama skambina policijai, atsistojo, pavaikščiojo po namus, atidavė jos mamai buto raktus, o ji su mama nuėjo į jos kambarį ir sėdėjo ant lovos, laukė, kada G. P. išeis. Po kelių minučių G. P. išeidinėjo iš jų namų, mama tada atsistojo ir norėjo užrakinti duris ir tuo metu, kai mama stovėjo jų buto tarpduryje, o G. P. laiptinėje jos mamai dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą ir mama atsitrenkė į durų staktą. Po smūgio G. P. iškart išėjo, išeidamas dar pasakė „aš dar grįšiu“. Kadangi ji stovėjo savo kambaryje, ji gerai matė, kai G. P. trenkė jos mamai. Po smūgio mama nuėjo atsigulti į lovą, nes minėjo, kad jai labai skauda, ji mamos paklausė, ar iškviesti medikus, ji atsisakė ir nuėjo į vonią. Tuo metu pamatė, kad ant pagalvės yra kraujo, suprato, kad kraujas buvo mamos ir tuo metu iškarto atvyko policija. Policininkams paaiškino, kas įvyko, tuomet mamai liepė pasiimti daiktus, užrakinti buto duris, nes atvyko medikai ją apžiūrėti ir, kai jie buvo koridoriuje, atėjo G. P.. Kas vyko toliau su G. P., nežino, nes ji liko namuose, o mamą išvežė į ligoninę. Šio konflikto metu G. P. jai nieko nepadarė, jis jos nebuvo palietęs, jokio skausmo nesukėlė, ji nenukentėjo, tik buvo išsigandusi. Su ja G. P. nebandė susisiekti, po šio įvykio jo daugiau nematė, kartu jis nebegyvena (b. l. 96–99).
2022 m. rugpjūčio 13 d. pareiškime apie padarytą nusikaltimą nurodyta, kad V. K. parašė pareiškimą policijai dėl jos atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.0 val., namuose padaryto nusikaltimo (b. l. 9–26).
2022 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota. Pridėta įvykio vietos apžiūros fotolentelė (b. l. 27–46).
2022 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. specialistės E. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.32 val., nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK 0122000479817, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos V. K. fizinių sužalojimų nuotraukos. V. K. buvo visiškai blaivi. Alkoholio kiekio matuoklio parodymai saugomi vidinėje atmintyje ir papildomai prie bylos medžiagos nepridedami. Taip pat, aiškinantis įvykio aplinkybes, iš įvykio vietos pasišalinęs asmuo, galimai įvykdęs nusikalstamą veiką, kaip vėliau paaiškėjo, jog tai G. P., buvo pastebėtas koridoriuje. Alkotesteriu pastarajam buvo nustatytas 3,23 promilių girtumas. G. P. sulaikytas nebuvo – asmuo dirbantis, teistas užsienyje prieš daugiau nei 10 metų, todėl nesant sulaikymo pagrindų, G. P. buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatą.
2022 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 1679/2022 (02) nurodyta, kad V. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, padarytos kietais bukais daiktais, galimai rankų pirštais; odos nubrozdinimas viršugalvyje, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 91–93).
2022 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti kūno kameromis (b. l. 111–115).
2022 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas iš bendrojo pagalbos centro gautas garo įrašas (b. l. 116–119).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už artimam giminaičiui ar šeimos nariui padarytą fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje tyčia dešine ranka suėmė savo lovoje gulinčiai sugyventinei V. K. už kaklo ir spaudė smaugdamas, o kaire ranka suėmė nukentėjusiąją už dešinės rankos žasto ir spaudė, netrukus po to, paprašytas išeiti iš buto, tarpduryje tyčia vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė V. K. į kairį skruostą dėl to nukentėjusioji atsitrenkė į buto durų staktą ir susižalojo galvą, taip padarydamas V. K. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, odos nubrozdinimą viršugalvyje, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą.
Kaltinamojo G. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.
Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybes, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis G. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, pakaltinamas, dirbantis.
Skirdamas kaltinamajam G. P. bausmę, teismas atsižvelgia į pirmiau minėtus jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimą teismo nustatytu laiku būti namuose.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 114,11 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 128–130). Gautas raštas, kad Kauno teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio, kadangi G. P. pilnai atlygino žalą (b. l. 133). Esant tokiai situacijai, Kauno teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas, procesas dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 421 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu G. P. įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimu į sveikatos priežiūros įstaigą ir kitais specialiais poreikiais).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti G. P. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiams) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu G. P. įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimu į sveikatos priežiūros įstaigą ir kitais specialiais poreikiais).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti, procesą dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.