- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 2-755-750/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00321-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- G. K., M. P.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis, Antanas Butautas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei A. P., ieškovės atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui, atsakovui G. K., atsakovo G. K. atstovui advokatui Antanui Butautui, atsakovui M. P., Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Šadauskaitei
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams G. K., M. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl termino tėvystei nuginčyti atnaujinimo, tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašo atnaujinti terminą atsakovo M. P. tėvystei R. P. atžvilgiu nuginčyti. Nustatyti, kad atsakovas M. P. nėra R. P. tėvas, o R. P. nėra atsakovo M. P. duktė. Pripažinti atsakovą G. K. R. P. tėvu, o R. P. – atsakovo G. K. vaiku. Priteisti iš atsakovo G. K. išlaikymą R. P. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo G. K. 3820 Eur išlaikymo įsiskolinimą jo dukrai R. P. už laikotarpį nuo 2013-05-30 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Paskirti ieškovę A. P. R. P. išlaikymui priteistų lėšų administratore uzufrukto teise. Priteisti iš atsakovų į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidas.
Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas M. P. nėra ir negali būti jos nesantuokinės nepilnametės dukters R. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o vaiko gimimo liudijime esantys duomenys apie R. P. tėvą yra neteisingi. 2014-02-05 ieškovė susipažino ir pradėjo draugauti su atsakovu M. P., 2014-11-14 jie įregistravo santuoką. Ieškovės paprašytas atsakovas M. P. paduotu pareiškimu Šilutės rajono savivaldybės CMS pripažino esąs R. P. tėvas. Atsakovas G. K. yra nesantuokinės nepilnametės dukters R. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Vaikas buvo pradėtas ieškovės ir atsakovo G. K. kelerių metų draugystės, kuri prasidėjo 2012-03-28, metu. Ieškovė ir atsakovas lankydavosi vienas pas kitą, netgi dviejų mėnesių laikotarpyje gyveno kartu užsienyje, kur palaikė sutuoktiniams būdingus santykius. Vaikui gimus atsakovas G. K. pripažino tėvystę R. P., tačiau vėliau šią aplinkybę pradėjo neigti. Paskutinį kartą jis R. aplankė 2013 m. gruodžio mėnesį. Po to karto ir šiuo metu jis mergaitės nelanko. Jis nesidomi R., tik ji G. K. rašydavo apie mergaitę. Nuo gimimo G. K. visiškai nepadėjo išlaikyti dukters. Šiuo metu R. P. gyvena su ieškove ir atsakovu M. P., yra jų išlaikoma ir ugdoma. Ieškovė yra nedirbanti, neturinti registruoto turto. Ieškovė mano, kad dukters R. P. išlaikymui kas mėnesį reikalinga minimali 200 Eurų suma, todėl iš atsakovo G. K. prašo priteisti išlaikymą šiam vaikui po 120 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-05-30 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Mano, kad teismas gindamas nepilnametės R. P. interesus privalo atnaujinti šioje byloje terminą atsakovo M. P. tėvystei nurodytam vaikui nuginčyti.
Ieškovės atstovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas G. K. atsiliepime ( b.l. 15-16) bei teismo posėdyje nepripažino ieškinio, prašo jį atmesti, taikyti vienerių metų ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo. Atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad jis nėra R. P. tėvas. Su minėta mergaite jo nesieja jokie socialiniai ryšiai. Ieškovė gyvena santuokoje su M. P.. Jie veda bendrą ūkį. R. P. laiko M. P. savo tėvu. Tarp jų yra susiformavę stiprūs socialiniai ryšiai, todėl tėvystės nuginčijimas būtų žalingas R. P. interesams. Jis mergaitę paskutinį kartą matė 2013 m. gruodžio mėnesį, t.y. kai pati ieškovė su ja buvo atvykusi. Jos nelankydavo. Mergaitei gimus vieną kartą yra ją aplankęs.
Atsakovo G. K. atstovas prašo ieškinį atmesti, teigdamas jos yra suėjęs vienerių metų senaties terminas tėvystei nuginčyti ir nėra pagrindo jo atnaujinti.
Atsakovas M. P. prašo ieškinį tenkinti. Pateiktame atsiliepime ( b.l. 27) bei teismo posėdyje paaiškino, kad R. P. nėra jo dukra. Sudarant santuoką su ieškove jis pareiškimu pripažino, kad R. yra jo dukra. Suteikė mergaitei savo pavardę. Pripažino tėvystę siekdamas, kad mergaitė nebūtų atstumta. Su ieškove bei kartu su R. kaip šeima kartu pradėjo gyventi kartu nuo 2014 m. vasario 5d. Be to su ieškove turi dar vieną vaiką, t.y. sūnų M. P.. Jei teismas nustatys, kad R. tėvas yra kitas asmuo, jis toliau laikys mergaitę savo vaiku, jos neatstums.
Išvadą teikiančios institucijos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant ginčą būtina atsižvelgti į vaiko interesus, jo socialinius ryšius ir palieka jį spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančia medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad M. P. 2014-05-05 pareiškimu Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, patvirtintu notarės A. Aukštakalnienės pripažino savo tėvystę R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Minėtas atsakovas sutiko, kad gimimo įraše jis būtų įrašytas mergaitės tėvu ir mergaitei būtų suteikta pavardė –Proškina. Ieškovė minėtame pareiškime nurodė, kad atsakovas M. P. yra jos dukters R. tėvas ir sutiko , kad jis būtų įrašytas mergaitės tėvu ir jai būtų suteikta pavardė-Proškina. (b. l. 39). Atsakovas M. P. įrašytas tėvu R. P. gimimo liudijime, kuris išduotas 2014-05-13 ( įrašo Nr. 244) (b. l. 8). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad M. P. su ieškove kartu pradėjo gyventi 2014-02-05, jie turi bendrą vaiką M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kad šeimoje nebūtų atstumta R., atsakovas sutiko būti jos tėvu ir suteikti jai savo pavardę. Atsakovas M. P. nurodė, kad R. laiko savo vaiku ir jos neatstums. Ekspertizės aktu Nr. ES 104/2016(01) nustatyta, kad atsakovas G. K. yra R. P. tėvas su 99,999999997% tikimybe (b. l. 56-59). Atsakovas G. K. niekada nesidomėjo R., nėra teikęs jai išlaikymo, tarp jų nėra jokio emocinio, socialinio ryšio.
Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.). Tačiau ir tokiam reikalavimui įstatymas numatęs terminą, per kurį asmuo, norintis nuginčyti tėvystę, privalo pareikšti ieškinį teismui. Toks terminas – vieneri metai, skaičiuojami nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.). Taigi, ieškinio senaties skaičiavimo pradžia siejama su dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Kasparas v. B. Kasparienė; bylos Nr. 3K-3-246/2003, bylos kategorija 70.5). Toks teisinis reguliavimas nustatytas siekiant apginti vaiko interesus ir atitinka CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Vienerių metų senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas , jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis)
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nuo pat dukters R. gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad atsakovas M. P. nėra mergaitės biologinis tėvas. Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ji kreipėsi tik 2016-02-03 ( b.l.2-3). Šiuo atveju ji žymiai praleido kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė prašydama atnaujinti terminą tėvystei nuginčyti, nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti termino praleidimo svarbias priežastis ir šį terminą atnaujinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Raulynaitis v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Kalinina v. I. Feldman, bylos Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Raulynaitis v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis)(LAT2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Visuma ištirtų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė žinodama, kad R. P. nėra M. P. dukra, tačiau 2014-05-05 pareiškimą, patvirtintą notaro, pateikusi Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės pripažinimo sutiko, jog atsakovas M. P. prisiimtų tėvo teises ir pareigas. Minėta mergaitė gyvena kartu su ieškove A. P. ir atsakovu M. P., gan ilgą laiką, t.y. nuo 2014 m. vasario 5 d., ir šiuo metu gyvena kaip šeima. Ieškovė ir minėtas atsakovas susituokė nuo 2014 m. lapkričio 14 d. Tarp mergaitės ir atsakovo M. P. jau užsimezgęs socialinis, emocinis ryšys. Atsakovas M. P. laiko mergaitę savo vaiku, rūpinasi jos auklėjimu. Tai, kad minėtas atsakovas laiko save R. tėvu patvirtina ir tai, kad jis neginčija tėvystės, t.y. jis neteikė ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti ieškinio senaties termino praleidimo svarbias priežastis, bet atsižvelgiant į nurodytus motyvus darytina išvada, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas prieštarautų vaiko interesams. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.