- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- N-756-1589-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato viešosios policijos Centro policijos nuovados pareigūnas 2006 m. spalio 25 d. surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2006 m. spalio 25 d. apie 8 val. 40 min. Vytauto pr., Kaune, 17 namo kieme, A. V. rinko į automobilį VW Transporter (v. n. (duomenys neskelbtini) keleivius vežti į Vilnių, nesudaręs su keleiviais keleivių vežimo sutarties, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkto ir 19 straipsnio reikalavimus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. A-1427 „Dėl gatvių ir aikštelių teritorijų, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes, ribų nustatymo“. A. V. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno skyriaus viršininkas 2007 m. sausio 8 d. nutarimu A. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, skyrė 750 litų baudą.
II.
A. V. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno skyriaus viršininko 2007 m. sausio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. A. V. skunde nurodė, kad, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintų Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų kurių 4 punkto nuostatomis, atsakomybėn už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą gali būti traukimas tik asmuo, vykdantis tokią veiklą ir turintis atitinkamą licenciją. Tuo tarpu jis nagrinėjamu atveju vykdė savo darbdavio, kurio vardu ir yra išduota licencija, nurodymus – vežė keleivių grupę užsakomuoju reisu. Todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. A. V. skunde pažymėjo, kad sąvokos „keleivių rinkimas“ nėra apibrėžtas teisės aktuose. A. V. taip pat pažymėjo, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnyje nėra 4 punkto, kurio pažeidimu jis yra kaltinamas.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė A. V. skundą ir paliko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno skyriaus viršininko 2007 m. sausio 8 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad ATPK 172 straipsnis numato administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į atitinkamą komercinę ar ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. A. V. kaltinamas tuo, kad pažeidė Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymą, nustačiusį teritoriją, iš kurios draudžiama rinkti keleivius, bei Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį, draudžiančią rinkti bei vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimi ir kurių ribas pavesta nustatyti savivaldybių institucijoms. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl kaltinant asmenį – konkrečios įmonės samdomą darbuotoją (vairuotoją) – betarpiškai atlikus ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu. Pagal Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1, 2 dalis vairuotojas laikytinas transporto priemonės ekipažo nariu, kuris turi jam šio kodekso bei Susisiekimo ministerijos patvirtintų tam tikrų keleivių ir krovinių vežimo taisyklių priskirtas teises ir pareigas. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies draudimas adresuojamas ne tik vežėjams, bet ir ekipažo nariams, todėl jį pažeidęs ekipažo narys pripažintinas tinkamu pažeidimo subjektu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1001-06, Nr. N5-l717-2006, Nr. N756-007-2008). Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad terminas „rinkimas“ nėra dviprasmiškas ar reikalaujantis specialaus išaiškinimo. A. V. veiksmai (vedimas į automobilį ir sodinimas į jį) atitiko keleivių rinkimą, kuris pagal Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį yra draudžiamas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-001-2008). A. V. Vytauto pr., Kaune, 17 namo kieme, rinko keleivius į automobilį VW Transporter (v. n. (duomenys neskelbtini) ketindamas vežti juos iš vietos, kurioje tai daryti draudžiama. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno skyriaus viršininkas, paskyręs administracinę nuobaudą, pagrįstai nusprendė, kad jo veiksmuose yra ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis. Padaryto administracinio teisės pažeidimo faktą ir A. V. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos teisės pažeidimo aplinkybės, liudytojų N. Č. , D. Č. , V. V. , U. K. parodymai. Teismas padarė išvadą, kad nuobauda A. V. paskirta teisėtai ir pagrįstai.
IV.
Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas visiškai nevertino jo skunde nurodytų argumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kelių transporto kodekso 18 straipsnyje nėra 4 punkto, kurio pažeidimu jis yra kaltinamas. Be to, pagal Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies, Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintų Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų 4 punkto bei Susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 1.3 punkto nuostatas, subjektas, vykdantis kelių transporto ūkinę komercinę veiklą, yra tik vežėjas, bet ne ekipažas (vairuotojas), kaip jis apibrėžtas Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. V. apeliacinį skundą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamentas prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą, o A. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punktas, o ne 4 dalis, yra rašybos klaida, kuri buvo aptarta teismo posėdžio metu. Departamento nuomone, teismas išsamiai ir aiškiai motyvavo, kodėl A. V. veika atitinka ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų. ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicija yra banketinė – nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrą ūkinę ar komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju A. V. kaltinamas Kelių transporto kodekso, reglamentuojančio ir keleivių vežimo organizavimą bei vykdymą, 18 straipsnio 4 dalies pažeidimu.
Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis nustato draudimą rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Vadovaujantis 18 straipsnio 4 dalimi, šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.
Byloje nustatyta, kad UAB „Kondranas“ vairuotoju dirbantis A. V. 2006 m. spalio 25 d. apie 8 val. 40 min. rinko į automobilį VW Transporter (v. n. (duomenys neskelbtini) keleivius vežti į Vilnių, nesudaręs keleivių vežimo sutarties. Byloje taip pat nustatyta, kad keleivius A. V. rinko Vytauto pr., Kaune, 17 namo kieme, t. y. iš teritorijos, kuri Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. A-1427 priskiriama teritorijoms, iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes. Šias aplinkybes įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų D. Č. ir N. Č. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, liudytojų V. V. ir U. K. parodymai, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. A-1427 patvirtinta schema, kurioje pažymėta vieta, iš kurios A. V. rinko keleivius. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. V. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą. Tai, kad A. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta ne Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis, o šio kodekso 18 straipsnio 4 punktas, laikytina rašymo apsirikimu ir jokios reikšmės sprendžiant A. V. atsakomybės klausimą neturi, kadangi protokole ir skundžiamame nutarime yra aiškiai nurodyta A. V. padaryto pažeidimo esmė ir jo padarymo aplinkybės.
Dėl kitų A. V. apeliaciniame skunde pateiktų argumentų pažymėtina, kad administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti vairuotoju, įmonės vadovu ir pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tai atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl konkrečios įmonės samdomam darbuotojui (vairuotojui) betarpiškai atlikus ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, aiškindamas, kas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. N3-1001-2006, Nr. N5-l717-2006, Nr. N756-007-2008).
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paliko Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno skyriaus viršininko 2007 m. sausio 8 d. nutarimą nepakeistą. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.