- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-02
- Bylos Nr.
- N-261-1403-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2006 m. gruodžio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį už tai, kad A. K. 2006 m. gruodžio 13 d., apie 14 val. 45 min., Buivydiškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi Allroad viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 73 km/h greičiu.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimu A. K. , pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, paskirta 300 Lt bauda bei vadovaujantis ATPK 130² straipsnio “Pastaba”, minėtas teisės pažeidimas įvertintas 4 balais ir paskirta papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
II.
A. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus rajono policijos komisariatui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas išnagrinėjus bylą kitoje vietoje ir kitu laiku, nei jam buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Pareiškėjo tvirtinimu, tuo buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Dėl šių priežasčių manė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, o administracinė byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo Vilniaus rajono policijos komisariatui. Teisme A. K. prašė pakeisti skundžiamą nutarimą, netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vežti vaikus į mokyklą ir darželį, kadangi gyvena kaimo vietovėje, kur nėra tiesioginio susisiekimo su miestu.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nutartimi A. K. skundą atmetė.
Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo veika yra visiškai įrodyta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo A. K. veiksmai atitinka ATPK 124 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą veiką ir yra kvalifikuoti teisingai. Vadovaujantis ATPK 130² straipsnio „Pastaba“ šis pareiškėjo pažeidimas pagrįstai įvertintas 4 baudos balais. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. gegužės 30 d. ir 2006 m. liepos 13 d. nutarimais A. K.pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį buvo paskirtos piniginės baudos bei pareiškėjo padaryti pažeidimai įvertintas po 4 balus. Taigi A. K. per metus pakartotinai pažeidė KET reikalavimus ir surinko 12 baudos balų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. K. pagal LR ATPK 130² straipsnį pagrįstai paskirta papildoma administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Iš pareiškėjui inkriminuotos veikos pašalinama pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinas per metus tokios pačios rūšies teisės pažeidimo, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, padarymas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi pakartotinumas nagrinėjamu atveju yra jo veiką kvalifikuojantis požymis. Kitų pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas taip pat nurodė, kad mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba neskyrimą reglamentuoja ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Bylos duomenimis nenustatyta ypatingų sąlygų, leidžiančių pareiškėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, prašydamas teismo pakeisti skundžiamą nutarimą, t. y. netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nepripažino, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjas ne tik, kad nepripažino padaryto teisės pažeidimo, bet dėl jo padarymo visiškai nesigaili. Bylos duomenys rodo, jog A. K. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas ne vieną kartą. Pareiškėjas jokių išvadų nepadarė ir toliau sistemingai nesilaiko įstatymų, nustatančių eismo tvarką, tuo keldamas didelę grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Pareiškėjui paskirtas ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas maksimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, atitinka pažeidėjo asmenybę bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį. Pareiškėjo gyvenamoji vieta bei šeimos sudėtis nėra besąlyginis pagrindas ATPK 30¹ straipsnio normos taikymui.
Teismas pripažino, kad administracinė byla buvo išnagrinėta kitoje vietoje ir kitu laiku, nei buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, apie bylos nagrinėjimo vietos ir laiko pasikeitimą pareiškėjui nepranešta. Tačiau teismas pažymėjo, kad tai, jog buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio nuostatos, nepanaikina administracinio teisės pažeidimo. Administracinio teisės pažeidimo faktas yra įrodytas, pareiškėjas pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą, jam buvo suteikta teisė susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla, teikti teisme įrodymus ir paaiškinimus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ATPK 272 straipsnyje nustatytų normų nesilaikymas esmingai suvaržė pareiškėjo teises ar kitaip sukliudė pareiškėjui pasinaudoti gynyba. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimą panaikinti ar jį pakeisti nėra įstatyminio pagrindo.
IV.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, neskiriant teisės vairuoti automobilį atėmimo.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Apeliantas augina keturis vaikus. Šeima gyvena kaimo vietovėje Bendorėlių kaime, Avižienių sen., Vilniaus raj. Visuomeninis transportas šioje gyvenamoje vietovėje yra silpnai išplėtotas, todėl neturint galimybės vairuoti automobilį, taptų ypač sudėtinga užtikrinti vaikų visuomeniško vystymosi poreikius;Teismui buvo paaiškinta, kad dirba individualiai – yra advokatas ir užsiima profesine veikla, kurios tikslams įgyvendinti nuolat turi vairuoti automobilį. Profesinė veikla yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl nesant galimybės vairuoti iškiltų grėsmė profesinės veiklos tęstinumui su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis – klientų nusivylimu, būsto kredito mokėjimais, šeimos išlaikymu ir t. t. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad darbo vieta yra Galinės kaime, Avižienių sen., Vilniaus raj. Šioje vietovėje apskritai nėra visuomeninio transporto, todėl susisiekimas įmanomas tik automobiliu;Aukščiau paminėtos aplinkybės yra iš esmės svarbios šeimos interesams, nes neturėdamas galimybės vairuoti automobilį negalės užtikrinti vaikų darnaus socialinio vystymosi, šeimos išlaikymo galimybės gali būti iš esmės apribotos, todėl neturėtų būti ignoruojamos. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ATPK 30¹ straipsnį;Teismas skundžiama nutartimi teisingai konstatavo, kad pakartotinumas turi būti pašalintas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes pakartotinumas yra veiką kavalifikuojantis požymis, tačiau toliau motyvuojančioje dalyje pasisako, kad: „Bylos duomenys rodo, jog A. K. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas ne vieną kartą (b.1.14). Pareiškėjas jokių išvadų nepadarė ir toliau sistemingai nesilaiko įstatymų, nustatančių eismo tvarką, tuo keldamas didelę grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui”. Šis teismo pasisakymas rodo, kad teismas, kvalifikuodamas veiką, pakartotinumą taikė kaip sunkinančią aplinkybę, nors tam nėra teisinio pagrindo, be to, prieštarauja ankstesnei teismo išvadai. Tuo yra pažeidžiami ATPK 248 straipsnio, ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies reikalavimai;Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad apeliantas nesigaili dėl padaryto pažeidimo, tačiau iš tiesų jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Apygardos teismą galėjo suklaidinti pastangos išsiaiškinti pažeidimo objektyvias aplinkybes. Teismui buvo paaiškinta, kad pažeidimo vietoje pareigūnas V. S. , priėjęs prie automobilio, pareiškė, kad važiavo 71 km/h, o surašydamas pažeidimo protokolą nurodė 73 km/h. Ši aplinkybė sukėlė abejonių, kurias mėgino išsiaiškinti teismo posėdžio metu, tačiau pareigūnas V. S. klausiamas teismo posėdžio metu šių aplinkybių negalėjo prisiminti, į klausimą – koks greitis buvo nustatytas pažeidimo metu, pareigūnas atsakė “...galbūt 74...”. Šią aplinkybę siekta išsiaiškinti, nes ji reikšminga bylai;Skundžiama teismo nutartis kelia abejonių dėl neatsižvelgimo į esminius procesinius pažeidimus. Teismas pripažino, kad eismo priežiūros tarnybos nutarimas Nr. E519269 buvo priimtas kitoje vietoje ir kitu laiku, nei pranešta atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau paliekamas galioti nepakeistas, nes tuo, neva, nebuvo iš esmės pažeista teisė į gynybą. Teisė į gynybą buvo įgyvendinama jau po to, todėl ATPK 272 straipsnio kontekste sprendimo įteisinimas, grindžiamas vėlesne gynybos realizacija, yra abejotinas ir dėl to nepriimtinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59) konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas. Ši teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė aktuali ir šioje byloje, nes apeliantas savo apeliacinį skundą inter alia grindžia tuo, kad jam nebuvo pranešta apie jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą atitinkamoje policijos (ikiteisminėje) įstaigoje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas kreipdamasis į teismą su skundu galėjo pateikti ir pateikė jo nuomone reikšmingus įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje ir jo metu galėjo duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek ir su teisės normų taikymu. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, naikinti nutarimo vien tik tuo pagrindu, kad apeliantui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą atitinkamoje policijos įstaigoje, negalima.
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Teisėjų kolegija pastebi, kad ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėtos nuostatos patvirtina, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pažymi, kad, pirma, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pakankamai pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą – jis vairavo viršydamas greitį mieste. Greičio viršijimas yra pavojingas nusižengimas, nes dėl greičio viršijimo įvyksta daug eismo įvykių, kuriuose žūsta ir yra sužalojami žmonės. Todėl tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai sukėlė realų pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas tokiu atveju negalėtų sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų. Juolab, kad apeliantas visus tris kartus, per kuriuos surinko ATPK 130² straipsnyje nustatytą balų skaičių, greitį viršijo pakankamai daug (nuo 20 iki 30 km/h). Antra, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbo tikslais, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, kadangi asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Trečia, vairuotojas, prieš darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų numatyti galimas neigiamas pasekmes kilsiančias jam (jo galimybei dirbti tam tikrą darbą) ar jo artimųjų ratui (jo šeimai) dėl tokio neteisėto elgesio, todėl pats ir turėtų prisiimti tokių neigiamų pasekmių riziką. Ketvirta, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skunde pirmosios instancijos teismui A. K. nenurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl jo vėliau nurodomas gailestis nevertintinas kaip nuoširdus. Penkta, apeliantas, jo teigimu, yra advokatas, kuriam teisės aktai, visuomenė kelia aukštus etikos, moralės reikalavimus, kurio profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų visuomenei (Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2.4 punktas). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnio šioje byloje nėra pagrindo.
Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad apelianto prašymas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagal savo apimtį ir turinį apima ir prašymą sušvelninti paskirtą nuobaudą. Kaip matyti iš priimto nutarimo, jam buvo paskirta maksimali papildoma nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) ATPK 130² straipsnyje numatytos sankcijos ribose. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pakartotinis tokio paties pažeidimo (greičio viršijimo) padarymas šiuo atveju negali būti laikomas sunkinančia aplinkybe, nes tai yra būtinas požymis norint skirti papildomą nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį. Kitų sunkinančių aplinkybių nei institucija, priėmusi nutarimą, nei teismas nenurodė. Ankstesnis apelianto baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuris tam tikru aspektu neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas skirti maksimalią papildomą nuobaudą. Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad paskirta papildoma nuobauda yra per griežta, skirta pažeidžiant nustatytas nuobaudų skyrimo taisykles, todėl švelnintina. Vadovaujantis ATPK 30 straipsnyje įtvirtintais principais įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad apeliantas gyvena užmiestyje, augina keturis mažamečius vaikus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sutrumpinamas iki 10 mėnesių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui buvo paskirta ir maksimali pagrindinė nuobauda (piniginė bauda) ATPK 124 straipsnyje 3 dalyje numatytos sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde apeliantas konkrečiai neprašė švelninti pagrindinės nuobaudos (piniginės baudos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, esminiai papildomos nuobaudos švelninimo pagrindai betarpiškai susiję ir su pagrindinės nuobaudos dydžio pagrįstumu (nustatyta, jog nėra sunkinančių aplinkybių, tačiau skirta maksimali nuobauda), be to, papildoma ir pagrindinė nuobauda yra tarpusavyje susijusios, nes jos paskirtos už paskutinį apelianto padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimą), todėl, vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu, svarstytinas ir pagrindinės nuobaudos švelninimas. Įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, A. K. asmenybę apibūdinančius faktus, teisėjų kolegija mano, kad paskirta bauda taip pat per griežta, todėl ji sumažinama iki 225 Lt.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. E 519269. A. K. paskirtą baudą sumažinti iki 225 Lt (du šimtai dvidešimt penki litai), o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 10 (dešimt) mėnesių.
Nutartis neskundžiama.