- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-780-458-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00899-20143-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- M. U.
- Kategorijos
- 11.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-780-458/2014
Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00899-20143-0
2014 m. spalio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendžiu subendrinta bausme, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendžiu, iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, M. U. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuteistąjį nutarta suimti teismo salėje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nuosprendį.
Skundžiamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir D. L., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrai su V. M. 2013-05-21, apie 01.30 val., prie baro „duomenys neskelbtini“, adresu duomenys neskelbtini, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tyčią pagrobti svetimą turtą, abu pasivijo M. K. ir grasindami pavartoti fizinį smurtą, tai yra M. U. įrėmęs į nugarą nukentėjusiajam tyrimo metu nenustatytą daiktą bei pagrasinęs žodžiais: „duok daiktus arba šausiu“, o V. M. stovint šalia, pareikalavo M. K. sustoti, tokiu būdu sukūrė bauginančią situaciją bei pakankamą pagrindą M. K. manyti, kad jam grasinama ginklu. Nukentėjusiajam sustojus, M. U. ir V. M. pareikalavo iš pastarojo pinigų, o šiam atsakius, jog pinigų neturi, V. M. nuo M. K. peties nuplėšė 40 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 90 Lt vertės sidabrinė grandinėlė, 290 litų, o M. U. įkišdamas į M. K. džinsų kairės pusės šoninę kišenę ranką ištraukė ir pagrobė M. K. priklausančius 170 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonus „Nokia N95 8G“ su jame buvusia 14 Lt vertės SIM kortele „Labas“ ir 220 Lt vertės „Sony Ericsson Xperia X8“ su jame buvusia 5 Lt vertės „Tele 2“ kortele. Tokiu būdu M. U. ir V. M. veikdami bendrai, grasindami pavartoti fizinį smurtą, pagrobė M. K. priklausančio turto už 829 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. U. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį dėl paskirtos per griežtos bausmės bei taikyti 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Nurodo, kad apylinkės teismas pernelyg sureikšmino neišnykusio teistumo aplinkybę, nors bausmę yra atlikęs, bei tai, kad nukentėjusiajam neatlyginta žala. Apeliantas pažymi, kad atlyginti žalos tiesiog neturi realios galimybės, nes esant įkalinimo įstaigoje ten susirasti darbo negali, tuo tarpu būdamas laisvėje tai padarytų kur kas greičiau. Be to, apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo tenkinti apeliacinį skundą.
Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas parinkdamas M. U. laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė apysunkį nusikaltimą. Jis teisiamas dešimtą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nenori keisti savo gyvenimo būdo. Padaryti nusikaltimai sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 str. 1 d.), tad M. U. yra laikomas recidyvistu. Tuo tarpu nustatydamas skiriamos bausmės trukmę, pažymėtina, mažesnę nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, į pagrobto turto vertę, į tyčinę kaltę, į tai, kad apeliantas nusikaltimu padarė žalą nukentėjusiajam, jos neatlygino ir nesistengė tai padaryti. Atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – daugkartinius teistumus, į tai, kad M. U. nedirba, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, M. U. parenkant ir skiriant bausmę, visos aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui tinkamai individualizuoti apeliantui skiriamą bausmę. Esant nusikaltimų recidyvui, mažesnė nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis paskirtoji laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma kaip prieštaraujanti teisingumo principui, o tai suteiktų pagrindą ją švelninti. Todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo M. U., pažymėtina tai, kad taikyti minėtą teisės normą galima tik esant atitinkamoms sąlygoms, numatytoms to paties straipsnio antrojoje dalyje, t. y. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Tuo tarpu kurią(-ias) iš paminėtų sąlygų atitinka M. U., pastarasis apeliaciniame skunde nenurodė, jų nenustatyta ir nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Tad ir šis apelianto M. U. prašymas negali būti tenkinamas.
Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apeliantas neva neturi galimybės atlyginti žalos nukentėjusiajam, teisėjų kolegija pažymi, kad M. U. daugkartiniai teistumai, pažymėtina, iš dešimties kartų – keturi už plėšimus, keturi už svetimo turto pagrobimą, aiškiai rodo, kad šių nusikaltimų darymas yra tapęs ne tik apelianto gyvenimo būdu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Ir šiuo atveju vargu ar galima tikėti apelianto deklaravimu apie siekį užsidirbti sąžiningu, teisėtu būdu.
Taigi esant aptartų aplinkybių visumai, nuteistojo M. U. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. U. apeliacinį skundą atmesti.