- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- N-62-650-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. spalio 8 d. nutarimu iškėlė E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo byla E. K. iškelta pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininko V. V. pareiškimą, kuriame pastarasis nurodė, kad E. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, 2007 m. birželio 26 d. raštu pranešdamas apie neeilinį visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, nenurodė Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos informacijos, tai yra bendrovės organo, asmens ar institucijos, priėmusios sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalį V. V. turi teisę pildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, tačiau jo pasiūlymas neteisėtai ir nepagrįstai buvo atmestas Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nors ši norma reguliuoja ne darbotvarkės pildymo, o bendrojo balsavimo biuletenio turinio klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą E. K. atžvilgiu nutraukė, nesant pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą E. K. pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, nutraukė, nesant jo veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties.
Teismas nustatė, kad E. K., nenurodymas pranešime, kieno sprendimu sušaukiamas akcininkų susirinkimas, realiai jokios akcininko V. V. neturtinės teisės nepažeidė, nes susirinkimas buvo sušauktas jo iniciatyva, susirinkimo metu priimti sprendimai jį tenkino, jų neskundė. Be to, apie tai, kieno sprendimu sušaukiamas susirinkimas galima buvo suprasti ir iš to, kad pranešimas pasirašytas direktoriaus, o ne valdybos pirmininko, dėl platesnės informacijos taip pat pasiūlyta kreiptis į bendrovės vadovą.
Teismas nustatė, kad V. V. 2007 m. birželio 22 d. prašyme neįvykdė Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 6 dalies reikalavimo, tai yra, nenurodė konkrečių kandidatų. Dėl to UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius surašė pranešimą, informuodamas V. V. apie įstatymo reikalavimų nesilaikymą, surašant minėtą siūlymą. Teismas konstatavo, kad E. K. pasielgė pagrįstai ir teisėtai, kadangi nors Akcinių bendrovių įstatyme nėra konkrečiai nurodyta, kad siūlyme įtraukti klausimą į darbotvarkę turi būti nurodytos busimų valdybos narių pavardės, tačiau iš kitų teisės normų darytina išvada, kad kadangi E. K. akcininkams pareikalavus privalėjo pateikti biuletenį su pavardėmis busimų narių, nes kitaip akcininkai, negalintys dalyvauti susirinkime, negalėtų pasinaudoti savo teise balsuoti iš anksto, tai tokio projekto įtraukimas būtų pagrindas ginčyti sprendimą ir jį panaikinti.
Teismas pažymėjo, kad V. V. bendrovės vadovo atsakymo neskundė, o jame nurodytus trūkumus ištaisė 2007 m. liepos 12 d. paraiškoje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, nurodydamas konkrečius kandidatus, o pareiškimą dėl teisių pažeidimo parašė tik po to, kai kitame jo iniciatyva sušauktame susirinkime 2007 m. rugpjūčio 20 d. jo pasiūlytu klausimu priimtas neigiamas sprendimas ir kiti paketo klausimai nebuvo sprendžiami. Teismas padarė išvadą, kad skųsdamas E. K. atsakymą į 2007 m. birželio 22 d. siūlymą, V. V. siekia ne apginti savo pažeistą teisę, o kitų tikslų.
III.
V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimą ir paskirti E. K. administracinę nuobaudą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad E. K. nesilaikė visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, numatytos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-372/06 nurodė, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtis yra formali, pažeidimas nesiejamas su jokiomis pasekmėmis. Kiekviena šio straipsnio dispozicijoje nurodyta veika sudaro savarankišką administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Teismas, nustatęs, kad pranešime apie neeilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą nenurodyta ABĮ 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta informacija, neturėjo pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.
E. K. pažeidė apelianto neturtines teises, numatytas ABĮ 25 straipsnio 3 dalyje, atsisakydamas įtraukti į darbotvarkę 2007 m. birželio 22 d. siūlyme nurodytus klausimus. Remiantis ABĮ 25 straipsnio 4 dalimi, kandidatai į valdybos narius gali būti siūlomi bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar net susirinkimo metu. Atsižvelgiant į apelianto pasiūlytą sprendimo projektą, akcininkų, negalinčių dalyvauti susirinkime, balsavimo teisė galėjo būti užtikrinta, parengiant biuletenį ir paliekant akcininkui vietos savarankiškai įrašyti pageidaujamų išrinkti į valdybos narius kandidatų pavardes, nurodant skiriamų balsų skaičių.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo sąmoningai pažeidinėja apelianto teises, nesudarydamas galimybės perrinkti valdybą ir veikia kitų akcininkų, valdančių kontrolinį paketą, interesais.
Nei ABĮ, nei kiti įstatymai nenumato vadovo atsisakymo papildyti darbotvarkę apskundimo tvarkos.
Šalies argumentai
E. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas administracinio teisės pažeidimo byloje kilęs dėl E. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 5 dalį. Pagal minėtą straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia Akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
Pagal ATPK 262 straipsnio 9 dalį, padarius ATPK 50⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Administracinio teisės pažeidimo byla pradedama atitinkamai akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, gavęs V. V. pareiškimą, 2007 m. spalio 8 d. nutarimu iškėlė E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 50⁵ straipsnio 5 dalį.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija. Nors nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra surašomas, tačiau pagal analogija turi būti taikomi administracinio teisės pažeidimo protokolui keliami reikalavimai, siekiant užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarimą (b. l. 30), kuriuo E. K. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnio 5 dalį, daro išvadą, kad minėtos nuostatos buvo pažeistos. Iškeliant E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo apibrėžtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Darytina išvada, kad darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarimą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, E. K. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą 2007 m. birželio 26 d. (b. l. 1-2). Šiuo metu jokia administracinio poveikio priemonė pagal pareikštą kaltinimą jam nėra pritaikyta. Įvertinus tai, kad nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai, spręsti dėl E. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn nebėra teisinio pagrindo. Todėl, panaikinus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarimą, kuriuo E. K. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, bylos medžiaga negali būti grąžinta trūkumams pašalinti, nes suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, E. K. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta iš esmės pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.