Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-117-201/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
II-117-201/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00355-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-117-201/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00355-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui E. R., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau - Kelių policijos tarnyba) 2017-03-15 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. Kelių policijos tarnybos 2017-03-15 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, paskirta 70 eurų dydžio bauda už tai, kad jis, 2017-01-30 apie 15.00 val., Sausio 15-osios g. – Taikos pr., sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta ir persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, nepraleido ja važiuojančio automobilio ir kliudė automobilio dešinės pusės priekines dureles.

2017-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. skundas, kuriame jis nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė, prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d., apie 15.20 val., važiavo Sausio 15-osios g., antra eismo juosta, norėjo sukti į pirmą juostą link Taikos pr., Klaipėdoje, įjungė posūkio signalą ir ketino rikiuotis į pirmą eismo juostą, pažiūrėjus pro veidrodėlį, pirma eismo juosta buvo laisva, bet jam pradėjus manevrą, staiga iš kažkur atsirado automobilis BMW pirmoje juostoje. Pamatęs automobilį BMW, manevro nebetęsė ir grįžo į antrą juostą. Kadangi jokio eismo įvykio neįvyko, kontakto tarp automobilių nebuvo, jis ramiai nuvažiavo. Maždaug po valandos, jis sulaukė skambučio iš policijos dėl neva tai įvykusio eismo įvykio. Buvo nurodyta automobiliu atvykti į policiją VW Golf apžiūrai. Policijos pareigūnai, apžiūrėję jo automobilį, nurodė, kad jam jokių pretenzijų jie neturi, ir dėl to eismo įvykio neįformino, administracinio nusižengimo protokolo nesurašė. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė V. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apžiūrėjus automobilio BMW esamus apgadinimus, pastebėjo, kad šiam yra apgadintas galinis kairysis sparnas ir priekinės kairės pusės durelės, tačiau ant automobilio BMW apgadintų detalių nebuvo matyti mėlynos spalvos dažų, kitų įbrėžimų nebuvo, nors sugadintas galinis kairės pusės sparnas buvo gerokai įlenktas, apžiūrėjus jo vairuojamą automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžių apgadinimų atitinkančius apgadinimus ant automobilio BMW nepastebėjo. Jokių nubrozdinimų nėra. Taip pat, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai galimai padaryti ankstesnio įvykio metu. 2017 m. vasario 14 d., vėl sulaukė policijos pareigūno kvietimo atvykti į policiją su automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam nuvykus į policiją, kitas policijos pareigūnas G. P., pakartotinai apžiūrėjęs automobilį, nors ir neradęs jokių automobilio apgadinimų, ir pasakęs, kad vis tiek jis turi ką nors surašyti ir nubausti, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą dėl KET 101 straipsnio pažeidimo ir tuo pačiu dėl ANK 417 str. 3 d. nusižengimo padarymo, remdamasis išvien melagingais P. J. paaiškinimais, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų - tarnybinio pranešimo, jo paaiškinimų, fotonuotraukų. Skunde jis nurodė, kad P. J. bylos tyrimo metu painiojosi ne tik nurodydamas įvykio aplinkybes, bet ir nurodydamas savo automobilio apgadinimus. Mano, kad P. J. tuo siekia neteisėtu būdu gauti draudiminę išmoką. E. R. prašo panaikinti 2017 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės Nr. 30ANN- 90370786-17 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą - Kelių policijos tarnyba, atsiliepime į skundą nurodė, kad mano, jog E. R. skundas yra nepagrįstas ir kad 2017-03-15 Kelių tarnybos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas įvertinant visus byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes.

Teismo posėdžio metu E. R. skundą palaikė, paaiškino, kad su priimtu nutarimu nesutinka. 2017-01-30 apie 15.20 val. važiavo antra eismo juosta, ketindamas sukti į dešinę, įjungė posūkio signalą, ir ketino rikiuotis į pirmą juostą, pažiūrėjus pro veidrodėlį, pirma juosta buvo laisva, bet jam pradėjus manevrą, staiga iš kažkur atsirado automobilis BMW pirmoje juostoje. Pamatęs automobilį BMW, manevro nebetęsė ir grįžo į antrą juostą. Su BMW vairuotoju jie susižvalgė ir nuvažiavo. Maždaug po valandos laiko, jam paskambino tėvas, pasakė, kad jam skambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis pabėgo iš įvykio vietos. Nuvyko į policijos komisariatą, esantį Kauno g. 6a, Klaipėdoje. Pareigūnė apžiūrėjo automobilį, jokių akivaizdžių apgadinimų nerado. Pareigūnė nufotografavo automobilį. Nuėję pas kitą pareigūną M. B., jis pažiūrėjo fotonuotraukas, pasakė, kad jokių apgadinimų nesimato, kad jokio įvykio negalėjo būti, o automobilis BMW apgadintas iš anksčiau. Pasakė, kad jam jokių pretenzijų neturi. Maždaug po poros savaičių jį vėl išvietė į policijos komisariatą. Pareigūnas G. P. apžiūrėjo dar kartą automobilį, nufotografavo. Nuėjus į kabinetą, G. P. pasakė, kad jokių apgadinimų nėra, tačiau, kadangi jis vis tiek turi ką nors surašyti ir nubausti, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą dėl ištisinės linijos kirtimo. Pareigūnui jis pasakė, kad su pažeidimu nesutinka, pareigūnas atsakė, kad jeigu nesutinka su pažeidimu, gali kreiptis į teismą. Nurodė, kad pusę baudos jis gali susimokėti per 20 dienų. Kadangi jis baudos nesumokėjo, buvo iškviestas į policijos komisariatą į bylos nagrinėjimą. Pareigūnė G. M. atėjusi į bylos nagrinėjimą net nebuvo susipažinusi su jo pateiktu skundu Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininkui M. D., neperžiūrėjo fotonuotraukų. G. M. pasakė, kad ji pasitiki pareigūnu, surašiusiu protokolą ir priėmė nutarimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bei paskyrė 70 eurų baudą. Automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis naudojasi apie tris metus. Po 2017 m. sausio 30 d. automobilis remontuojamas nebuvo.

Liudytojas G. P. paaiškino, kad šioje byloje jis papildomai apžiūrėjo automobilius, apklausė dalyvius ir surašė E. R. administracinio nusižengimo protokolą. Protokolą surašė apžiūrėjęs automobilius bei peržiūrėjęs fotonuotraukas. Rašydamas protokolą suklydo nurodydamas apgadinto BMW automobilio pusę. E. R. automobilis buvo apgadintas, jo apgadinimai atitiko su apgadinto automobilio „BMW“ apgadinimais. Kodėl pareigūnės V. K. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad ant automobilio VW Golf nėra apgadinimų, jis paaiškinti negali. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK nėra numatyta administracinė atsakomybė už eismo įvykį, todėl protokolas buvo surašytas už konkretų pažeidimą, t.y. kad E. R., vairuodamas automobilį, bei persirikiuodamas, nepraleido pirma eismo juosta važiuojančio automobilio. Jis pats įvykio vietoje nebuvo, pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos pagal dalyvių paaiškinimus, tarnybinį pranešimą. Apžiūrėdamas automobilius jokio protokolo nesurašė, padarė tik fotonuotraukas. Skaitmeninėse laikmenose fotonuotraukų saugojimo tvarka nėra numatyta. Su E. R. gautu skundu buvo susipažinęs, mano, kad skundas buvo pateiktas po nutarimo priėmimo.

Liudytojas M. B. paaiškino, kad kiek pamena į policiją kreipėsi pareiškėjas, nurodydamas, kad važiavo Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, pirma eismo juosta, kitas automobilis, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, kliudė jo automobilį. Minėtas vairuotojas nesustojo, todėl jis važiavo paskui ir nufotografavo automobilio VW Golf valstybinį numerį. Buvo nustatytas vairuotojas. Jam atvykus į policiją, kolegė nufotografavo kaltininko automobilį. Nei kolegė, nei jis peržiūrėjęs fotonuotraukas, ant E. R. automobilio apgadinimų neįžvelgė, todėl jam protokolo nesurašė. Ant automobilio BMW durelių ir galinio sparno buvo padaryti apgadinimai. Pareigūnas E. R. surašęs administracinio nusižengimo protokolą, matomai įvertino kitas aplinkybes. Mano, kad pagal BMW automobilio apgadinimus turėjo likti žymės ir ant automobilio „VW Golf“.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad ji apžiūrėjo automobilius „VW Golf“ ir „BMW“. Ant E. R. automobilio „VW Golf“ matėsi seni įbrėžimai. Apžiūrint automobilius buvo matuojamas apgadinimo aukštis. Ant automobilio BMW apgadintų detalių nebuvo matyti mėlynos spalvos dažų. Ji neįžvelgė, kad tarp automobilių galėjo būti kontaktas. Apžiūros akto ji nerašė. Apgadinimus matavo liniuote ir fotografavo fotoaparatu. Ji procesinių sprendimų nepriiminėja. Pagal byloje pateiktas fotonuotraukas, ji nurodė, kad fotonuotraukose matosi, jog automobilio „VW Golf“ apgadinimas ant durelių yra 85 cm aukštyje (b. l. 15), o ant automobilio „BMW“ apgadinimai matyti 55 cm aukštyje, BMW kairiojo galinio sparno apgadinimai yra 65 cm aukštyje. Ant priekinio VW Golf bamperio senesni apgadinimai yra 60 cm aukštyje.

Liudytojas P. J. paaiškino, kad tą dieną važiavo Sausio 15-osios gatve, pirma eismo juosta, ketindamas sukti į dešinę jis pasuko į nuvažiavimo juostą, o tuo metu, antra eismo juosta, važiavęs automobilis „VW Golf“, rikiuodamasis į pirmą eismo juostą bei kirsdamas ištisinę eismo juostą, kliudė jo automobilio „BMW“ kairės pusės priekines dureles. Jis sustojo, automobilio „VW Golf“ vairuotojas jam pamojavo, jis pagalvojo, kad vairuotojas su pažeidimu sutinka ir parodė važiuoti užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Važiuojant paskui automobilį „VW Golf“, jis nesustojo ir nuvažiavo. Važiuodamas paskui, jis nufotografavo automobilio „VW Golf“ valstybinius numerius. Kadangi jis pajuto, kad buvo smūgis, dėl įvykio kreipėsi į policiją. Automobiliu „BMW“ turėjo vieną eismo įvykį, buvo apgadinęs automobilio priekinę dalį. Automobilio nebeturi, jį pardavė. Automobilis buvo apdraustas, dėl įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę, iš draudimo jis gavo 130 eurų.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. sausio 30 d., apie 15 val. 20 min., dirbant kartu su KPT AVEĮTS tyrėju M. B. į Klaipėdos AVPK atėjo pil. P. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris informavo, kad 2017-01-20 15.00 val., vairavo a/m „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adresu Sausio 15 g., Klaipėdoje, link Taikos pr. Važiuojant pirma eismo juosta staiga pastebėjo, kad iš kairės pusės, keisdamas važiavimo kryptį, atsitrenkė automobilis „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į galinį kairį šoną. Po susidūrimo, pastarasis, iš vairuotojo gestų suprato, kad vairuotojas savo kaltę pripažįsta ir nori važiuoti į šoną užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pastarajam važiuojant iš paskos, automobilio „VW Golf“ vairuotojas niekur nesustojo ir nuvažiavo. Apžiūrėjusi automobilio „BMW“ apgadinimus, pastebėjo, kad šiam yra apgadinta: galinis kairysis sparnas ir priekinės kairės pusės durelės. Ant automobilio „BMW“ apgadintų detalių nebuvo matyti mėlynos spalvos dažų. Nustatyta, kad automobilis „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. R.. Telefonu susisiekus pastarasis nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu naudojasi jo sūnus E. R.. Atvykus E. R., apžiūrėjo automobilį „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), akivaizdžių apgadinimų, atitinkančių apgadinimus ant automobilio „BMW“, nepastebėjo. Jokių nubrozdinimų nebuvo. E. R. nurodė, kad tarp automobilių kontakto nebuvo, paimtas paaiškinimas. Automobilio „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti ne šio eismo įvykio metu. Nustatyta, kad įvykio vieta nėra stebima vaizdo kameromis, įvykio liudininkų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

ANK 621 straipsnyje nustatyta teisė apskųsti šio Kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų (pareigūnų) nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundas tenkintinas.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

E. R. neigia savo kaltę, nurodo, kad 2017-01-30 apie 15.20 val. važiavo antra eismo juosta, ketindamas sukti į dešinę, įjungė posūkio signalą, ir ketino rikiuotis į pirmą eismo juostą, pažiūrėjus pro veidrodėlį, pirma juosta buvo laisva, bet jam pradėjus manevrą, pamatė iš kažkur staiga atsiradusį pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį „BMW“. Pamatęs automobilį „BMW“, manevro nebetęsė ir grįžo į antrą eismo juostą, jokio kontakto tarp automobilių nebuvo. E. R. parodymus patvirtina pareigūnų V. K., M. B. parodymai, bei automobilių apgadinimų fotonuotraukos, patvirtinančios automobilių „VW Golf“ ir „BMW“ kontakto nebuvimą. Filmuotos medžiagos iš įvykio vietos ir liudytojų, mačiusį įvykį, nėra.

Asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad E. R. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 3 d., požymių, tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad 2017 m. kovo 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimas Nr. 30ANN- 90370786-17 priimtas nepagrįstai, todėl naikintinas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

E. R. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 30ANN- 90370786-17, kuriuo E. R. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. paskirta 70 Eur bauda, panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė