Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo: 1) 2018 m. rugsėjo 5 d. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 58 MGL (2 900 eurų) dydžio bauda; 2) 2019 m. gegužės 7 d. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 65 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 58 MGL (2 900 Eur) bauda (bausmės neatlikęs),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2019 m. birželio 20 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) g. 3, išgertuvių metu kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tris kartus dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai L. K. į veido sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine V. K. ir jos tėvais, V. tėvams priklausančiame name. 2019 m. birželio 20 d. V. buvo darbe, o jos tėtis A. K. buvo išvažiavęs. Jis su L. K. namuose buvo dviese ir vartojo alkoholį. Apie 21 val. 30 min., begeriant, tarp jų kilo konfliktas, nes jis nedavė jai cigaretės. L. K. liepė dingt iš jos namų. Jis supyko ir suda­vė dešinės rankos delnu tris kartus jai į veidą, pataikė į kairį skruostą. Kraujas nebėgo, bet ji galėjo jausti fizinį skausmą. Viskas įvyko dėl to, kad buvo neblaivus. Pasiėmusi telefoną L. išėjo į kiemą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrino jų blaivumą. Jam liepė eit kitur pernakvot, o L. išsivežė į ligoninę. Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, padeda ūkininkams, iš to ir gyvena. Sutiktų dirbti viešuosius darbus (b. l. 65–66).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl panaudoto fizinio smurto (b. l. 1, 33), iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 20 d. pagal pranešimą nuvykę į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), nustatė, kad L. K. dukros sugyventinis A. J. tris kartus sudavė delnu L. K. į veidą; alkoholio kiekio matuokliu A. J. nustatytas 2,02 promilių, L. K. – 3,03 promilių neblaivumas. L. K. pristatyta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai diagnozuotas veido sumu­šimas;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 25–28), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), mediniame vieno aukšto gyvenamajame name;

- kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 30–31), kuriame nurodyta, kad, peržiūrėjus garso ir vaizdo įrašą, nustatyta, jog pranešėja nurodė apie jos patirtą fizinį smurtą;

- asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele (b. l. 36), iš kurios matyti, kad L. K. 2019 m. birželio 20 d. buvo atvežta į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ policijos pareigūnų, skundėsi veido skausmu, teigė, jog prieš valandą sumušė dukters sugyventinis; gydytojo įraše nuro­dyta: „klinikinė diagnozė: veido sumušimas“;

- nukentėjusiosios L. K. parodymais (b. l. 41–42, 45–46), iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 20 d. su dukters sugyventiniu A. J. vartojo alkoholį, begeriant tarp jų kilo konfliktas. Ji paprašė A. duoti cigaretę, tačiau jis atsisakė, dėl to ji supyko ir pasakė jam, kad nešdintųsi iš jos namų. Tada A. tris kartus sudavė delnu jai į veido sritį, ji jautė fizinį skausmą. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykę policijos pareigūnai ją pristatė į Lazdijų ligoninę. 2019 m. birželio 20 d. skruostas buvo raudonas, o kitą dieną nieko nesimatė, kraujosruvų neliko. A. J. jokių pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia, turtinė žala jai nepadaryta.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikals­tamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad A. J. ją mušė, asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, kurioje užfiksuotas veido sumušimas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. J. mušdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 120–122, 124).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. J. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 78–86), baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs (b. l. 99–107), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmokos negau­na (b. l. 108, 109, 110), Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 114), gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų nėra užregistruota (b. l. 117).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplin­kybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikals­tamos veikos padarymui, ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, A. J. asme­nybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojan­čius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kalti­namasis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina ilgesnė nei vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegu­žės 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešų­jų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paski­riant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant – pridedant dalį neatliktos viešųjų darbų bausmės ir visą baudą, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigo­jant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 270 (du šimtus septynias­de­šimt) valandų, visuomenės labui, ir 58 MGL dydžio (2 900 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. J., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­tytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apriboji­mu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.