Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Francui Rutkovskiui, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nukentėjusiajai I. M., kaltinamojo Z. K. (Z. K.) gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, kaltinamajam Z. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, iki suėmimo nedirbęs, iki suėmimo Užimtumo tarnyboje registruotas, teistas:

1) 2014 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų epizodų) – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus;

2) 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. 2017 m. sausio 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu 2016 m. lapkričio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu;

4) 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme;

5) 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant įpareigojimus bei draudimus; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. 2019 m. birželio 11 d., apie 12.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. M., tai yra tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, padarydamas nukentėjusiajai I. M. odos nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonyje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be kaltinamojo Z. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

2019 m. birželio 11 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 12:40 val. (duomenys neskelbtini) I. M. sugyventinis Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu trenkė jai dešinės rankos kumščiu į nosį ir savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 1).

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 11 d., 12.47 val. I. M. pranešė, kad smurtauja prieš ją sugyventinis. Papildomojoje informacijoje užfiksuota, kad pranešėja paaiškino, kad jai trenkė sugyventinis Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini), į veido sritį (b. l. 8–10).

2019 m. birželio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G1956/2019 (01), kurioje konstatuota, kad I. M. padarytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos raudonyje, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis, patiriant sužalojimus ir po jų I. M. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 33–34).

Alkoholio matuoklio panaudojimo kvitu, iš kurio matyti, kad 2019 m. birželio 11 d., 13.42 val. kaltinamajam Z. K. nustatytas 2,78 promilių girtumas (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad Z. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. M., tai yra tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, padarydamas nukentėjusiajai I. M. odos nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonyje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip sukeldamas I. M. fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Z. K. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. M. parodymai, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo suvokti, kad fizinio smurto naudojimas moters atžvilgiu, gali sukelti įstatyme numatytas pasekmes. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama Z. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes Z. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo Z. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikatamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismas įvertina Z. K. padarytos nesunkios nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, į jos padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tyčią, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš savo sugyventinę. Individualizuojant bausmę įstatymas įpareigoja teismą įvertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis praeityje penkis kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 102–105), keturis kartus iš jų prieš tą pačią nukentėjusiąją, panašiomis aplinkybėmis, teistumai neišnykę, šią veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka (b. l. 127–131), taip pat ir už viešosios rimties nusižengimus esant neblaiviam. Pažymėtina, kad Z. K. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Taip pat teismas pažymi, kad nors įstatyme neįtvirtintas imperatyvus draudimas, antrą kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau visais atvejais, norint pritaikyti BK 75 straipsnį, privalu įsitikinti ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-225-895/2016). Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-108-895/2016). Svarbu pažymėti ir tai, kad ši nusikalstama veika padaryta ignoruojant paskutiniu nuosprendžiu (2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendis b. l. 122–126) paskirtus įpareigojimus – dirbti, gydytis priklausomybės ligas. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2014 m. iki 2019 m., t. y. per penkis metus yra padaręs penkias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip jau minėta keturis kartus prieš tą pačią nukentėjusiąją, panašiomis aplinkybėmis, esant apsvaigus nuo alkoholio. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas parodo kaltinamojo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Aplinkybių, kad kaltinamasis turi mažametę dukrą, kuri kaip nurodė nukentėjusioji gyvena su teta, kad konfliktai su nukentėjusiąja įvyksta dėl tokio gyvenimo būdo – alkoholio vartojimo, kad nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi, teismas nelaiko išimtinėmis. Aptartos ir nustatytos faktinės aplinkybės paneigia bet kokias galimybes kaltinamajam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas sankcijoje numatytą bausmę ir sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realų bausmės atlikimą.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, neatlikęs jam paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2018 m. gruodžio 20 d Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 15 d. 18:01 val. iki 2018 m. balandžio 17 d. 12:50 val. (b. l. 126), nuo 2019 m. birželio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam Z. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi neišnyko suėmimo skyrimo pagrindai.

Daiktai, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro skambučių įrašais, saugomas prie bylos, paliktinas saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. K. (Z. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę Z. K. (Z. K.) skirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., nuo 2019 m. birželio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę Z. K. (Z. K.) – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos.

Bausmės pradžią Z. K. (Z. K.) skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro skambučių įrašais, saugomą prie bylos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o Z. K. (Z. K.) šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.