- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- I-117-283/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00349-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. V. (toliau – ir E. V., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir policijos įstaiga), priteisti 272,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. E. V. skunde nurodė, kad 2014 m. lapkričio 17 d. - 2017 m. balandžio 3 d. laikotarpiu Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areštinė, ir areštinė), Panevėžio AVPK pareigūnai, išsiųsdami jo parengtą korespondenciją, aplaidžiai ir netinkamai atliko pavestas pareigas, netinkamai pildė pareiškėjo siunčiamų dokumentų registracijos korteles. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl to jis negalėjo sistemingai užsiimti savo veikla, susidėlioti grafikų, o esant reikalui, kortelę pateikti kaip kreipimosi įrodymą, susižinoti, ar jo laiškai būdavo išsiųsti, nes nebuvo nurodytas kortelę registravęs Panevėžio AVPK pareigūnas ar darbuotojas. Pareiškėjas teigė, kad toks policijos įstaigos darbuotojų elgesys sukėlė jam pasipiktinimą bei nepatogumus ir padarė neturtinę žalą (1 t., b. l. 5).
Teismo posėdyje E. V., iš esmės pakartojęs skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Panevėžio AVPK prašė E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjo buvimo Panevėžio AVPK areštinėje 2014 m. lapkričio 17 d. - 2017 m. balandžio 3 d. laikotarpiu galiojusių Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos 16.3 punkte buvo nustatyta, kad asmenų išsiunčiamą korespondenciją policijos areštinės (policijos komisariato) raštinė išsiunčia ar pateikia adresatams, kiekvienu atveju asmeniui privaloma pateikti pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos kortelę. Teigė, kad šių nuostatų Panevėžio AVPK laikėsi, pareiškėjui visuomet būdavo įteikiama pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos kortelė. Pripažino, kad kai kuriose registracijos kortelėse nenurodyta jas išdavusio pareigūno ar darbuotojo vardas ir pavardė, tačiau vertino, kad tai formalus pažeidimas, neturėjęs jokių teisinių pasekmių ir negalėjęs pareiškėjui sukelti neturtinės žalos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl registracijos kortelėse esančių trūkumų nė karto nesikreipė į pareigūną, įteikusį registracijos kortelę. Tvirtino, kad gavus tokių skundų, formalus trūkumas būtų nedelsiant ištaisytas. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl atsakymo į jo 2017 m. gegužės 11 d. skundą, nurodė, kad E. V. buvo pateiktas elektroninio dokumento nuorašas su detaliais metaduomenimis (1 t., b. l. 59-61).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad E. V., būdamas 2014 m. lapkričio 17 d. - 2017 m. balandžio 3 d. laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinėje, rengė raštus į įvairias institucijas ir teikė juos išsiųsti (1 t., b. l. 6-42).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl policijos įstaigos ir jos areštinės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų aplaidžiai pildant pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos korteles.
Ginčo laikotarpiu areštinėje uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių ir pareigų užtikrinimo tvarką reglamentavo iki 2017 m. balandžio 3 d. galiojusios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Veiklos taisyklių 13.1 punktas numatė, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teismą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, valstybės ir savivaldybės institucijas, vidaus reikalų ministrą, policijos generalinį komisarą, visuomenines organizacijas, Europos žmogaus teisių teismą ir kitas kompetentingas tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais. Veiklos taisyklių 16.3 punkte buvo nustatyta, kad teritorinės policijos įstaigos pareigūnas, atsakingas už policijos areštinės tarnybą, privalo užtikrinti, kad policijos areštinės (policijos komisariato) raštinės darbo laiku asmenų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), skundai ir laiškai būtų registruojami policijos areštinės (policijos komisariato) raštinėje, areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnale, kuris pasibaigus raštinės darbo laikui perduodamas į policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojų padalinį. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas priimtus ir užregistruotus asmenų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), skundus ir laiškus perduoda policijos areštinės (policijos komisariato) raštinei. Šią asmenų išsiunčiamą korespondenciją policijos areštinės (policijos komisariato) raštinė išsiunčia ar pateikia adresatams. Kiekvienu atveju asmeniui privaloma pateikti pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos kortelę.
E. V. tvirtino, kad neturtinė žala jam buvo padaryta tuo, kad siunčiant jo korespondenciją, pareiškėjui būdavo įteikiamos netinkamai užpildytos registracijos kortelės: jose nebūdavo įrašoma kreipimosi gavimos data, registracijos kortelę įteikiančio asmens vardas ir pavardė, dėl ko, pasak pareiškėjo, jis nežinojo, ar laiškai apskritai būdavo išsiunčiami, negalėdavo teikti skundų, pasiteirauti apie jo kreipimųsi nagrinėjimo eigą ir pan.
Pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos kortelės forma, su nuorodomis, kas turi būti įrašoma į nustatytas grafas, nustatyta Veiklos taisyklių 1 priede. Nurodyto priedo pastabose nurodytas registracijos kortelės nukirptos šaknelės saugojimo teritorinėje policijos įstaigoje saugojimo terminas (1 punktas) ir nustatyta, kokie policijos pareigūnai pildo registracijos kortelę (2 ir 3 punktai). Teismas vertina, kad neteisingas ar nepilnas registracijos kortelės užpildymas kvalifikuojamas kaip Veiklos taisyklių nustatyto reikalavimo pažeidimas.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams reglamentuoti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog nustatytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas; kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Išanalizavus byloje pareiškėjo pateiktas registracijos korteles, daroma išvada, kad kai kuriose jų nėra nurodyta data, kada gautas pareiškėjo parengtas kreipimasis, o kai kuriose nenurodyta, koks pareigūnas jas išdavė. Teismo vertinimu, pareiškėjui, gavusiam netinkamai užpildytas registracijos korteles, galėjo kilti tam tikrų neigiamų išgyvenimų. Tačiau pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad šie neigiami padariniai buvo tokio intensyvumo ir masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Be to, byloje nėra nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl to, jog Panevėžio AVPK nepilnai užpildė pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), skundo ar laiško registracijos korteles, būtų patyręs kokių nors konkrečių žalingų padarinių. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į Panevėžio AVPK pateiktus duomenis apie pareiškėjo kreipimųsi priėmimą ir išsiuntimą jo nurodytiems adresatams (1 t., b. l. 72-203; 2 t., b. l. 2-64). Išanalizavus šiuos duomenis, teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad E. V. parengti dokumentai nepasiekė institucijų, kurioms buvo adresuoti pareiškėjo kreipimaisi. Įvertinus E. V. paaiškinimus apie tai, kad dėl netinkamai užpildytų registracijos kortelių jis negalėjo išsiaiškinti skundų, adresuotų Lietuvos tarybai ir Advokatų garbės teismui bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, išnagrinėjimo baigties, daroma išvada, kad jie nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjui buvo padarytas gilus ir ilgalaikis žalingas poveikis. Teismo vertinimu, registracijos kortelių, iš kurių matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į minėtas institucijas, duomenys (nurodytos datos - 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gruodžio 12 d. ir kortelių numeriai - 264, 95, 559,1035) iš esmės buvo pakankami, kreipiantis pareiškėjo nurodytu reikalu, todėl pareiškėjas galėjo rengti paklausimus Lietuvos advokatūrai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai apie savo skundų, teiktų šioms institucijoms, nagrinėjimą ir priimtus sprendimus.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nenustačius neturtinės žalos, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.