Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Naujoji Akmenė, Akmenės raj., surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. 2021 m. gegužės 19 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama įgaliota juridinio asmens vadovo (pagal įgaliojimą galiojantį nuo 2020 m gruodžio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., atstovauti UAB „T. P. S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , darbo santykių su darbuotojais sudarymo ir darbo santykių įgyvendinimo srityje), neužtikrino darbo santykius reglamentuojančių teisės normų laikymosi reikalavimo. Nustatyta, kad nebuvo laiku pateikti privalomi pateikti pranešimai apie Lietuvoje įdarbintus šiuos užsieniečius (toliau – LDU): 1. A. K. įdarbintas – 2021 m. vasario 26 d.; 2. A. G. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 3. A. N. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 4. B. O. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 5. D. E. įdarbintas – 2021 m. vasario 5 d; 6. F. A. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 7. H. O. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 8. A. A. įdarbintas – 2021 m. vasario 5 d; 9. G. A. įdarbintas – 2021 m. vasario 10 d; 10. G. E. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d. Pažeista Lietuvos Respublikos Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ir padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad yra padaryti darbo ir poilsio rėžimo pažeidimai. Surinkti duomenys, kad: darbuotojas D. E. dirbo nuo 2021 m. vasario 15 d iki vasario 20 d., vasario 21 d. buvo poilsio diena (4 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 2 dienas dirbo po 8 val., viso per 7 d laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.); Tas pats darbuotojas nuo 2021 m. vasario 22 d. iki vasario 27 d. dirbo, o vasario 28 d. buvo poilsio diena (4 d. darbuotojas dirbo po 10 val., o 2 d. dirbo po 8 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.), analogiškas darbo laikas nustatytas ir visą kovo mėnesį, t. y. darbuotojas dirba 6 d. d., per 7 d. laikotarpį, dirba po 56 h per 7 d laikotarpį. Darbuotojas A. K. dirbo nuo 2021 m. kovo 1 d. iki kovo 6 d., kovo 7 d. buvo poilsio diena (4 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 2 dienas dirbo po 8 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.); tas pat darbuotojas dirbo nuo 2021 m. kovo 15 d. iki kovo 20 d., kovo 21 d. buvo poilsio diena (4 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 2 dienas dirbo po 8 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.); tas pats darbuotojas dirbo nuo 2021 m. kovo 22 d. iki kovo 27 d., kovo 28 d. buvo poilsio diena (4 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 2 dienas dirbo po 8 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.); Darbuotojas G. E. dirbo nuo 2021 m. kovo 15 d. iki kovo 20 d., kovo 21 d. buvo poilsio diena (5 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 1 dieną dirbo po 9.5 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 59,5 val.); tas pats darbuotojas dirbo nuo 2021 m. kovo 22 d. iki kovo 27 d., kovo 28 d. buvo poilsio diena (5 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 1 dieną dirbo po 9,5 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 59,5 val.). Analogiškai darbuotojas dirba ir 2021 m. balandžio mėn., t. y. per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirba – 59,5 val. Darbuotojas H. O. dirbo nuo 2021 m. kovo 12 d. iki kovo 31 d., t. y. 20 d. be poilsio. Darbuotojas visas dienas, išskyrus 2021 m. kovo 21 d. ir 28 d. dirbo po 11 val., minėtomis dienomis – 8 val. Darbuotojas B. O. dirbo nuo 2021 m. balandžio 5 d. iki balandžio 10 d., balandžio 11 d. buvo poilsio diena (6 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 60 val.).

Pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 115 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad: Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo 52 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Prie darbo sutarčių nėra darbdavio ir darbuotojų susitarimo dėl papildomo darbo, todėl dirbtas laikas laikytinas pagrindiniu darbu ir viršvalandžiais, kurie viršija įstatymo leidžiamas 52 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Pažeista DK 114 straipsnio 4 dalis, kuri reglamentuoja, kad: negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas. Įgaliotas asmuo yra atsakingas už darbuotojų darbo laiką ir leisdamas dirbti ilgiau, nei maksimali leidžiama darbo laiko norma su viršvalandžiais, padarė darbo teisės pažeidimus, ir padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiama M. R. ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pateikti sutikimai bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Surašant administracinio nusižengimo protokolą rašytame paaiškinime M. R. pripažino padariusi teisės pažeidimą. Paaiškino, kad viršijo darbo laiko normas dėl susikaupusių darbo komandiruotose. Visi darbuotojai yra pasirašę sutikimus dėl viršvalandinio darbo, bei gavo už šį darbą apmokėjimą. Darbuotojai dirbo be poilsio dėl darbų (b. l. 103a)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, pakartotinai padariusiems šį nusižengimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (akto redakcija, galiojusi darbo sutarčių su trečiosios šalies piliečiais sudarymo metu), nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (1 punktas); darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (2 punktas).

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka (šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalis).

ANK 96 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus.

DK 115 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Darbdavys privalo užtikrinti tolygu? darbuotoju? keitimąsi pamainomis.

DK 114 straipsnio 4 punktas nurodo, kad negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. R. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, be jos pačios prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Tokie įrodymai yra administracinio nusižengimo protokolas, 2021 m. balandžio 22 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1125-0093, kuriame užfiksuota, jog UAB „T. P. S.“ patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d., iki 2021 m. balandžio 1 d., nustatyta, kad įmonėje dirba daug darbuotojų – užsieniečių. Remiantis VSDFV duomenimis, UAB „T. P. S.“ darbuotojai – trečiųjų šalių piliečiai įdarbinti šiomis datomis:

1. A. K. įdarbintas – 2021 m. vasario 26 d.;

2. A. G. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.;

3. A. N. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.;

4. B. O. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.;

5. D. E. įdarbintas – 2021 m. vasario 5 d;

6. F. A. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.;

7. H. O. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.;

8. A. A. įdarbintas – 2021 m. vasario 5 d;

9. G. A. įdarbintas – 2021 m. vasario 10 d;

10. G. E. įdarbintas –2021 m. kovo 5 d.

Nustatyta, kad apie darbuotojų – trečiųjų šalių piliečių priėmimą dirbti nuo 2021 m. nėra teikiami privalomi pateikti LDU pranešimai, nors apie ankstesnius trečiųjų šalių piliečių įdarbinimus, minėta įmonė teikė LDU pranešimus, todėl pažeista LDU pranešimų pateikimo tvarka.

Pagal pateiktas Darbo tvarkos taisykles, nustatyta, kad darbuotojų darbo laikas yra nuo 8 iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val. Darbo sutartyse nurodoma, kad darbuotojai dirba suminės darbo laiko apskaitos rėžimu. Apskaitinis laikotarpis 3 mėn.

Remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, už 2021 m. vasario mėn., 2021 m. kovo mėn., ir 2021 m. balandžio mėn. (sužymėtas darbo laikas iki 2021 m. balandžio 15 d.) yra nustatyti šie darbo ir poilsio laiko pažeidimai: darbuotojas D. E. dirbo nuo 2021 m. vasario 15 d. iki vasario 20 d., vasario 21 d. buvo poilsio diena (4 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 2 dienas dirbo po 8 val., viso per 7 d laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.); tas pats darbuotojas nuo 2021 m. vasario 22 d. iki vasario 27 d. dirbo, o vasario 28 d. buvo poilsio diena (4 d. darbuotojas dirbo po 10 val., o 2 d. dirbo po 8 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.), analogiškas darbo laikas nustatytas ir visą kovo mėnesį, t. y. darbuotojas dirba 6 d. d., per 7 d. laikotarpį, dirba po 56 h per 7 d laikotarpį. Darbuotojas A. K. dirbo nuo 2021 m. kovo 1 d. iki kovo 6 d., kovo 7 d. buvo poilsio diena (4 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 2 dienas dirbo po 8 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.); tas pat darbuotojas dirbo nuo 2021 m. kovo 15 d. iki kovo 20 d., kovo 21 d. buvo poilsio diena (4 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 2 dienas dirbo po 8 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.); tas pats darbuotojas dirbo nuo 2021 m. kovo 22 d. iki kovo 27 d., kovo 28 d. buvo poilsio diena (4 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 2 dienas dirbo po 8 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 56 val.); Darbuotojas G. E. dirbo nuo 2021 m. kovo 15 d. iki kovo 20 d., kovo 21 d. buvo poilsio diena (5 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 1 dieną dirbo po 9.5 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 59,5 val.); tas pats darbuotojas dirbo nuo 2021 m. kovo 22 d. iki kovo 27 d., kovo 28 d. buvo poilsio diena (5 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., 1 dieną dirbo po 9,5 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 59,5 val.). Analogiškai darbuotojas dirba ir 2021 m. balandžio mėn., t. y. per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirba – 59,5 val. Darbuotojas H. O. dirbo nuo 2021 m. kovo 12 d. iki kovo 31 d., t. y. 20 d. be poilsio. Darbuotojas visas dienas, išskyrus 2021 m. kovo 21 d. ir 28 d. dirbo po 11 val., minėtomis dienomis – 8 val. Darbuotojas B. O. dirbo nuo 2021 m. balandžio 5 d. iki balandžio 10 d., balandžio 11 d. buvo poilsio diena (6 dienas darbuotojas dirbo po 10 val., viso per 7 d. laikotarpį darbuotojas dirbo 60 val.). Konstatuota, kad pažeista DK 115 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad: Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo 52 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Prie darbo sutarčių nėra darbdavio ir darbuotojų susitarimo dėl papildomo darbo, todėl dirbtas laikas laikytinas pagrindiniu darbu ir viršvalandžiais, kurie viršija įstatymo leidžiamas 52 h per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Taip pat konstatuota, kad pažeista DK 114 straipsnio 4 dalis, kuri reglamentuoja, kad negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančių duomenų teisingumą savo parašu patvirtino vadovo įgaliotas asmuo M. R.. Minėti darbuotojai laikotarpiu, kada buvo nustatyti darbo ir poilsio laiko pažeidimai, dirbo komandiruotėse, užsienyje (b. l. 5-7, 77-96); 2020 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas patvirtina, kad nuo 2020 m gruodžio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., atstovauti UAB „T. P. S.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) , darbo santykių su darbuotojais sudarymo ir darbo santykių įgyvendinimo srityje yra įgaliota M. R. (b. l. 10); remiantis VSDFV duomenimis, A. K. įdarbintas – 2021 m. vasario 26 d.; 2. A. G. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 3. A. N. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 4. B. O. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 5. D. E. įdarbintas – 2021 m. vasario 5 d; 6. F. A. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 7. H. O. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d.; 8. A. A. įdarbintas – 2021 m. vasario 5 d; 9 G. A. įdarbintas – 2021 m. vasario 10 d; 10. G. E. įdarbintas – 2021 m. kovo 5 d. (b. l. 11-30); su šiais darbuotojais sudarytos terminuotos darbo sutartys, kuriose nurodoma, kad darbuotojai dirba suminės darbo laiko apskaitos rėžimu. Apskaitinis laikotarpis 3 mėn. (b. l. 31-67); VSDFV duomenimis, draudėjas UAB „T. P. S.“ pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU pranešimus): D. E., G. E., H. O., F. A., G. A., A. K., A. G., A. A., A. N. pateikė 2021 m. balandžio 23 d. 11 val. 01 min. (b. l. 69-76); UAB „T. P. S.“ darbo tvarkos taisyklės nustato, kad darbuotojų darbo laikas yra nuo 8 iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 val. iki 13 val., darbo laikas per savaitę 40 valandų (97-101); iš bendrovės darbo apmokėjimo sistemos 8 punkto nustatyta, kad kvalifikuotų darbuotojų važiuojančių į užsienio komandiruotes pareiginė alga nuo MMA padauginta iš koeficiento 1,65 (b. l. 102-103).

Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Tačiau pagal Darbo kodeksą ir teismų praktiką, įgaliotas asmuo negali būti suprantamas kaip įgaliotinis pagal civilinio kodekso nuostatas, nes darbo santykių prasme darbdavio įgaliotas asmuo yra darbovietės administracijos pareigūnas, kuriam pagal pareigybinius įgaliojimus, įstatymą ir/ar įmonės dokumentus pavesta įgyvendinti darbuotojų įdarbinimo funkcijas.

Vadovaujantis teismų praktika dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį nusižengimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas, tačiau kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį.

Šiuo atveju 2020 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas patvirtina, kad nuo 2020 m gruodžio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., atstovauti UAB „T. P. S.“ darbo santykių su darbuotojais sudarymo ir darbo santykių įgyvendinimo srityje yra įgaliota M. R.. Taigi M. R. pagal bendrovės vadovo rašytinį pavedimą įgyvendino bendrovės darbuotojų įdarbinimo funkcijas, dėl ko yra tinkamas nusižengimo subjektas.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama M. R., būdama UAB „T. P. S.“ atsakingu asmeniu už darbuotojų atranką ir įdarbinimą, neužtikrino darbo santykius reglamentuojančių teisės normų laikymosi reikalavimo, nes laiku nepateikė privalomų pateikti pranešimų apie Lietuvoje įdarbintus dešimt užsieniečių, todėl toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį. Be to, buvo padaryti darbo ir poilsio rėžimo pažeidimai, nes darbuotojų D. E., A. K., G. E., H. O., B. O. dirbtas laikas viršijo maksimalią leidžiamą darbo laiko normą su viršvalandžiais, o prie darbo sutarčių nėra darbdavio ir darbuotojų susitarimo dėl papildomo darbo, taip pat buvo dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas. Todėl šiais veiksmais buvo pažeisti DK 114 straipsnio 4 punkto ir 115 straipsnio 3 dalies reikalavimai, bei M. R. veiksmai atitinka ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Jai skirtina administracinė nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

M. R. savo kaltę pripažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. M. R. administracine tvarka anksčiau nebausta. Duomenų, kad būtų padaryta materialinė žala valstybės biudžetui, nėra. Apie bendrovėje įdirbamus užsienio piliečiai buvo tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, su jais sudarytos darbo sutartys, kas patvirtina, kad nebuvo siekiama nuslėpti darbo santykių ir pasipelnyti iš nelegalaus darbo. Iš karto po atlikto patikrinimo VSDFV buvo pateikti pranešimai apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius. M. R. yra jauno amžiaus, turinti ne didelę darbo patirtį, įgaliojimas atstovauti UAB „T. P. S.“ darbo santykiuose su darbuotojais yra išduotas tik trumpam vienų metų laikotarpiui. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kitas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti M. R. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 96 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas. Baudos subendrinamos pagal ANK 38 straipsnio taisykles.

Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Atsižvelgiant į M. R. pateiktą prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, kad ji gauna vidutines pajamas, neturi nekilnojamojo turto, o turimas registruotinas kilnojamasis turtas yra nedidelės vertės, yra jauno amžiaus, bei įvertinus skirtinos baudos dydį, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pripažinti M. R. kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracines nuobaudas:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. R. paskirti galutinę 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą, baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, mokant po 100 EUR (vieną šimtą eurų) per mėnesį.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti pradėta mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto ROIK Nr. 21133766127 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.