Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – Institucija) 2015-12-29 nutarimu K. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 150 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

K. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad 2015 m. gruodžio 14 d. 21 val. 55 min. Joniškyje, vairuodamas transporto priemonę „IVECO DAILY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie geležinkelio pervažos, esančios (duomenys neskelbtini), „Stop“ linijos ir kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 p. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str.

Apeliantas cituoja KET 170 p., ATPK 30, 30¹ , 31, 125, 248, 257 ir 284 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nuostatas ir nurodo, jog jis niekada neneigė, kad nebuvo visiškai sustojęs prie „Stop“ linijos ir kelio ženklo „Stop“, tačiau, artėdamas prie geležinkelio pervažos, jis vairuojamos transporto priemonės greitį sumažino iki minimumo, gerai matė aplinką ir tai, kad link geležinkelio pervažos neartėja jokia bėginė transporto priemonė, atstumą nuo „Stop“ linijos iki geležinkelio pervažos pravažiavo minimaliu greičiu (labai lėtai) ir tokiais savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus eismo saugumui. Nei pareigūnas, priėmęs 2015-12-29 nutarimą, nei teismas visiškai neatsižvelgė į jo nuoširdų paaiškinimą, be jokio pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat neatsižvelgė, kad jis gan ilgą laikotarpį yra bedarbis, dėl ko jo materialinė padėtis yra sunki, jam atsirado galimybė įsidarbinti MB (duomenys neskelbtini) su sąlyga, kad jis turės teisę vairuoti transporto priemones, kad jo motinai išvykus gyventi į Vokietiją, jis privalo pasirūpinti motinos tėvu bei savo seneliu J. V. G., gyvenančiu Panevėžyje, kurio sveikatos būklė yra bloga, jį sistemingai reikia lankyti, aprūpinti maisto produktais, nuvežti pas gydytojus, ko negalės padaryti, jei neturės teisės vairuoti transporto priemones, nes jis pats šiuo metu gyvena Vilniuje. Paskirta nuobauda – 150 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams yra neproporcinga jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui, jo asmenybei ir visoms nustatytoms bylos aplinkybėms bei aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Mano kad yra visos sąlygos ir pagrindai jam taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas jo skundą išnagrinėjo formaliai, neįsigilino į išdėstytus argumentus bei visas bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš K. S. skundo, ginčo dėl jo padaryto ATPK 125 str. numatyto teisės pažeidimo nėra. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, pažeidėjas teigia, kad Institucijos nutarimu jam paskirta nuobauda yra per griežta ir aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas prašo, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 125 str. numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

ATPK 30 str. 1 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Nagrinėjamu atveju K. S. už ATPK 125 str. numatyto teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta bauda, artima sankcijoje numatytam jos minimaliam dydžiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, visumą, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-7-4-2013).

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priešingai nei mano apeliantas, konstatuoja, kad administracinė nuobauda K. S. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas nuobaudai individualizuoti reikšmingas aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Aplinkybių, kurios suteiktų galimybę taikyti apelianto atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Skiriant apeliantui administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, taip pat į tai, kad nenustatyta K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliantas skunde nurodo, kad, pažeisdamas KET reikalavimus, jis nesukėlė jokio pavojaus eismo saugumui, nes pervažą pravažiavo minimaliu greičiu (labai lėtai) bei įsitikinęs, kad link pervažos neartėja jokia bėginė transporto priemonė. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šios K. S. nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepaneigia eismo dalyvių pareigos laikytis KET reikalavimų ir negali būti pripažintos ypatingomis ar išskirtinėmis, lemiančiomis švelnesnės nuobaudos taikymą. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, K. S. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, nuo 2010 m. lapkričio mėn. jis net aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, iš jų tris kartus baustas už šiurkščius KET pažeidimus (leistino greičio viršijimus bei sankryžos pravažiavimą, esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui). Apeliantui už ankstesnius teisės pažeidimus skirtos nuobaudos jokio poveikio jo elgesiui neturi, jo priešingo teisei elgesio neveikia, tikslų nepasiekė, K. S. nepasitaisė, išvadų nepadarė ir toliau daro KET pažeidimus, o nepažeisti įstatymų jo neskatina net ir jo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis yra bedarbis, kad jo materialinė padėtis yra sunki, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga įsidarbinti, taip pat nuvežti savo senelį pas gydytojus ar atvežti jam vaistų, maisto, kurios nėra naujos ir apeliantui buvo žinomos dar iki aptariamo teisės pažeidimo padarymo. Taigi įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į K. S. padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, darytina išvada, kad jam už padarytą pažeidimą skirta 150 eurų bauda, artima sankcijoje numatytam jos minimaliam dydžiui (minimali bauda – 144 eurai), su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui (dviem mėnesiams) atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį.

Pažymėtina, kad nuobaudos tikslai yra nubausti pažeidimą padariusį asmenį, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles (ATPK 20 str.). Neabejotina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes – apsunkina asmeninį gyvenimą, apriboja galimybes dirbti konkretų darbą, sukelia kitas neigiamas pasekmes, kurių tikslas – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Kartu siekiama prevencinio tikslo – kad suvokęs savo padarytą pažeidimą ir dėl jo patyręs neigiamas pasekmes, ateityje asmuo laikytųsi įstatymų ir jų nepažeistų. Asmuo, dar prieš darydamas teisės pažeidimą, turi numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo teisei priešingo poelgio pasekmes, jų įtaką darbinei veiklai ar šeimos nariams, todėl jis pats ir turi prisiimti tokių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamu atveju svarbesniais laikytini visuomenės, o ne pažeidėjo interesai. Tik principingai bei teisingai taikant prevencines priemones ir nuobaudas bus užtikrintas nepriekaištingas teisės aktų laikymasis ir visuomenės saugumas.

Nagrinėjamu atveju pažeidimas, už kurį apeliantui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo padarytas sąmoningai ir K. S. dar prieš darydamas pažeidimą turėjo galimybę numatyti visas neigiamas tokio poelgio pasekmes ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Tai, kad apeliantas pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų rezultatas. Todėl padaręs aptariamą pažeidimą K. S. privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir artimiesiems. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju apelianto gyvenime kilę nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su galimybę dirbti tam tikrą darbą bei artimųjų (senelio) priežiūra, nelaikytini išskirtine aplinkybe, leidžiančia jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.

Apibendrinus darytina išvada, kad už padarytą nusižengimą pažeidėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² str. reikalavimų. Tokia K. S. paskirta nuobauda atitinka jo padaryto pažeidimo bei asmenybės pavojingumą ir nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą, netaikant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nekonstatuotas, todėl skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

K. S. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.