Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad apelianto kaltė, padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, įrodyta ir jis nubaustas pagrįstai.

ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Analizuojamu atveju veika buvo padaryta gyvenamojo namo balkone. Šiuo atveju toks viešosios vietos traktavimas neprasilenkia su teismų praktika. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 26 d. nutarime, priimtame byloje Nr. N5–545/2007, kur asmuo buvo nubaustas už tai, kad namo balkone, girdint pašaliniams asmenims kito asmens atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, laikė, kad veika padaryta viešoje vietoje. Nors balkonas yra privati valda, tačiau įvertinus teismų praktiką bylose dėl viešosios tvarkos pažeidimų, ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, t.y. tai, jog atstumas nuo balkono iki namo kieme esančios smėlio dėžės – apie 10 metrų, balkonas – antrame aukšte, akivaizdu, jog minėtam balkone atlikti veiksmai – necenzūriniai keiksmai ir daiktų (akmenų) mėtymas pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl apelianto buvimas balkone nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad veika nebuvo padaryta viešoje vietoje.

Pažymima, kad nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.

A. B. yra nubaustas už tai, kad būdamas savo buto balkone į pro namą einantį mažametį D. V. metė akmenį, tačiau į jį nepataikė bei keikė necenzūriniais žodžiais, kitą kartą, būdamas savo buto balkone, necenzūriniais žodžiais keikė mažamečius D. V. ir G. D. bei metė tris akmenis, kurių diametras svyruoja nuo 9 iki 13,5 cm, tačiau į minėtus vaikus nepataikė bei sužalojimų nepadarė. Padarytą pažeidimą apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad nusižengimo nepadarė, nepagrįsti kaltinimai jam keliami dėl konfliktinių santykių su kaimynu V. V.. Nurodo, kad apylinkės teismas į konflikto priežastis nesigilino ir atėmė iš jo galimybę tinkamai apsiginti. Tačiau kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo, šie apelianto argumentai paneigti, nurodyti įrodymai, paneigiantys apelianto aiškinimą, ir jie teismo tinkamai įvertinti.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, A. B. kreipėsi į teismą su prašymu prijungti prie nagrinėjamos bylos dokumentus, jo manymu, glaudžiai susijusius su jam inkriminuota veika bei atspindinčius jo terorizavimą. Tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, nutarė atmesti A. B. prašymą prijungti dokumentus, nes jie nesusiję su nagrinėjama byla, prijungti tik rašytiniai paaiškinimai. Vadinasi, apylinkės teismui buvo žinoma apie V. V. ir A. B. ankstesnius privataus kaltinimo tvarka vykusius teisminius ginčus, tačiau pagrįstai nutarta, jog jie nėra susiję su analizuojamais įvykiais. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui buvo sudarytos tinkamos sąlygos naudotis savo teise į gynybą. Jis dalyvavo nagrinėjant bylą apylinkės teisme, jam buvo suteikta galimybė paaiškinti inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, turėjo teisę teikti prašymus, reikšti nušalinimus, naudojosi gynėjo advokato paslaugomis, todėl vien tai, kad A. B. teismui teiktas prašymas nebuvo patenkintas, nesudaro pagrindo teigti, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta ar apribota.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad įrodant administracinio teisės pažeidimo padarymą, remtasi vien V. V. ir vaikų parodymais, kitų objektyvių parodymų nėra. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų yra pakankamai, jie neprieštarauja vieni kitiems ir sudaro nuoseklų įrodymų visetą. Nors, kaip nurodo pats pažeidėjas, jis konfliktuoja tik su V. V., kuris neva nurodė savo vaikui jį apšmeižti, tačiau necenzūriniais žodžiais buvo iškeikta bei akmenys mesti ir į mažametę G. D., kuri tai patvirtino savo paaiškinime (37 b. l.). Iš liudytojo apklausos protokolo (12 b. l.) matyti, kad liudytojas E. P. girdėjo, kaip A. B. rėkė ant V. V., pastarąjį keikdamas necenzūriniais žodžiais, o apie akmenų mėtymą pro balkoną jam atbėgusi pasakė dukra G. D.. Be to, 2014-02-23 Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje buvo užfiksuotas anoniminio piliečio pranešimas dėl asmens, mėtančio akmenis į praeivius. Apklausti kaimynai taip pat patvirtino, kad A. B. yra ūmaus būdo žmogaus, jo elgesys ne visada suprantamas (33, 34 b. l.). Visa tai patvirtina, kad viešoji tvarka ir žmonių rimtis buvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių liudytojų parodymai bei paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir pakankamai detaliai atspindintys įvykį. Jokių esminių prieštaravimų ar neatitikimų bylos medžiagoje nėra. Todėl apelianto prašymas rengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nėra tenkinamas.

Administracinė nuobauda A. B. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nors ir yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį (mėtyti didelio skersmens akmenys, kurie neabejotinai būtų sužeidę vaikus, jei būtų į juos pataikyta) bei sukeltas neigiamas pasekmes (mažametė G. D. nurodė, kad daugiau neis į kiemą žaisti, bijodama A. B. ir nenorėdama daugiau jo sutikti) ir pagrįstai skyrė ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kuri nėra per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.