Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. , jo atstovui advokatui V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , MB (duomenys neskelbtini) vadovas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-05-22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surašytu protokolu A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vadovu, neužtikrino, kad bendrovės darbuotojams būtų mokamas tik bendrijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytas darbo užmokestis, dėl ko darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėjo: E. J., 2017-11-24 – 700 eurų, 2017-12-29 – 800 eurų ir 2018-01-26 – 1000 eurų, A. B., 2017-11-24 – 700 eurų, 2017-12-29 – 800 eurų ir 2018-01-26 – 1000 eurų, o G. Š. 2017-11-24 – 700 eurų, 2017-12-29 – 800 eurų, ir 2018-01-26 – 400 eurų, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.

Be to, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai atliekant patikrinimą nustatyta, kad A. K. vadovaujama bendrija neteisingai nurodžiusi mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui registravimo duomenis apie veiklos vietą, nes veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini) tuo A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

A. K. neprisipažino nusižengęs, parodė, kad grynais pinigais bendrija nedisponuoja, neturi kasos, visus atsiskaitymus, įskaitant darbuotojų atlyginimus, vykdo per banko įstaigas.

A. K. kaltė įvykdžius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą buvo grindžiama bendrovės darbuotojo G. Š. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 2017 m. lapkričio mėn. pagal darbo sutartį, jam minimalaus darbo užmokestis buvo pervedamas į asmeninį jo bankinę sąskaitą kartą per mėnesį. Be šio darbo užmokesčio gavo ir grynaisiais pinigais 2017-11-24 700 eurų, kuriuos sumokėjo darbų vykdytojas T. B., 2017-12-29 jis sumokėjo 800 eurų ir 2018-01-26 – 400 eurų (b. l. 7), bendrovės darbuotojo A. B. paaiškinimu, iš kurio matyti, jog nuo 2017 m. lapkričio mėn. jis dirbo MB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį gaudavo nuo 500 iki 700 eurų atlyginimą, kurį pervesdavo į jo asmeninę bankinę sąskaitą. Be šių apskaitytų pinigų, gaudavo ir grynuosius pinigus, kurie nebuvo fiksuojami bendrovės apskaitoje, pinigus jam mokėjo T. B. ir V. K.. Jis gavo neapskaitytų pinigų 2500 eurų, 2017-11-24 – 700 eurų, 2017-12-29 – 800 eurų ir 2018-01-26 – 1000 eurų (b. l. 8); bendrovės darbuotojų E. J. paaiškinimu, kuris analogiškais kaip A. B. (b. l. 9).

Liudytojai G. Š. ir A. B. teismo posėdyje iš esmės patvirtino paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir teigė, kad yra gavę neapskaitytą atlyginimą grynais pinigais.

Liudytojai V. K. ir T. B. neigė mokėję atlyginimus grynaisiais pinigais MB (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Liudytojas T. B. parodė, kad grynaisiais pinigais yra tik skolinęs pinigų asmenims, kuriems pritrūkdavo lėšų iki atlyginimų mokėjimo dienos.

MB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo M. P. ir darbuotojų K. G., M. V. paaiškinimuose teigiama, kad bendrijos darbuotojams nebuvo mokami grynieji pinigai, o atlyginimas visada buvo mokamas banko pavedimu.

Administracinio nusižengimo protokole A. K. nurodė, jog bendrovės darbuotojams niekad nebuvo mokami grynieji pinigai, atlyginimas visada buvo mokamas bankiniu pavedimu ir nei vienas iš vadovų nevykdė atsiskaitymų grynaisiais pinigais, dėl neteisingų duomenų pateikimo pripažino, jog buvo padaryta klaida ir gailėjosi (1t., b. l. l., 6).

Iš MB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo M. P. paaiškinimų matyti, jog jo darbo užmokestis yra didesnis nei minimali alga, kuri mokama pavedimų jo banko kortelę, o papildomo darbo užmokesčio, kuris nebūtų apskaitytas, negauna (1t., b. l. 15), iš darbuotojo K. G. paaiškinimo matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) jis dirba trejus metus tinkuotoju, o darbo užmokestį visada gauna pavedimu į banko kortelę, jokių papilomų grynųjų pinigų negauna ir niekad nebuvo gavęs, viršvalandžių dirbti neteko (1t., b. l. 16), darbuotojo M. V. paaiškinimas iš esmės yra analogiškas K. G. paaiškinimui (1t., b. l. 17).

Teismas išreikalavo MB (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo sutartis, atlyginimų mokėjimo žiniaraščius, pinigų pervedimo dokumentus, kurių analizė neleidžia teigti, kad būtų pagrįstos E. J., G. Š. ir A. B. nurodytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu administracinio pažeidimo protokole nurodytas, ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytas, ir A. K. inkriminuotas nusižengimas buvo grindžiamas tik liudytojų E. J., G. Š. ir A. B. parodymais. Jokių kitų padarytą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų surinkta nebuvo. Byloje esantys tiesioginiai įrodymai – rašytiniai dokumentai (darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, bankiniai pavedimai), patvirtina priešingas negu nurodo šie liudytojai aplinkybes. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose užfiksuotas kiekvienam įmonės darbuotojui kas mėnesį mokamas darbo užmokestis bei jų išdirbtos darbo valandos, nei vienam iš liudytojų, nurodančių apie neoficialų darbo užmokestį, nebuvo nurodytas atlyginimas, kuris reikšmingai skyrėsi nuo kitų tą patį darbą dirbusių asmenų darbo užmokesčio dydžio, tačiau jokie kiti asmenys, dirbantys įmonėje, nenurodė duomenų, kad jiems būtų mokamas atlyginimas, neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Nenustačius apgaulės ar kitų aplinkybių, dėl kurių minėtuose oficialiuose bendrijos dokumentuose pateikti duomenys apie E. J., G. Š. ir A. B. darbo laiko trukmę ar jiems mokamą darbo užmokestį galėtų būti laikomi neatitinkančiais tikrovės, nėra pagrindo spręsti apie A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Teismo vertinimu, nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad E. J., G. Š. ir A. B. buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Išskyrus E. J., G. Š. ir A. B. paaiškinimus dėl didesnio (neapskaityto) atlyginimo gavimo, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių A. K. kaltę padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nėra. Todėl įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad A. K. vadovaujamoje įmonėje darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ši administracinio nusižengimo bylos teisenos dalis nutrauktina, nesant A. K. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

MB (duomenys neskelbtini) buvo neteisingai nurodžiusi mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui registravimo duomenis apie veiklos vietą, nes veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini) Tokia A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 189 straipsnio 1 dalį ir jo kaltė surinktais įrodymais yra įrodyta, todėl jis yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino nusižengęs, gailėjosi ir ištaisė duomenis registre.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. K. skirtina minimali nuobauda, numatyta ANK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir skirti įspėjimą.

Nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos dalį, nesant A. K. veiksmuose nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.