- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- 1-1592-1011/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47253-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- T. Z., Baudžiamojo
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., įgijęs (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2023-12-11 apie 12.40 val. būdamas lauke, šalia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiai I. M. į nosį bei mažiausiai 2 kartus tos pačios rankos kumščiu sudavė nukentėjusiai I. M. į galvos sritį – pakaušį, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. M. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir lūpos pogleivyje, kas vertinama nežymių sveikatos sutrikdymu bei nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais veiksmais T. Z. įvykdė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. Z. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad I. M. baudžiamąjį procesą inicijavo jam iš keršto. Nurodė, kad su nukentėjusiąja apie (duomenys neskelbtini) metų draugavo, tačiau 2023 m. lapkričio pradžioje jai pasakė, kad nori nutraukti judviejų santykius. I. M. tą dieną sužinojo, kad jis suplanavęs atostogas ir keliaus be jos. Dėl to jiJi labai supyko, sakė, kad to nebus ir jis arba atostogaus su ja, arba iš viso niekur nevyks. Tiek iki nagrinėjamo įvykio, tiek po jo nukentėjusioji ne kartą lankėsi jo gyvenamoje vietoje, aiškino, kad nori gyventi ir būti kartu. Paskutinį kartą lankėsi 2024-03-11. Apie 1 metus iki įvykio turėjo su nekentėjusiąja bendrą verslą UAB (duomenys neskelbtini), buvo tos įmonės akcininkais, planavo sukurti šeimą. Minėtai bendrovei priklausė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Vilniuje, todėl faktiškai susitikdavo kiekvieną dieną; ji dirbo parduotuvėje, o jis – (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 2023 m. lapkričio pradžios, kai jai pasakė, jog daugiau nebus pora, šie susitikimai virsdavo į konfliktus. Dėl kelionės jiedu aiškinosi (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji jo klausė, kodėl planuoju savo atostogas be jos. Po pasiaiškinimo ji toliau dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, paskui ją nebuvau išėjęs, jokio konflikto prie mašinos nebuvo. Tą pačią dieną I. M. pareiškė, kad jis jai sulaužė nosį, sakė, kad kreipsis dėl to į policiją. Tačiau ant jos veido jokių sužalojimų nesimatė. Vėliau policijos pareigūnai buvo atvykę pas ją į (duomenys neskelbtini), o pas jį net nebuvo užėję. Tvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo, be to, jeigu būtų ją sužalojęs, tai ši atsimintų, kur taip padarė. Tačiau pradžioje policijoje ji pareiškė, kad buvo sumušta parduotuvėje, vėliau jau – kad lauke, o akistatos metu pareiškė, kad automobilyje. Jeigu būtų tikrai ją skriaudęs tai iki kovo mėnesio ji jam nerašinėtų meilės žinučių ir SMS. Iki kovo vidurio ji nuolat, kartą, arba 2 kartus į savaitę atvykdavo pas jį į namus, baladodavo į langus, duris ir reikalaudavo įsileisti. Taip pat pažymėjo, kad nukentėjusioji turėjo ne vieną anksčiau patirtą sužalojimą, jos visas kūnas buvo mėlynėse. Tuo metu, kai į kai vyko konfliktas (duomenys neskelbtini), galimai buvo ir viską matė jo darbuotojas M. (M. S.). Tvirtina, kad nukentėjusiosios iki mašinos nesivijo, o lauke kiti asmenys jį galėjo matyt dažnai, ten yra lauko tualetas. Kaip I. M. susilaužė nosį nežino. Be to, nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad kažką matė, nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, mano, kad jos parodymai, tai tik moteriškės fantazijos. Visus jos veiksmus vertina, kaip kerštą. Šiuo metu ją paskyrė bendrovės direktore ir paliko jai visą verslą, kad tik atstotų.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad su kaltinamuoju turi bendrą verslą, todėl, sužinojusi, kad yra suplanuota kelionė, užėjau į (duomenys neskelbtini), kur dirbo kaltinamasis paklausė jo, ar ne iš įmonės pinigų ji apmokėta. T. Z. pasakė, kad niekur nevyksta ir jokia kelionė nebuvo suplanuota. Tuo metu aplinkui buvo žmonių, buvo pirkėjai. Tada ji griebė už kaltinamojo telefono norėdama pažiūrėti el. paštą, nes ten turėjo būti atsiųsti bilietai. Jis labai supyko ir pasakė padėti telefoną į vietą. Pamačiusi, kad šis bėga prie jos, išbėgo iš (duomenys neskelbtini), pasislėpė šalia stovėjusioje mašinoje, bei užsirakino. T. Z. pradėjo daužyti mašiną, o ji pati kaip buvo su telefonu rankoje, taip ir pasiliko. Kaltinamasis sudaužė mašinos dureles ir išėjo. Pagalvojau, kad jis apsiramino ir reikia gražinti tą telefoną, todėl atsirakinusi automobilio dureles norėjo išlipti, tačiau tuo metu nepastebėtai kaltinamasis pribėgo ir trenkė jai į nosį ir galvą, sakė, kad neatleis, kad paėmiau jo telefoną. T. Z. jau smūgiavo ranka 2 kartus į galvą ir vieną kartą į nosį. Į nosį trenkė kumščiu iš apačios į viršų. Pradėjo bėgti kraujas. Nubėgusi į parduotuvę ir pasiėmė servetėlių, tada užėjau į (duomenys neskelbtini) ir klausė kaltinamojo, ką darom, nes turbūt jis nosį sulaužė. Tačiau T. Z. tik pradėjo juoktis ir jai atsakė, kad dabar su tokia nosimi vaikščios. Pažymėjo, kad tuo metu, kai po smurto atėjo į (duomenys neskelbtini), jame žmonių nebuvo. Su servetėlėmis atėjus į (duomenys neskelbtini) pas T. Z. iš nosies kraujas dar bėgo; tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo M. ir kaltinamasis. Ar M. į ją atkreipė dėmesį ir ją matė, nežino. Iš pradžių į policiją kreiptis neketino, jeigu kaltinamasis būtų atsiprašęs, galimai tuo viskas ir būtų pasibaigę. Vėliau nuvažiavo į policiją ir dėl įvykio parašė pareiškimą; policijos komisariate vis dar buvo su servetėle. Policija nuo įvykio vietos yra netoli, apie pusantro kilometro; į policijos komisariatą atvyko gal per 10 min. po įvykio. Po to jai pasakė, kad reikia kviesti greitąją, nes turbūt bus lūžis. Po įvykio visi aplinkiniai kioskų darbuotojai matė, kad jos veidas sudaužytas. D. iš mėsos parduotuvės matė iškarto po įvykio, E. iš (duomenys neskelbtini) matė, kaip daužė automobilio dureles, tačiau sakė, kad nenori kištis į jų reikalus. Pripažįsta, kad 2023-03-11 buvo atvažiavusi pas kaltinamąjį į namus, nes pas juos yra bendra įmonė, o šis nesirodė darbe, visus įmonės pinigus pervedė savo sąskaitą. Pas T. Z. atvyko, nes reikėjo pervesti darbuotojams atlyginimus. Po įvykio pas kaltinamąjį buvo nuvykusi gal kelis kartus dėl įmonės reikalų, prieš tai paskambindavo ir pranešdavo, kad atvažiuos. Po nagrinėjamo konflikto jokie santykiai judviejų nesiejo, tik darbiniai; galimai kelis laiškus jam ir siuntusi. Taip pat pažymėjo, kad iki nagrinėjamo konflikto su kaltinamuoju bendraudavo susitikdami jo namuose, kaip draugai, nors jis ne kartą ir anksčiau smurtaudavo. Apklausos metu policijos pareigūnai galimai ne taip suprato kad ji buvo sumušta parduotuvėje. Be to, policininkams parodė apgadintas automobilio dureles. Nurodė, kad kaltinamasis smurtiniais veiksmais pažeidė jos, kaip moters orumą, todėl rikėtų jį kažkiek nubausti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja pastaruoju metu jie konfliktuoja pastoviai. Buvo kilęs konfliktas, kai nukentėjusioji buvo pas juos (duomenys neskelbtini) užėjusi, kalbėjo pakeltu tonu. Tuo metu tarp jų buvo pokalbis dėl pinigų, tačiau lietuviškai nemoka ir negalėjo tiksliai suprasti apie ką vyksta kalba, o be to, pats tuo metu išėjo į lauką. Neatkreipė dėmesio, ar nukentėjusioji buvo su servetėle Vakare buvo atvykę policijos pareigūnai. Žino, kad sekančią dieną, ar dar po vienos dienos, T. Z. buvo iškviestas į policiją. Pats klausė jo, kas nutiko. Šis atsakė, kad ant jo parašytas pareiškimas. Po konflikto apie parą nematė nukentėjusiosios, po to kai ji pasirodė klausė jos kas atsitiko. Kaip pati nurodė I. M. – jai sulaužė nosį, sakė, kad ligoninėje padarė nosies operaciją. Dar iki to ji su juo kalbėjo, kad prieš savaitę buvo nugriuvusi. Anksčiau kaltinamasis ir nukentėjusioji, kuriuos pažįsta apie metus, sutarė taikiai, kartu leido atostogas.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. B. parodė, jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, vieną kartą vykdė nukentėjusiosios apklausą. Atvykusi į policijos komisariatą nukentėjusioji paaiškino, kas nutiko. Buvo nuspręsta patikrinti tą medžiagą, pats atliko pirminius veiksmus. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, šiek tiek verkė, papasakojo, kad darbe įvyko konfliktas ir darbdavys ją sumušė – iš rankos sudavė į veido sritį. Nepamena, ar ant moters buvo kraujo, tačiau turėjo servetėlę, šluostėsi ašaras. Nukentėjusioji atvyko dienos metu, tiksliai kada, iki pietų ar po pietų, nepamena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad jam iš paskojimų žinoma, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas. Konflikto dieną jis dirbo savo parduotuvėje, apie patį konfliktą jam papasakojo vakare. Tą dieną matė per savo (duomenys neskelbtini) parduotuvės langą T. Z. vaikščiojantį lauke aikštelėje, kiek pamena tada dar buvo dienos metas, dar šviesu, tačiau, ką jis veikė, taip pat ar buvo priėjęs prie šalia (duomenys neskelbtini) prekybos kiosko stovinčio nukentėjusiosios automobilio – nematė. Taip pat nematė, kad T. Z. kalbėtų su nukentėjusiąja. Lauke matė taip pat ir nukentėjusiąją, tačiau ar juos abu matė tuo pačiu metu, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Apie konfliktą jam papasakojo (duomenys neskelbtini) kioskelyje dirbanti kaimynė, kuri iškviesta liudytoja (D. I.). Ji pasakojo, kad įvyko tarp konfliktas, kad T. smogė ir sulaužė nosį nukentėjusiajai, tačiau nesakė, ar pati matė konfliktą. Pats konflikto negirdėjo, nes parduotuvės durys būną uždarytos, kada tiksliai vyko konfliktas nežino. Kokie buvo tarpusavio santykiai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nežino, nes su jais artimai nebendravo.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. I. parodė, kad dirba mėsa prekiaujančiame paviljone, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. mėsos gaminiais prekiauju. Jos kioskas stovi taip, kad ji nemato nei (duomenys neskelbtini) grilio, nei (duomenys neskelbtini) kiosko. Pažymėjo, kad nukentėjusiąją matė jau po konflikto, užėjusi pas ją tą dieną apie 18 val. paklausti, kur ji buvo. Ši paaiškino, kad tarp jos ir T. Z. buvo kilęs konfliktas, kurio metu gavo į nosį nuo T. Būdama I. M. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) paviljone, matė jos šiukšliadėžėje kruvinas servetėles. Pati nukentėjusioji laikėsi už nosies, kurioje tiksliai vietoje buvo sužalota nesakė. Kitą dieną matė nukentėjusiosios ištinusią nosį ir po akimis buvusias kraujosruvas. Pati (duomenys neskelbtini) kioskelyje dirba apie 2 metus, tiek laiko pažįsta ir I. ir T. Pati konflikto nematė ir negirdėjo, su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju bendrauja tik būdama darbe.
Nieko nemačiau ir nieko negirdėjau. Dėl ko kilo konfliktas su nukentėjusiąja nekalbėjo. Anksčiau nematė, kad kaltinamasis būtų prieš ką nors smurtavęs.
2023-12-15 ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo ir apklausus įtariamuoju, T. Z. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad jo teisės ir pareigos jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato. Lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas bei gynėjas nereikalingi. Psichikos ligomis neserga, narkologo ir psichologo įskaitoje nėra įrašytas. Dėl jam pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad jiedu su I. M. buvo pora, tačiau kartu negyveno. Pora buvo iki 2023-11-01, kai tą dieną jis jai pasakė, kad jie kartu nebebus, dėl ko ji iki šiol negali susitaikyti ir dėl to tarp jų vyksta konfliktai. Ji jam yra pasakiusi, kad arba jiedu bus kartu, arba „aš tave pasodinsiu“. Jis su I. M. turi bendrą įmonę UAB (duomenys neskelbtini), ji yra akcininkė, jie turi (duomenys neskelbtini) saloną (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančius viename pastate, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. I. daugiau vadovauja (duomenys neskelbtini) salonui, o jis – (duomenys neskelbtini). Kadangi dirba vienoje vietoje, tai tenka dažnai susitikti ir bendrauti. 2023-12-10 tarp 21 val. ir 22 val. I. atvyko pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, reikalavo įleisti ją į namus, tačiau jis jos neįleido ir ji išvažiavo, kur ir su kuo, nežino, nematė. Tuo metu, kadangi ji reikalavo ją įleisti, jis jos neįleido, tarp jų vyko žodinis konfliktas, tačiau jokių smūgių jis jai nesudavė, ji jam taip pat jokių smūgių nesudavė. 2023-12-11 apie 8.30 val. jis atvyko į darbą, į (duomenys neskelbtini), I. darbe nebuvo, kelintą jį atvyko, jis nežino, nematė, tačiau, prasidėjus jų konfliktui, kai ji nesusitaiko su skyrybomis, jis stengiasi į jos (duomenys neskelbtini) saloną eiti kuo mažiau. Apie 12.40 val., kaip nurodyta įtarime, jis taip pat buvo (duomenys neskelbtini), I. matė, jokių sužalojimų ant jos veido nepastebėjo, arti jos nebuvo. Tuo metu, kai jis buvo (duomenys neskelbtini), su juo dar buvo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), jis dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu neatsimena, negali pasakyti, ar 2023-12-11 jis išvis buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) saloną, kuriame dirba I., tačiau jokių smūgių jis jai nesudavė nei į veido sritį, nei į galvos, kaip nurodyta įtarime. Iš kur pas I. sužalojimai, pasakyti negali, neįsivaizduoja. Vaizdo stebėjimo kamerų nei (duomenys neskelbtini) salone, nei (duomenys neskelbtini) nėra. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltės nepripažįsta, I. jokių smūgių jis nesudavė, jos nesužalojo, mano, kad ji, negalėdama susitaikyti su skyrybomis, jam keršija (b. l. 93).
2024-01-26 ikiteisminio tyrimo metu įteikus naują pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo ir apklausus įtariamuoju, T. Z. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad jo teisės jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, I. M. jis nemušė, jokių smūgių jai nesudavė, kaip jau minėjo pirminėje apklausoje, mano, kad ji, negalėdama susitaikyti su skyrybomis, jam keršija (b. l. 117).
2024-03-19 įteikus naują pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo ir apklausus įtariamuoju, T. Z. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad jo teisės jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato. Dėl pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, I. M. jis nemušė nei lauke, nei (duomenys neskelbtini), jokių smūgių jai nesudavė, savo kaltės nepripažįsta (b. l. 126).
2023-12-11 ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad šiandien, 2023-12-11, apie 12 val. 40 min, jai būnant savo darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įvyko žodinis konfliktas su vadovu T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) dėl neapmokėtų sąskaitų, kurio metu T. Z. panaudojo fizinę jėgą prieš ją, t. y. ranka (kuria, dabar nepamena), suspaudęs kumštį, trenkė vieną kartą į veido sritį, o tiksliau į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Vėliau ta pačia ranka, suspaudęs kumštį, dar mažiausiai du kartus sudavė per galvą, o tiksliau per pakaušį. Jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, tuo konfliktas ir pasibaigė, vadovas toliau nuėjo dirbti. Nori paminėti, kad panašūs konfliktai jau vyksta nebe pirmą kartą, tačiau dėl to ji niekada nesikreipė į policijos komisariatą. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 10).
2024-02-01 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pasakyti, kad jiedu su T. Z. įvykio dieną, t. y. 2023-12-11, buvo pora ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, tačiau kartu negyveno. 2023-12-11 ji buvo savo darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini) salone (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo pačiu adresu yra ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su T. Z. yra UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, tačiau pagrinde ji vadovauja (duomenys neskelbtini) salonui o T. Z. – (duomenys neskelbtini). 2023-12-11 apie 12.40 val. ji užėjo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo M. S. ir T. Z. Užėjusi, kadangi turėjo įtarimų, kad T. Z. iš įmonės pinigų nusipirko sau kelionę, ji paklausė T. Z. ar jis kelionę nusipirko iš įmonės pinigų, jis jai atsakė „iš kur tu ištraukei?“. Tuo metu ant stalo gulėjo jo telefonas, ji paėmė jo telefoną ir pasakė, kad jame yra jo el. pašte laiškas su bilietais, jis jai pasakė, kad ji neturi teisės imti jo telefono, po ko pradėjo eiti link jo, ji su tuo telefonu išbėgo į lauką, kur šalia stovėjo jos automobilis, į kuri ji atsisėdo. T. Z. pradėjo daužyti jos automobilį, spardė kojomis, po ko išėjo. Tuomet ji, pamačiusi, kad jis išėjo, atsidarė automobilio duris ir išlipo iš automobilio ir staiga, nematė iš kur, atbėgo T. Z., kuris savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį ir ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, po ko paėmė savo telefoną ir nuėjo į savo (duomenys neskelbtini), ji nuėjo į savo (duomenys neskelbtini) saloną, paėmė servetėlę ir nuėjo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir paklausė „ar matai, ką padarei?“, jis pradėjo juoktis ir pasakė, kad nieko nedarė. Tuomet maždaug po 5 minučių ji nuvyko į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Šiuo metu jiedu nebendrauja. Darbuotojas M. įvykio nematė, kadangi, jiems išėjus į lauką, jis liko (duomenys neskelbtini). Po įvykio ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, po ko ekspertas jai pasakė, kad galimai yra nosies lūžis ir pasakė nuvykti į gydymo įstaigą išsitirti, po ko ji nuvyko į Santariškių klinikas, kur jai patvirtino nosies lūžį. Taip pat po įvykio ji buvo nedarbinga, jai buvo mokėtos nedarbingumo išmokos. Iš kur pas ją kraujosruva kairiojo klubo srityje, nežino, neatsimena, bet ne nuo šio įvykio, ekspertams ji taip pat pasakė, kad ši kraujosruva su įvykiu nėra susijusi. Dėl automobilio T. Z. pretenzijų ji neturi. Daigiau neturi ką pasakyti (b. l. 43).
2024-02-01 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad jo teisės ir pareigos jam išaiškintos, lietuvių kalbos nemoka, parodymus duos jam suprantama rusų kalba. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, I. M. ir T. Z. yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, tačiau T. Z. vadovauja (duomenys neskelbtini), o I. M. – (duomenys neskelbtini). Jis bendrauja tiek su I., tiek su T. Jie buvo santykiuose, buvo pora, kokie šiuo metu jų tarpusavio santykiai, nežino. Tarp jų dažnai vykdavo žodiniai konfliktai, tačiau jokio smurto niekada jis nematė. Jie konfliktuodavo 2–3 kartus per savaitę, konfliktai buvo žodiniai, tačiau priežasčių jis nežino, kai prasidėdavo konfliktai, jis išeidavo į šalia esančią (duomenys neskelbtini) palapinę ir jų konfliktų nesiklausė. Ar 2023-12-11 tarp I. ir T. vyko žodinis konfliktas, nežino, neatsimena, kadangi, kaip jau minėjo, žodiniai konfliktai tarp jų vyksta labai dažnai, tačiau jis niekada nematė, kad T. naudotų prieš I. fizinį smurtą ar suduotų jai kokius nors smūgius. 2023-12-15 jis atvyko į darbą, T. nebuvo, po to jis, atvykęs, jam papasakojo, kad juo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir papasakojo, kad I. jį kaltina, kad jis ją sumušė. Jis T. paklausė, ar tai tiesa, šis jam atsakė, kad ne, taip pat pasakė, kad ant jos kūno yra sužalojimų, tačiau kokių tiksliai, nežino, tačiau jis jos nemušė, ji pati, būdama neblaivi, pirtyje nukrito ir susižalojo. Tuo metu I. darbe nebuvo, ji atvyko po poros dienų, kiek jam žinoma, ji tuo laikotarpiu turėjo darytis krūties šalinimo operaciją, kadangi serga onkologine liga. Jai grįžus, jis jos paklausė, kas atsitiko, ir ji jam pasakojo, kad tarp jos ir T. įvyko žodinis konfliktas ir jis jai sudavė smūgį, kiek smūgių, jis nežino, ji jam nesakė. Po ko dar papasakojo, kad naktį jai pasidarė bloga, jai buvo sunku kvėpuoti ir ji iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri ją išvežė į Santaros klinikas, kur atliko jai operaciją, kadangi nustatė nosies lūžį bei pranešė policijai, sakė, kad jis to nedarė. Tuomet jis jos paklausė, ar tiesa, kad ji, būdama neblaivi, krito pirtyje ir susižalojo pati, ji patvirtino, kad krito. Tačiau kaip būtent ji susižalojo, jis nežino, jos neklausė, ji nesakė. Kaip jau minėjo, žodiniai konfliktai tarp jų vykdavo dažnai, tačiau jokio fizinio smurto jis nematė. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 48).
2024-03-19 akistatos tarp nukentėjusiosios I. M. ir įtariamojo T. Z. protokole fiksuota, kad nukentėjusioji patvirtino, jog 2023-12-11 apie 12.40 val. būdamas lauke, šalia (duomenys neskelbtini) salono (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo sumušta T. Z., kuris sudavė jai ranka viena kartą į nosį ir kelis kartus į galvą (b. l. 131–132).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-12-12 specialisto išvadoje Nr. G 3958/2023 (01) nurodyta, kad:
1. I. M. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, kairio klubo srityje.
2. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Nosies nugarėlės kraujosruva ir viršutinės lūpos pogleivio kraujosruva tikėtina susidarė sudavus smūgį.
3. Sužalojimai padaryti 1–3 paros iki apžiūros, kas atitinka užduotyje nurodytą įvykių laikotarpį.
4. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
5. Nustatyti sužalojimai sugyja be pasekmių (b. l. 23).
2024-02-01 apžiūros protokole pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistės J. B., BPK 89, 90, 92 ir 205 str. nustatyta tvarka atlikusios dokumentų ir kitų objektų (iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gautų I. M. medicinos dokumentų ir kompaktinio disko) tyrimą, išvada: I. M. nustatytas nosikaulių lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu-buku daiktu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p.) (b. l. 33).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-02-09 – 2024-02-15 specialisto išvadoje Nr. pG 484/2024 (01) nurodyta, kad:
1. I. M. kūne nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, nosikaulių lūžis, kraujosruva kairio klubo srityje.
2. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Nosies nugarėlės kraujosruva ir viršutinės lūpos pogleivio kraujosruva, nosikaulių lūžis tikėtina susidarė sudavus smūgį į nosies – lūpos sritį. Kraujosruva kairio klubo srityje galėjo susidaryti kiek sudavus smūgį, tiek atsitrenkiant į kietą daiktą.
3. I. M. kūne nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, nosikaulių lūžis susidarė tikėtina vieno trauminio poveikio metu, tikėtina sudavus smūgį. Kraujosruva kairio klubo srityje susidarė kito trauminio poveikio metu. Kraujosruva kairio klubo srityje galėjo susidaryti tiek sudavus smūgį, tiek atsitrenkiant į kietą daiktą.
Žemesnės instancijos teismas
4. I. M. kūne nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, nosikaulių lūžis susidarė tikėtina vieno trauminio poveikio metu. Kraujosruva kairio klubo srityje susidarė kito trauminio poveikio metu. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas rodo, kad sužalojimai susidarė neilgai trukus vienas po kito. Tiksliai pasisakyti kuris susidarė anksčiau, kuris vėliau, nėra galimybės.
5. Radiniai kūno apžiūros metu, atitinka LOR nustatytą diagnozę. Apžiūros metu lūžio diagnozė nebuvo patvirtinta, kadangi nebuvo gauti radiologinio tyrimo rezultatai. I. M. kūne nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, nosikaulių lūžis susidarė tikėtina vieno trauminio poveikio metu.
6. Kraujosruva kairio klubo srityje galėjo susidaryti kiek sudavus smūgį, kiek atsitrenkiant į kietą daiktą, tiek nugriuvus, ar nugriuvus su pagreičiu.
7. I. M. kūne nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, nosikaulių lūžis griuvimui ar griuvinėjimui nėra būdingi.
8. I. M. kūne nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, kairio klubo srityje atitinka nežymu sveikatos sutrikdymo mąstą. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 38–41).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados
BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų, psichinės sveikatos pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio, psichinio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. BK 138 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytą veiką.
Teismo posėdžio metu T. Z. savo kaltę dėl I. M. sužalojimo neigė, tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios atžvilgiu nesmurtavo, o ši jį apkalbėjusi dėl nutrūkusių judviejų santykių, kerštaudama. Tačiau, teismo vertinimu, tokie kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymais, todėl laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, ar sušvelninti savo teisinę padėtį.
Vertinant byloje esančius rodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad priešingai negu teigia kaltinamasis, nukentėjusios I. M. parodymai, teikti tiek teisminio nagrinėjimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs, neprieštaringi. I. M. parodė, kad 2023-12-11 apie 12.40 val kilus konfliktui su T. Z. dėl kelionės apmokėjimo, būdama (duomenys neskelbtini) pagrobė kaltinamojo mobilaus ryšio telefoną siekdama patikrinti jame buvusią informaciją dėl kelionės apmokėjimo. T. Z. bandant atimti telefoną, išbėgo į lauką, įlipo į šalia stovėjusį savo automobilį ir jame užsidarė. Kaltinamasis tuo metu bandydamas atidaryti automobilio dureles pradėjo daužyti jos automobilį, spardė kojomis, po ko išėjo. Manydama, kad T. Z. išėjo, atsidarė automobilio duris ir išlipo iš automobilio ir staiga, nematė kaip iš kažkur atbėgo T. Z., kuris savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį ir ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį. Po ko kaltinamasis paėmė savo telefoną ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Be to, akistatos metu I. M. patvirtino, kad 2023-12-11 apie 12.40 val. buvo sumušta T. Z., kuris jai smogė ranka vieną kartą į nosį ir du kartus į galvą. Tokias nukentėjusiosios nurodytas konflikto aplinkybes iš dalies patvirtina ir 2023-12-11 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, jog prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje stovinčio automobilio „Toyota Avensis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles prie rankenos kiek įlenktos.
I. M. po konflikto iškart nuvyko į Vilniaus AVPK 3 policijos komisariatą, kuriame pateikė pareiškimą dėl jos sumušimo. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, jis vykdė nukentėjusiosios apklausą. Atvykusi į policijos komisariatą nukentėjusioji buvo susijaudinusi, šiek tiek verkė, papasakojo, kad darbe įvyko konfliktas ir darbdavys ją sumušė – iš rankos sudavė į veidą.
Teisminio nagrinėjimo metu D. I. patvirtino, kad nors konflikto nematė, tačiau 2023-12-11 užėjusi pas I. M. į (duomenys neskelbtini) vakare, apie 18 val., matė kaip nukentėjusioji laikėsi už nosies, jos šiukšliadėžėje buvo kruvinų servetėlių; pati nukentėjusioji jai paaiškino, kad buvo sumušta T. Z. Kitą dieną matė nukentėjusiosios ištinusią nosį ir po akimis buvusias kraujosruvas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-12-12 specialisto išvadoje Nr. G 3958/2023 (01) nurodyta I. M. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, kairio klubo srityje, sužalojimai padaryti 1–3 paros iki apžiūros.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-02-09 – 2024-02-15 specialisto išvadoje Nr. pG 484/2024 (01) nurodyta, kad I. M. kūne, be kita ko, nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, lūpos pogleivyje, nosikaulių lūžis; šie sužalojimai susidarė tikėtina vieno trauminio poveikio metu, tikėtina sudavus smūgį. Šie sužalojimai atitinka LOR nustatytą diagnozę, apžiūros metu lūžio diagnozė nebuvo patvirtinta, kadangi nebuvo gauti radiologinio tyrimo rezultatai. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad T. Z. nagrinėjamu atveju konflikto metu tyčia sudavė I. M. ranka į nosį, taip pat du kartu į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. Z. pagal BK 138 str. 1 d. kaltinimai pareikšti pagrįstai, jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
Skirdamas kaltinamajam T. Z. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
T. Z. įvykdė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį, smurtinį nusikaltimą.
Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).
Nagrinėjamu atveju T. Z. nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą pavartojo po to, kai ši be leidimo paėmė jo mobilaus ryšio telefoną, užsidariusi automobilyje ieškojo pagrobtame telefone ją dominančios informacijos. Akivaizdu, kad tokie I. M. veiksmais, kai prieš savininko valią ir jam stebint bandoma neteisėtai sužinoti asmeninę, galimai jautrią informaciją, niekaip negali būti vertinami kaip atitinkantys gero elgesio ir moralės nuostatas Taigi, tokiu elgesiu I. M. išprovokavo konfliktą, kurio metu pati ir nukentėjo. Ši aplinkybė – provokuojantis nukentėjusiosios I. M. elgesys – pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai T. Z. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiama pirmą kartą; 2024 m. ne kartą baustas administracine tvarka, visi jo padaryti nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymu; dirbantis (b. l. 135).
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. Z. paskiriant BK 138 str. 1 d. numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant BK 48 str. 4 d. 1, 3 p. numatytus įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Atsižvelgus į T. Z. charakterizuojančius duomenis, taip pat jo įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei pobūdį, teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimas geriausiai derasi su BK 41 str. numatytais bausmės tikslais, o laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) pareikštų civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 75,32 Eur nukentėjusiosios I. M. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateikti 2023-12-28 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad I. M. suteikta gydymo paslaugų už 75,32 Eur (b. l. 55–57).
Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 58,04 Eur išmokėtus I. M. kaip ligos išmoką už jos nuo 2023-12-16 iki 2023-12-21 nedarbingumo laikotarpį, kuris susijęs su jos patirtais sužalojimais (b. l. 64–72).
Pagal BPK 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).
T. Z. pripažintas kaltu dėl I. M. sveikatos sužalojimo, todėl privalo atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai išlaidas, susijusias su nukentėjusiajai teiktomis gydymo paslaugomis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, baudžiamojo proceso metu jos patirta turtinė žala nebuvo atlyginta. Taigi ieškinys tenkintinas pilnai ir iš T. Z. Vilniaus teritorinė ligonių kasai priteistini 75,32 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 75,32 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.
Pagal Civilinio kodekso 6.290 str. nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. nuostatomis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. M. dėl patirto sveikatos sutrikdymo ir taikyto gydymo buvo nedarbinga nuo 2023-12-16 iki 2023-12-21. Vilniaus skyriaus 2024-01-30 sprendimu jai už šį nedarbingumo laikotarpį buvo išmokėta 58,04 Eur ligos išmoka.
Tokiu būdu, dėl T. Z. įvykdyto nusikaltimo Vilniaus skyriui buvo padaryta turtinė žala, kurią privalo atlyginti kaltinamasis. Todėl Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas priteisiant jo naudai iš T. Z. 58,04 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam T. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
CD diskas (1 vnt.), esantis voke (b. l. 31), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 1 ir 3 p. numatytus įpareigojimus:
1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš T. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 58,04 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš T. Z. Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 75,32 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 75,32 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
CD diską, esantį byloje, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti T. Z., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu;
5) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.