Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio reikalavimą atsakovams A. K. ir Š. S., trečiajam asmeniui Panevėžio socialinių paslaugų centrui dėl laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas (toliau ir – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) 2020 m. gegužės 20 d. patikslintu reikalavimu prašo laikinai apriboti atsakovui Š. S. tėvo valdžią jo sūnaus P. S. atžvilgiu, neterminuotai apriboti atsakovei A. K. motinos valdžią jos sūnaus P. S. atžvilgiu, priteisti iš atsakovų vaiko išlaikymui po 150 Eur dydžio išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatyti nepilnamečiui P. S. teikiamų lėšų administratoriumi jo laikiną rūpintoją Panevėžio socialinių paslaugų centrą, įpareigojant rūpintoją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai rūpintinio interesais, nustatyti P. S. gyvenamąją vietą Panevėžio socialinių paslaugų centre iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

3. Atsakovė A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, ieškinio nuorašą, kitus procesinius dokumentus atsakovo priėmė asmeniškai. 2020 m. gegužės 20 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinio reikalavimą, kuriuo pastaroji nurodė, kad yra susipažinusi su pateiktu ieškiniu ir su juo sutinka. Prašo sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 100 Eur. Atsakovė nurodė, kad savo vaiko P. S. atsisako ir neketina jo auginti. Sutinka, kad jos motinos valdžia būtų apribota neterminuotai. Prašo P. S. uždrausti artintis prie jos šeimos, t. y. D. K., M. K. ir jo pačios, taip pat prie jos namų.

6. Nepilnametis P. S. teismo posdyje nedalyvavo. 2020 m. gegužės 13 d. teismo pavedimu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai bendravo su P. S., kuris nurodė, kad jam patinka gyventi budinčio globėjo šeimoje, mokykloje jam sekasi gerai, laisvalaikiu žaidžia telefonu. P. teigė, kad tėvas Š. S. šiuo metu jo nelanko ir su juo nebendrauja. Su tėčiu, laikotarpiu kai jis gyvena budinčio globotojo šeimoje, buvo susitikęs gal tris kartus, telefonu šiuo metu taip nebendrauja, paskutinį kartą tėtis jį žinute pasveikino su gimtadieniu. Daugiau jie nebendravo. P. teigė nepamenantis ar susitikimų metu tėtis jam ką nors pirko. Vaikas teigė nenorintis gyventi su tėčiu. Į klausimą kodėl, neatsakė. P. taip pat nurodė, kad su mama A. K. taip pat visai nebendrauja, ji jam neskambina, jo nelanko. Nurodė, kad gyventi su mama nenori. Į klausimą kodėl, neatsakė. Vaikas nurodė, kad šiuo metu bendrauja su abejomis močiutėmis. Žino, kad močiutė iš tėčio pusės D. S. norėtų jį globoti. P. norėtų gyventi su šia močiute.

Motyvuojamoji dalis

7. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.

8. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

9. Nustatyta, kad nepilnamečio P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra A. K., tėvas – Š. S.. Vaiko tėvai yra išsituokę. Atsakovas sūnaus neaugino nuo vieno mėnesio amžiaus, su sūnumi nebendravo, neteikė jam išlaikymo. P. augo su mama. P. S. diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, nustatytas didelis specialiųjų ugdymo poreikių lygis (b. l. 12-13).

10. 2019 m. rugpjūčio 26 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 7GL-1896 ir 2019 m. rugsėjo 6 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 79L-1978 patvirtina, kad buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai ir nustatytas I grėsmės vaikui lygis. A. K. ir M. K. šeimai taikoma atvejo vadyba, 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame numatytos pagalbos šeimai priemonės, veiksniai, įsipareigojimai.

11. 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 23.22 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato telefonu buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo išsiaiškinta, kad nepilnametis P. S. yra nepageidaujamas savo močiutės V. V. namuose dėl savo neprognozuojamo elgesio. Vaiką nuvežus į motinos A. K. namus, jo niekas neįsileido, telefonu mama nurodė vaiką vežti į „vaikų namus“.

12. Vaiko teisių pažeidimai šeimoje fiksuoti ne vieną kartą. Atsakovės A. K. ir M. K. šeimai taikoma atvejo vadyba. 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame numatytos pagalbos šeimai priemonės, veiksniai, įsipareigojimai. Atvejo vadybos posėdžių metu spręsta, kad atsakovė A. K. galimai naudoja netinkamas auklėjimo priemones, nėra nuosekli sūnaus P. auklėjime, nors P. turi elgesio ir emocijų sutrikimų. Vaikui reikalinga ypatinga priežiūra ir dėmesys, susikalbėjimas. Vaiko kambarys įrengtas palėpėje, netvarkingas, nešvarus, tvyro blogas kvapas. Mama agresyviai nusiteikusi vaiko atžvilgiu, kaltina vaiką dėl visų problemų, nenori pripažinti auklėjimo spragų, klaidų, neužtikrina vaiko poreikių. Vaikas bėga iš namų, laiką leidžia su delinkventinio elgesio vaikais, nelanko mokyklos. Motinai trūksta motinystės įgūdžių, tačiau lankyti kursus atsisako. Nurodo, kad daug dirba, neturi laiko, sutinka lankytis pas psichologą ir tai tik retkarčiais.

13. Vaiko tėvas Š. S. daug metų vengė atlikti savo, kaip tėvo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Jis buvo visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigos auklėti, išlaikyti savo nepilnametį vaiką, juo rūpintis, užtikrinti saugias, sveikas gyvenimo sąlygas.

14. 2019 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apylinkės teismas išdavė leidimą paimti nepilnametį P. S. iš jo tėvų. Vaikas apgyvendintas budinčių globotojų šeimoje. Paėmus vaiką, atsakovams Š. S. ir A. K. buvo sudaryta Skyriaus Mobili komanda, kurios pagalbos atsakovė A. K. atsisakė ir apie tai patvirtino raštu. Atsakovas Š. S. sutiko priimti Skyriaus Mobilios komandos pagalbą bei vykdyti visas rekomendacijas. Pastarajam skirtame pagalbos plane buvo numatyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursai tėvams Panevėžio pedagoginėje - psichologinėje tarnyboje, tačiau atsakovas juose dalyvavo tik tris kartus: 2019 m. lapkričio 4, 11, 18 dienomis. Pagalbos plane taip pat buvo numatytos individualios psichologo konsultacijos, kuriose atsakovas taip pat lankėsi tris kartus, šiuo metu jų nebelanko. Pagalbos plane numatyta kurti ryšį su sūnumi, t. y. lankyti jį, bendrauti telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau atsakovas su sūnumi buvo susitikęs keturis kartus, paskutinį kartą globos centre atsakovas lankėsi 2019 m. lapkričio 20 d. Nuo 2019 metų gruodžio mėnesio atsakovas neatsiliepia į skambučius, SMS žinutes ignoruoja, patekti į namus socialiniam darbuotojui nepavyksta, nors pastebima, kad namuose yra įjungtas apšvietimas.

15. 2020 m. gegužės 20 d. pateiktame atsiliepime teismui atsakovė A. K. nurodė, kad atsisako savo sūnaus P. S., sutinka, kad motinos valdžia sūnaus atžvilgiu būtų apribota neterminuotai. Atsakovas Š. S. taip pat nurodo sutinkantis, kad tėvo valdžia jam būtų apribota laikinai, sūnaus pasiimti gyventi pas save nesutinka, nurodo, kad neturi tam tinkamų gyvenimo sąlygų, su sūnumi nepavysta sukurti emocinio ryšio. Nepilnametis P. S. nenori gyventi nei su mama A. K., nei su tėvu Š. S., nori gyventi su močiute D. S..

16. Tokiu būdu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, Panevėžio socialinių paslaugų centro raštai, nepilnamečio P. S. nuomonės išklausymo aktai, Globojamų vaiko aplankymo aktai patvirtina, kad atsakovai A. K. ir Š. S. savo nepilnamečiu vaiku rūpinasi netinkamai, nepalaiko pastovaus ryšio. Atsakovams rekomenduota lankyti Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo grupių užsiėmimus, psichologų konsultacijas, tinkamai rūpintis vaiku, sudaryti jų amžiaus poreikius atitinkančias sąlygas pilnavertiškai augti ir vystytis biologinėje šeimoje, užtikrinti jų sveikatos priežiūrą ir saugumą, tačiau savo įsipareigojimus vykdo vangiai. Atsakovė A. K. įpareigojimų ir rekomendacijų, susijusių su sūnumi P. nevykdo visiškai. Tuo tarpu, Š. S. sūnų aplankė tik 4 kartus, Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimų nepabaigė, psichologų konsultacijų nebelanko, neatsako į socialinių darbuotojų ir sūnaus skambučius, sms žinutes. Atsakovai nesinaudojo jiems teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jiems geriau suprasti savo, kaip motinos / tėvo vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes jas tinkamai atlikti. Atsakovė A. K. visiškai nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku, jo nelanko budinčių globotojų šeimoje, nesusisiekia kitomis ryšio priemonėmis, abu atsakovai nesiekia atkurti prarasto ryšio su vaiku. Toks A. K. ir Š. S. elgesys rodo, kad atsakovai gyvena, tenkindami tik savo poreikius ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui.

17. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą atsakovei A. K. ir laikiną tėvo valdžios aprobojimą atsakovui Š. S., įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.

18. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovai A. K. ir Š. S. ilgą laiką nevykdo savo, kaip tėvų pareigų nepilnamečiui vaikui P. S., t. y. jo neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina vaiko sveikata, mokymosi pasiekimais, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvų ir vaiko ryšį, nė vienas tėvų neteikia vaikui išlaikymo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė A. K. ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu. Priešingai, pastaroji raštu nurodo, kad vaiko atsisako, prašo neterminuotai apriboti jos motinos valdžią vaiko atžvilgiu, taip pat prašo uždrausti P. S. artintis prie jos šeimos narių ir namų. Teismas tokį atsakovės elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir rūpintis juo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas jai taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Tuo tarpu, atsakovas Š. S., teismo vertinimu, taip pat visiškai nesirūpina savo sūnumi, jo neišlaiko, nededa pastangų sukurti pastovų emocinį ryšį su vaiku, nuo jo auklėjimo yra visiškai nusišalinęs, tačiau pats mano, kad gali stengtis bendrauti su sūnumi, mano, kad vaikui augant jo mamos globoje emocinis ryšys tarp jo ir sūnaus gali būti atkurtas. Teismas mano, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas yra pakankama priemonė siekiant įspėti atsakovą dėl netinkamo ir žalingo vaikui tėvo valdžios įgyvendinimo.

19. Atsakovams išaiškintina, kad laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

20. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Atsakovai vaikui išlaikymo neteikia.

21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė A. K. dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokesti yra apie 800 Eur. Atsakovas Š. S. nedirba, duomenų apie jo gaunamas kitos rūšies pajamas byloje nėra, Užimtumo tarnyboje atsakovas neregistruotas, nurodo, kad dirba nelegaliai. Atsakovės A. K. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas Š. S. registruotino nekilnojamojo turto neturi. Atsakovai byloje nėra pateikę duomenų apie kitus išlaikomus asmenims, savo sveikatą, kitas faktines aplinkybes, kurių pagrindu būtų pagrindas spręsti dėl mažesnio išlaikymo dydžio priteisimo (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis abu atsakovai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl vertintina, kad jie turi galimybę ir yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiui sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Šiuo metu P. yra 15 metų, jis mokosi mokykloje. Berniukas greitai vystosi, keičiasi, kas mėnesį reikalingos lėšos jo maitinimuisi, higienai, sveikatos priežiūrai, rūbams, avalynei, mokslo reikmėms, lavinimui ir kitoms reikmėms. Vaikui diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, nustatytas didelis specialiųjų ugdymo poreikių lygis, jam reikalingas gydymas, psichologo konsultacijos. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga 300 Eur suma yra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, paskaičiuota, įvertinus atsakovų turtinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius vaiko interesus, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis).

22. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. 2019 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu P. S. globėju ir rūpintoju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centras. Vadovaujantis CK 3.256 straipsnio nuostatomis, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra bei auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Apribojus atsakovams tėvų / motinos valdžią, be tėvų rūpybos likusiam P. S., kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 str. 2 d., CK 3.256 str., 3.257 str. 6 p.). CPK 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalimi vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino. Taigi, apribojus atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, būtina nustatyti, kur jis gyvens iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinuosius globėjus (rūpintojus). Byloje esančiais duomenimis, laikinieji globėjai (rūpintojai) atsakingai vykdo rūpintojų pareigas, užtikrina vaikui ramią ir saugią aplinką, rūpinasi vaiko sveikata, lavinimu, tenkina jo socialinius poreikius. Nepilnamečio rūpyba yra kokybiška. Kitų asmenų prašymų, kurie norėtų ir galėtų nuolatinai globoti (rūpintis) nepilnamečiu, nėra. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio P. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo paliktina nustatyta pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. A-707.

23. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų ir tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

24. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal jiems byloje reikštus reikalavimus, t. y. po 40 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos byloje susidarę 9,50 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiui sūnui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui P. S. teikiamų piniginių lėšų administratoriumi jo laikiną rūpintoją Panevėžio socialinių paslaugų centrą, įstaigos kodas 300601541, buveinė A.Mackevičiaus g. 55A, Panevėžio m., įpareigojant rūpintoją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai rūpintinio interesais.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąją rūpybos vietą nustatyti Panevėžio socialinių paslaugų centre, įstaigos kodas 300601541, buveinė A.Mackevičiaus g. 44A, Panevėžio m.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,75 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,75 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo bei tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.