Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. (J.) ieškinį atsakovui V. J. bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei J. V. (Jucienei) dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe ir kompensacijos ieškovei už šio turto pagerinimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2015-07-10 pateiktu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl jo kaltės, nustatyti su ja abiejų nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą, priteisti joms iki pilnametystės išlaikymą iš atsakovo, pripažinti gyvenamąjį namą su priestatais, bendras plotas 127,91 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini) , bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį šalims. Taip pat ji prašė padalinti jai ir ieškovui žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) . pagal jos pateiktą projektą, jai paskiriant A raide pažymėtą sklypo dalį, atsakovui – B raide pažymėtą sklypo dalį ir abiems šalims – po ½ c raide pažymėtos sklypo dalies.

2019-01-08 patikslintu ieškiniu ieškovė pakartojo savo reikalavimą pripažinti jos ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe pastatus unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , ir po santuokos nutraukimo padalinti šį turtą, pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ kiekvieno iš šių statinių. Taip pat ieškovė prašo nustatyti naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarką pagal UAB „Aidila“ parengtą pastato patalpų naudojimo atidalinimo projektą, jai paskiriant naudotis indeksu „A“ pažymėtas patalpas – kambariais 1-10 (15,62 kv.m. ploto), 1-11 (9,15 kv.m.ploto) ir 1-12 (7,38 kv.m. ploto) bei 1/2 dalim patalpų 1-1 (4,40 kv.m. ploto), 1-2 (8,22 kv.m. ploto), 1-3 (6,72 kv.m. ploto), 1-7 (10,09 kv.m. ploto), 1-8 (7,39 kv m ploto) ir 4980/10000 dalimi patalpos indeksu 1-9, turinčios 26, 89 kv.m. ploto. Atsakovui ji siūlo palikti naudotis asmeniškai patalpomis, pažymėtomis indeksu „C“, t.y., 1-4 (7,15 kv.m. ploto), 1-5 (13,59 kv.m. ploto), 1-6 (11,31 kv. m. ploto) ir 5020/10000 dalimi patalpos indeksu 1-9, turinčios 26,89 kv.m. ploto. Vandentiekio, nuotekų ir kitų komunikacijų inžinierinius tinklus bei ūkinius pastatus ieškovė prašo palikti jos ir atsakovo bendram naudojimui.

Savo reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad ji nuo 1992-11-14 iki 2014 m. pradžios buvo susituokusi su atsakovu ir vedė bendrą ūkį. 1997 m. atsakovas paveldėjo iš savo močiutės J. J., mirusios 1997-09-01, vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą su priestatais ir ūkiniais pastatais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) . Nusprendę rekonstruoti šį pastatą ir pritaikyti savo šeimos poreikiams, jie parengė rekonstrukcijos projektą, pagal kurį namas tapo dviejų aukštų, jo plotas nuo 63,96 kv.m. padidėjo iki 127,91 kv. m., buvo įversta kanalizacija, vandentiekis, pastatytas naujas ūkinis pastatas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) . Iš bendrų lėšų santuokos metu (2007-05-28) buvo privatizuotas prie namo esantis 0,1346 ha dydžio žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiems tikslams įgyvendinti 1998-04-22 pardavė jos iki santuokos turėtą butą Šilutės pl. 22-21, Klaipėdos m., gavo 22 000 Lt (6 371,64 Eur). Visos šios lėšos buvo investuotos atsakovo paveldėtam 11 578 Lt vertės nekilnojamam turtui rekonstruoti. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo pripažinti šį turtą, santuokos metu iš esmės pagerintą sutuoktinių bendromis lėšomis bei jos (kito sutuoktinio) lėšomis ir bendru darbu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai pripažinus, ji prašo nustatyti ieškinyje nurodytą naudojimosi šiuo turtu tvarką, pažymėdama, kad tokiu būdu ir jai, ir atsakovui teks patalpų privačiam naudojimui, o kurių neįmanoma taip atriboti – liks bendram naudojimui, kaip ir ūkiniai pastatai bei komunikacijos. Nurodo, kad tarp jos ir atsakovo nekyla konfliktų dėl naudojimosi šiuo turtu, nes jų abiejų darbai susiję su dažnais išvykimais į užsienį, o santuoka tarp jų jau nutraukta ir nusistovėję dalykiški santykiai.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais, kadangi jam močiutės padovanotas nekilnojamasis turtas yra vien tik jo, asmeninė, nuosavybė, juolab kad ir močiutės valia buvo palikti jį jam asmeniškai, ir jo nuosavybės teisės įgijimas į šiuos statinius yra grynai asmeninio pobūdžio (paveldėjimas). Namas išties buvo rekonstruotas, iki 2014 m. tai daryta bendromis šeimos lėšomis, o 2015-2018 m. laikotarpiu, šalims nebevedant bendro ūkio, jis vienas pats yra investavęs į tai, kad rekonstrukcijos darbai būtų baigti ir namas įregistruotas 4 355,46 Eur, neskaičiuojant jo darbo ir organizacinių rūpesčių. Pripažinus šį turtą bendrąja jungtine jo ir ieškovės nuosavybe, būtų apsunkintas jo valdymas, naudojimas ir disponavimas. Neginčydamas, kad šis turtas buvo pagerintas iš ieškovės asmeninių ir bendrų šeimos lėšų, atsakovas sutinka sumokėti jai už tai 6000 Eur piniginę kompensaciją. Jis nurodo, kad į namo rekonstrukciją buvo investuota tik dalis ieškovės už parduotą butą gautų lėšų ir ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad buvo priešingai. Turto paveldėjimo metu jo vertė buvo 9 615 Eur, 2018-09-27 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ji yra 19 800 Eur, taigi padidėjusi 10 185 Eur ir jo siūloma kompensacija sudaro daugiau kaip pusę šio pagerinimo vertės. Atsakovas nesutinka, kad santuokos metu šalys abi privatizavo sodybinį šio gyvenamojo namo sklypą; nurodo, kad 2017-09-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, kad žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo įsigytas asmeninės nuosavybės teise ir nėra jokio pagrindo pripažinti jį bendrąja jungtine šalių nuosavybe.

2015-10-21 atsakovas pateikė šioje byloje priešieškinį, kuriuo be jau išnagrinėtų santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo reikalavimų pareiškė reikalavimus pripažinti asmenine jo nuosavybe 0,1346 ha ploto žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš jo ieškovei 6000 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą santuokos metu. Taip pat atsakovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe automobilį Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jo vardu, o ieškovės asmenine nuosavybe – automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jos vardu, kadangi šių automobilių vertė panaši, kaip ir jų gamybos metai, todėl toks padalijimas bus teisingiausias ir tikslingiausias. Savo reikalavimus dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir kompensacijos iš jo ieškovei priteisimo atsakovas grindė iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su jo reikalavimais nesutiko, motyvuodama, kad ji kartu su atsakovu 2007-05-28 iš valstybės nusipirko 0,1346 ha sodybinį žemės sklypą ir pačioje valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad pirkėjui išaiškinta, jog šis santuokos metu įsigyjamas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio sklypo pardavimo pagrindas – 2005-04-04 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-1208, priimtas atsakovo močiutei jau mirus, atsakovas yra paveldėjęs J. J. sumokėtas vienkartines išmokas bei tikslines kompensacijas, sumokėtas už kitą žemės sklypą taip pat Vėžaičiuose, todėl reikalavimas pripažinti šį žemės sklypą jo asmenine nuosavybe neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Su atsakovo siūloma 6000 Eur kompensacija už jo asmeninio turto pagerinimą ieškovė nesutiko, nes pardavus jai priklausantį butą, visos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, automobilis BMW taip pat buvo nupirktas abiejų sutarimu ir naudojamas bendriems poreikiams, paskolos, kurias jie santuokos metu ėmė namo rekonstrukcijai, buvo ir grąžintos iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl jo paveldėtas asmeninis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas natūra, o su atsakovo siūlomu automobilių padalijimo būdu ji sutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus. Ji nurodė, kad atsakovas iš tiesų paveldėjo senelės jam testamentu paliktą turtą, tačiau jis buvo iš esmės pagerintas, investuojant daugiau nei buvo šio turto vertė šalių ir asmeniškai ieškovės lėšų, tai padaryta šalių santuokos metu, vieningai priėmus sprendimą tokiu būdu sukurti šeimos turtą – gyvenamąjį būstą ir ieškovei nepasiliekant bei neįgyjant sau jokio kito nekilnojamojo turto. Namo pagerinimai akivaizdžiai matyti iš teismui pateikto rekonstrukcijos projekto ir kadastrinės namo bylos, kur nurodyta, kiek padidėjo jo bendras plotas ir kaip kokybiškai buvo pagerintas pagrindinis statinys ( pakeista sienų danga, stogo konstrukcija ir danga, langai ir durys, aptinkuoti namo pamatai ir dailylentėmis apkaltas fasadas, įrengta šildymo – vėdinimo sistema ir kt.), be to, vienas iš ūkinių pastatų pastatytas naujai jau šios bylos šalių. Investuota buvo ir į sodybos kiemą – įrengti takai, privažiavimas, kiemas išklotas betono trinkelėmis. Atidalinti šį nekilnojamąjį turtą sudėtinga, todėl ieškovė prašo nustatyti naudojimosi juo tvarką, pagal kurią atsakovui tenka net 2 kv.m. daugiau namo ploto asmeniniam naudojimui. Konfliktų tarp šalių dėl naudojimosi namu nenustatyta, todėl tikslinga leisti joms abiems juo toliau ir naudotis. Mano, kad kitame teismo sprendime nustatytas faktas, kad už žemės sklypą buvo sumokėta atsakovo senelės investiciniais čekiais, nepaneigia esminio sklypo pagerinimo iš šeimos lėšų jau po privatizavimo fakto. Gali būti, kad atsakovo įmonė buvo jam paskolinusi lėšų, kurios buvo panaudotos namo rekonstrukcijai ir sklypo pagerinimui, tačiau skolos buvo grąžintos iš bendro šeimos biudžeto, o kad ieškovės parduoto buto lėšos būtų buvusios panaudotos savo asmeninių poreikių tenkinimui, atsakovas neįrodė.

Atsakovas teismo posėdžio metu laikėsi savo pozicijos, išdėstytos atsiliepime. Jis nurodė, kad sutinka, kad ieškovės butas buvo parduotas tada, kai jis paveldėjo savo močiutės nekilnojamąjį turtą ir namas rekonstruotas bei pagerintas jiems gyvenant kartu, tačiau nurodė, kad ne visos už ieškovės butą gautos lėšos buvo paskirtos būtent remontams, dalis jų atiteko bendroms šeimos reikmėms – automobilio įsigijimui, kelionei į Čekiją apmokėti, anksčiau paimtoms skoloms grąžinti, o namo renovavimui daug lėšų jie skolinosi iš jo giminaičių ir didelę dalį tų skolų jis grąžino jau gyvendamas atskirai ar iki šiol dar nėra grąžinęs. Vonios kambarys buvo suremontuotas iš jo giminaičių duotų lėšų, grindų laminatui irgi skolinosi iš jo pusseserės, vėliau tą paskolą grąžino. Kiemo trinkeles irgi pirko pasiskolinę, vėliau jis tą paskolą grąžino iš savo darbo užmokesčio. Namo rekonstravimas vyko su pertrūkiais, kai būdavo pinigų. Dviaukščiu tas namas netapo, dalis antro aukšto patalpų yra po šlaitiniu stogu (palėpės), o ūkinio pastato rekonstrukcija apsiribojo jo apkalimu dailylentėmis. Ieškovė ne visą laiką dirbo, dažnai darbo neturėjo, tada daugiau rūpinosi namais ir augino vaikus. Žemės sklypą jam padovanojo močiutė, jis buvo privatizuotas jos investiciniais čekiais ir ieškovė prie jo pagerinimo neprisidėjo; atsakovui pačiam, šalims jau gyvenant atskirai, teko baigti savo lėšomis jį privatizuoti, sumokėjo apie 4000 Eur ir dar buvo priverstas išpirkti sklypo kampelį už 1500 Eur. Nuo 2014 metų, kai nutrūko šalių bendras gyvenimas, ieškovė nei prie sodybos išlaikymo, nei prie tebesitęsiančio jos rekonstravimo neprisideda, dažniausiai gyvena užsienyje, į Lietuvą parvyksta tik vasarai, žiemą – porai savaičių ir nesiūlo pinigų nei kurui pirkti, nei remontui užbaigti ar naujai išryškėjusiems trūkumams pašalinti. Jų dukros yra studentės, jos per vasarą ir atostogas parvažiuoja namo, jis norėtų išlaikyti sodybą joms, o naudotis ja bendrai su ieškove kategoriškai nesutinka, net pats iš namų išsikrausto, kai ieškovė į juos parvažiuoja. Be to, name yra tik viena virtuvė, vonia ir tualetas, katilinė irgi bendra, todėl šalims tektų labai didele dalim turto ir toliau naudotis bendrai, tai nei vienam, nei kitam neužtikrintų jokio privatumo. Sutinka sumokėti jai 10 000 Eur kompensaciją už jos indėlį į šią sodybą, kad ji išsikraustytų ir nebereikštų savo teisių į ją. Nors VĮ Registrų centro duomenimis šios sodybos vertė yra apie 35 000 Eur, prašo atsižvelgti į tai, kad jis ir paveldėjo šį turtą asmeniškai, ir daugiau į jį investavo, ir pastaruosius 5 metus vienas jį išlaiko, remontuoja ir prižiūri, moka mokesčius, įteisinimo išlaidas, padidino sklypo plotą jį išpirkdamas už 1346,58 Eur ir kt.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją. Papildomai akcentavo, kad žemės sklypas, ant kurio stovo aptariamoji sodyba, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, sodybos rekonstrukcijai buvo naudotos ne tik už ieškovės butą gautos lėšos ( ir ne visos šios lėšos), ji dar iki šiol nebaigta, o pastaruosius penkerius metus tuo rūpinasi tik atsakovas, ieškovei visiškai neprisidedant. Pripažįsta, kad ieškovei priklauso kompensacija už jos indėlį į asmeninės atsakovo nuosavybės pagerinimą, tačiau mažesnė nei ½ šio turto vertės, nes ji mažiau į tai investavo ir neprisideda prie sodybos išlaikymo, joje seniai pastoviai nebegyvena ir todėl nėra nei tikslo, nei pagrindo pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir palikti jiems bendrai naudotis. Jokių įrodymų kad prisideda prie sodybos išlaikymo ieškovė nėra pateikusi.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. V. (J.) ir V. J. susituokė 1992 m. lapkričio 14 d., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.331 (1 t., 9 b.l.). Dukra I. J. gimė 1998-04-01, dukra I. J. - 1999-10-18 (10 b.l.). Visos šeimos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) . J. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto 2015-02-13 duomenimis nebuvo, V. J. vardu paveldėjimo pagrindu nuo 1998-04-30 registruoti pastatai unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007-05-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – žemės sklypas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) (11-16 b.l.). Iš 1998-06-22 pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad J. J. už 22 000 Lt pardavė T. A. 21 885 Lt vertės vieno kambario butą Klaipėdos m., Šilutės pl.22 (1 t., 17 b.l.). Nuo 2015-01-12 J. J. buvo įregistruota darbo biržoje ( 18 b.l.), 2015-02-10 ji sudarė darbo sutartį su UAB „Headex“ dėl pakuotojos darbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje ( 19- 21 b.l.). 2015-05-28 sudaryta sezoninė darbo sutartis tarp J. J. ir UAB „Sena sodyba“ ( 22 b.l.). 2015-12-09 tarp VšĮ „Liesl“ ir J. J. sudaryta slaugytojos darbo sutartis. P. S. duomenų bazės išrašą V. J. nuo 2013-11-01 iki 2015-10-05 dirbo UAB „Baltic Trucking Logistics“.

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti 2015-03-13 gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) , išsidėstymas sklype, išorinis vaizdas, vidaus patalpų išdėstymo planas ( antrasis aukštas įvardintas pastoge, užfiksuotas kintantis jo patalpų aukštis nuo 2.35 iki 0,80 m, nurodyti statinių kadastro duomenys, statybos metai (1960). Vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė - 19 800 Eur, atkuriamoji vertė -66 400 Eur, statybinė vertė – 80 900 Eur; pagalbinio pastato vidutinė rinkos vertė – 1250 Eur, atkuriamoji vertė 3770 Eur, statybinė vertė – 11 100 Eur, kito pagalbinio pastato vertės atitinkamai 540, 2610 ir 3260 Eur (1 t., 23-44 b.l.).

Iš paveldėjimo teisės liudijimo (1 t., 46 b.l.) matyti, kad 1998-04-30 V. J. paveldėjo J. J. turtą – vieno aukšto medinį namą su priestatais, turintį 63,96 kv.m. bendro ploto ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini) . pastatų inventorinė vertė paveldėjimo metu – 11 578 litai.

2015-01-19 VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenimis, žemės sklypo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nurodyta 10 960 Eur, gyvenamojo namo – 9615 Eur, tvarto – 1112 Eur, kitų kiemo statinių – 60 Eur, tokios pat vertės nurodytos ir 2018-01-23 nekilnojamojo turto registro duomenų išraše ( 1 t., 155 -156 b.l.). 2018-09-27 duomenimis ( II t., 2-5 b.l.) žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 13 600 Eur, gyvenamojo namo – 19 800 Eur, tvarto – 1112 Eur, kito ūkinio pastato – 540 Eur, šulinio – 40 Eur.

Iš 2006-07-10 paskolos sutarties, sudarytos tarp V. J. ir UAB „Trevena ir ko“ direktoriaus K. K. matyti, kad įmonė paskolino tuo metu vairuotoju joje dirbusiam V. J. 7000 Lt 14 mėnesių laikotarpiui, o 2010-04-30 analogiška sutartis aštuoniems mėnesiams sudaryta dėl 10 000 Lt paskolos. Iš 2015-08-24 pažymos matyti, kad šią paskolą V. J. grąžino laiku.

Iš 2015-01-21 VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad V. J. vardu nuo 2014-03-18 buvo registruotas automobilis Opel Sintra, J. J. vardu nuo 2007-02-02 – automobilis Opel Vectra.

Iš 2002-08-21 paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad V. J. paveldėjo J. J. padarytas įmokas už jai parduotą asmeniniam ūkiui valstybinę žemę Vėžaičių mstl., Klaipėdos r. (120,00 Lt, buv. 2303 talonų.).

2017-09-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , turintį 0,1346 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ., 2007-05-28 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teise, kadangi jam buvo paliktas visas J. J. turtas, kurį sudarė ir 2303 talonų imokos už šį sklypą, konvertuotos į 23,03 litus.

2018-03-11 paslaugų sutartimi V. J. užsakė V. G., veikiančiam pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, atlikti gyvenamojo namo statybos/rekonstrukcijos procedūras ir organizuoti jų įregistravimą valstybės įstaigose. Už šias paslaugas sutarta ir sumokėta 3062 Eur kaina. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018-04-17 pranešimo V. J. matyti, kad už kompensuojamą valstybei 0.0145 ha dalį iš bendro 0,1491 ha sklypo jam buvo nustatyta sumokėti 1346,58 Eur (II t., 43 b.l.) ir jis yra juos sumokėjęs ( II t., 71 b.l.). Iš surinktų kvitų matyti, kad už geodezinius šio sklypo matavimo darbus V. J. yra sumokėjęs 160 Eur+110 Eur (II t., 61-62 b.l.), už duomenų pakeitimų įregistravimą – 50,73 Eur +10,15 Eur, už statybą leidžiantį dokumentą – 78 Eur, už namo rekonstravimo projektą 2018-08-14 – 2000 Eur (II t., 63-68 b.l.). Taip pat į bylą yra pateikta 1992-05-15 namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byla (II t., 94-110 b.l.) ir UAB „Vakarų architektūra“ 2018 m./ parengto šio vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo projektas ( voke II t. gale).

Ieškinio reikalavimai atmetami, priešieškinio reikalavimai tenkinami visiškai.

Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau –CPK) 12 str.). Priimant sprendimą dėl šioje byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, teismas, turėdamas aktyvumo teisę šeimos bylose, remsis ir teisingumo bei protingumo principais, siekdamas priimti labiausiai tikrąsias šalių turto įgijimo ir sukūrimo aplinkybes atitinkantį sprendimą.

Šioje byloje jau priimtu ir įsiteisėjusiu 2016-03-01 daliniu sprendimu buvo nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo, vienos dar nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo jai priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 175 Eur/mėn iki pilnametystės, kuri suėjo 2017-10-18. Šiuo sprendimu yra likę išspręsti atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir jo padalijimo nutraukus santuoką bei naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo klausimus.

Dėl transporto priemonių padalijimo tarp šalių ginčo nekilo, todėl tiek ieškovei, tiek atsakovui lieka asmenine nuosavybe tie automobiliai, kuriais jos šiuo metu ir naudojasi. Ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių nebėra, atsakovo vardu nuo 2014-03-18 buvo registruotas automobilis Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas eisme draudžiamas, o nuo 2018-12-01 – automobilis Chevrolet Captiva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas jau po santuokos nutraukimo, todėl abi šios transporto priemonės priskiriamos jo asmeninei nuosavybei.

Dėl gyvenamojo namo ir jo priklausinių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , kurie yra asmeninė atsakovo nuosavybė, pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis ir jos asmeninėmis lėšomis ir darbu, atliekant remontą, rekonstrukciją bei pertvarkymą, ir, padalinus ją nutraukiant santuoką, priteisti jai ½ dalį šio turto natūra. Tai, kad turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, ieškovė įrodinėjo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, namo rekonstravimo projekto informacija, VĮ Registrų centro išrašais, liudijančiais pasikeitusią šio turto rinkos vertę, pirkimo-pardavimo sutartimi, įrodančia, kad ji 1998-06-22 pardavė savo butą Klaipėdos m. už 22 000 Lt. ir kito nekilnojamojo turto nėra įgijusi nei asmeniškai, nei kartu su atsakovu. Atsakovas ginčija šį atsakovės reikalavimą, nurodydamas, kad jis šį turtą paveldėjo asmeniškai iš savo giminaitės – močiutės ir nors ieškovė, kol jie gyveno santuokoje, prisidėjo prie jo pagerinimo, jos prisidėjimo mastas nesiekia pusės dabartinės šio turto vertės.

Byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad 1998-04-30, šalims nuo 1992 esant susituokusioms, V. J. paveldėjo pastatus unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , kitus statinius unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) . Šie pastatai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas bei šulinys) buvo pastatyti 1960 metais, mediniai, pastatų inventorinė vertė paveldėjimo metu – 11 578 litai. 2015-01-19 VĮ Registrų centro duomenų bazės duomenimis, šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 10 960 Eur, gyvenamojo namo – 9615 Eur, tvarto – 1112 Eur, kitų kiemo statinių – 60 Eur, tokios pat vertės nurodytos ir 2018-01-23 nekilnojamojo turto registro duomenų išraše. 2015-03-13 nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylos duomenimis, vidutinė šio gyvenamojo namo rinkos vertė - 19 800 Eur, atkuriamoji vertė -66 400 Eur, statybinė vertė – 80 900 Eur; pagalbinio pastato vidutinė rinkos vertė – 1250 Eur, atkuriamoji vertė 3770 Eur, statybinė vertė – 11 100 Eur, kito pagalbinio pastato, vertės atitinkamai 540, 2610 ir 3260 Eur. Taip pat nustatyta, kad šio namo rekonstrukcijos įteisinimu rūpinosi tik atsakovas, pagal 2018-03-11 paslaugų sutartį sumokėjęs V. G. už jo paslaugas 3062 Eur, už statybą leidžiantį dokumentą – 78 Eur, už namo rekonstravimo projektą 2018-08-14 – 2000 Eur. Įrodymai patvirtina ir tai, kad ieškovė 1998-06-22 už 22 000 Lt pardavė 21 885 Lt vertės vieno kambario butą Klaipėdos m., Šilutės pl.22. Iš šalių paaiškinimų ir fragmentiškų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas beveik visą santuokos laikotarpį dirbo, gaudavo darbo užmokestį ir lengvatinėmis sąlygomis buvo pasiskolinęs remontui pinigų iš savo darbovietės, o ieškovė dirbo tik tam tikrais laikotarpiais, likusį laiką nedirbo ir rūpinosi šeima. Kaip nurodė atsakovas, iš pinigų, gautų už jos butą, buvo ne tik atliekami remonto darbai, bet ir perkamas automobilis bei kelionė į Čekiją, o didelė dalis darbų, nurodytų dar šalims gyvenant kartu parengtame namo rekonstrukcijos projekte, buvo atlikta jau joms nebevedant bendro ūkio ir tik atsakovo lėšomis bei darbu. Ūkinio pastato rekonstrukcija apsiribojo sienų dangos pakeitimu, o kitas ūkinis pastatas, kurį šalys pasistatė sodyboje gyvendamos kartu, yra karkasinis sandėlis, jo vertė nedidelė. Nuo 2014 metų ieškovė daug laiko praleidžia Vokietijoje, kur dirba didžiąją metų dalį, į sodybą grįžta tik vasarą ir kelioms savaitėms žiemą ir visiškai neprisideda nei prie jos remonto tęsimo, nei prie išlaikymo, apšildymo ir pan.

Lietuvos Respublikos CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Šiais pagrindais ieškovui atitekęs nekilnojamasis turtas neturėtų būti dalijamas, nutraukus santuoką, išskyrus Lietuvos Respublikos CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį. Jos taikymui turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Nustačius, kad sutuoktinio prisidėjimas prie kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo nėra esminis ir negali nulemti šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindais, jis turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jos panaudotų lėšų ir darbo vertę kaip sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo.

Šiuo atveju teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė yra savo lėšomis prisidėjusi prie atsakovo asmeninės nuosavybės pagerinimo, tačiau jos indėlis į tai nebuvo toks esminis, kad sudarytų pagrindą pripažinti šį turtą bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, asmeniškai atsakovas paveldėjo sodybos statinius, kurių inventorinė vertė – 11 578 litai, o vidutinė rinkos vertė 1998-04-20 duomenimis – 10 223 Lt +3573 Lt+875 Lt, iš viso 14 671 Lt. Kaip matyti iš vėliau atliktų bent masinių vertinimų, kurių duomenys užfiksuoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje, 2015-01-19 duomenimis, šių statinių rinkos vertė – 10 787 Eur, o 2015-03-13 nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylos duomenimis vidutinė viso šio turto rinkos vertė – 21 590 Eur, kai tuo tarpu atkuriamoji jų vertė 72 780 Eur, o statybinė vertė – 95 260 Eur. Visa tai rodo, kad nors ieškovo paveldėtų ir jo asmenine nuosavybe tapusių statinių rinkos vertė padidėjo nuo 4 249 Eur iki 21 590 Eur ( daugiau kaip penkis kartus), tai lėmė ne tik šio turto rekonstravimas, bet ir per šį ilgą laikotarpį įvykę rinkos pokyčiai. Tikėtinas tiesioginis tikėtinas finansinis ieškovės indėlis (6 371,64 Eur) į šios sodybos rekonstrukciją vertinamas kaip indėlis į jos statybinės vertės padidinimą, tačiau ši vertė yra 95 260 Eur, o atkuriamoji vertė – 72 780 Eur, ir minėtoji ieškovės investuota suma nesudaro esminės šių verčių dalies. Vertinti tuos 6 371,64 Eur kaip konkrečiai sodybos rinkos vertės padidinimą negalima, nes šalims, priėmusioms sprendimą rekonstruoti seną kaimo vietovėje esančią sodybą, joms abiems turi tekti ir finansinė šio sprendimo našta, ne tik nauda.

Tos byloje įrodytos aplinkybės, kad ieškovė prisidėjo prie šios sodybos rekonstravimo savo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus butą, ir bendromis santuokoje šalių turėtomis pajamomis, darbu bei rūpesčiu, yra įrodytos ir sudaro pagrindą priteisti jai iš atsakovo kompensaciją už jo asmeninio turto pagerinimą. Nors atsakovas parodė, kad ieškovė ilgais laikotarpiais nedirbo, o jis dirbo ir išlaikė šeimą bei gavo pajamų remontui, kad ne visi jos gauti už butą pinigai buvo panaudoti remontui, o skirti ir kelionei bei automobilio įsigijimui, iš bylos medžiagos žinoma ir tai, kad šalys tuo metu gyveno santuokoje, augino dvi nepilnametes dukteris ir būtent ieškovė daugiau buvo užimta jų auginimu ir šeimos ūkio vedimu, suteikdama galimybę atsakovui dirbti, taip pat ir išvykstant į užsienį. Jos asmeninių lėšų dalis, paskirta taip pat šeimos poreikių tenkinimui – kelionei, automobiliui įsigyti ir kt. – teismo vertinama kaip sutuoktinių susitarimas dėl jų bendrų pajamų paskirstymo, įrodantis, kad jie tuo metu vedė bendrą ūkį ir abu finansiškai prie to prisidėjo. Todėl, atmetant ieškovės reikalavimą pripažinti ją šio turto bendrasavininke ir jį tarp šalių padalinti, svarstytinas atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos už atsakovo asmeninio turto pagerinimą savo lėšomis priteisimo ieškovei.

Atsakovas buvo nurodęs, kad sutiktų sumokėti ieškovei 6000 Eur, vėliau – 10 000 Eur kompensaciją. Atsakovė su tuo nesutiko, tvirtindama, kad jos indėlis yra didesnis, tačiau nėra pateikusi jokių jos poziciją patvirtinančių įrodymų. Nei vienai iš šalių nepateikus individualaus šio turto rinkos vertės nustatymo duomenų, teismui lieka remtis VĮ Registrų centro teikiamais masinio įvertinimo duomenimis, o pagal juos viso šio turto rinkos vertė – 21 590 Eur. Įvertinus tai, kad šį turtą ieškovas įgijo kaip asmeninį ir kompensacija mokėtina tik už jo pagerinimo dalį, atsakovo asmeninio turto vertės paveldėjimo metu ir šiuo metu santykį, nustatytą ieškovės indėlį į jos padidinimą, faktą, kad ieškovė jau penkis metus į šį turtą nieko nebeinvestuoja, tačiau juo pagal savo poreikius naudojasi, o atsakovui yra atitekusios visos jo išlaikymo, tolimesnio rekonstravimo ir jam įteisinti reikalingų dokumentų parengimo išlaidos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatoma ieškovei iš atsakovo priteistina 10 000 Eur kompensacija (Lietuvos Respublikos 3.87 straipsnis).

Dėl sodybinio žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Pradiniame ieškinyje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą padalinti jai ir atsakovui šiam nuosavybės teise įregistruotą žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , turintį 0,1346 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) . Atsakovo priešieškiniu yra pareikštas reikalavimas pripažinti šį žemės sklypą jo asmenine nuosavybe. Ieškovė visą laiką laikėsi pozicijos, kad ji kartu su atsakovu santuokos metu yra įgijusi ir nuosavybės teisę į šį sklypą, o atsakovas tam kategoriškai prieštaravo, nurodydamas, kad jis teisę įgyti sodybinį sklypą irgi paveldėjo iš savo močiutės J. J., taip pat jis paveldėjo ir jos padarytas įmokas šio žemės sklypo privatizavimui, o baigė šį sklypą privatizuoti jau nutrūkus jo santuokai su ieškove iš savo asmeninių lėšų ir ji nei prie jo privatizavimo, nei prie pagerinimo niekaip nėra prisidėjusi.

Iš byloje surinktų dokumentų ir 2017-09-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo, įsiteisėjusio ir turinčio prejudicinę galią, nustatyta, kad V. J. šį žemės sklypą 2007-05-28 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teise, kadangi jam buvo paliktas visas J. J. turtas, kurį sudarė ir 2303 talonų įmokos už šį sklypą, konvertuotos į 23,03 litus. Taip pat V. J. už kompensuojamą valstybei 0.0145 ha dalį iš bendro 0,1491 ha sklypo yra 2017-2018 metais sumokėjęs 1346,58 Eur; taip pat jis užsakė geodezinius šio sklypo matavimo darbus ir sumokėjo už juos 270 Eur, o už duomenų pakeitimų įregistravimą – 60,85 Eur. Visi šie mokėjimai vyko jau nutrūkus šalių santuokai, jokių įrodymų, kad ieškovė būtų prisidėjusi prie šių išlaidų, nėra pateikta, teismo priimtas sprendimas dėl išimtinai V. J. asmeninės nuosavybės į šį nekilnojamąjį turtą yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ieškovės nuosavybę į kurią nors šio sklypo dalį ir/ar spręsti dėl jos atidalijimo ar tolimesnio bendro naudojimo. Tačiau, įvertinus byloje surinktą informaciją, kad šalių santuokos metu buvo investuojamos jų bendros ir ieškovės asmeninės lėšos ne tik į aukščiau aptartų statinių rekonstravimą, bet ir į sodybinio sklypo pagerinimą (jis išgrįstas trinkelėmis, įrengti takai ir privažiavimas, vieta automobiliui ir kt.), pripažintina, kad ieškovė turi teisę į tam tikrą kompensaciją už šiuos pagerinimus. Todėl teismas, naudodamasis CPK 376 str. 4 d. nustatytomis aktyvumo šeimos bylose teisėmis, nustato ieškovei atsakovo mokėtiną 2000 kompensaciją už šio sklypo pagerinimą santuokos metu.

Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais tvarką

Atmetant ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovo paveldėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šis reikalavimas nebegali būti tenkinamas, todėl detaliau nebeaptariamas. Pažymėtina tik, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė jau penkerius metus gyvena šioje sodyboje tik fragmentiškai, parvažiavusi iš nuolatinio darbo Vokietijoje, ir visiškai neprisideda prie remonto darbų tęsimo bei sodybos išlaikymo, o atsakovas kategoriškai nesutinka bendrai naudotis su ja šiuo gyvenamuoju plotu ir pagalbiniais pastatais, rodo, jog nėra ne tik teisinio, bet ir faktinio pagrindo nustatyti ieškovės prašomą naudojimosi turtu tvarką ir tokiu būdu sudaryti sąlygas tolesniems šalių nesutarimams dėl šio turto išlaikymo. Šalių dukros jau yra pilnametės, jų gyvenamosios vietos susiejimas su motinos gyvenamąja vieta netekęs aktualumo, todėl ir uzufrukto vaikų interesais nustatymo klausimas nesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 141 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies sumokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl 41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už santuokos nutraukimo reikalavimo nagrinėjimą, jau yra išspręsta daliniu sprendimu šioje byloje; šiuo sprendimu teismas turėtų pasisakyti dėl žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto ir papildomai mokėtino už turto pripažinimo bendrąja nuosavybe ir jo padalijimo, priteisimo. Kadangi šie ieškovės reikalavimai netenkinami, iš jos valstybei turėtų būti priteista 526,38 Eur žyminio mokesčio, iš kurio 100 Eur ieškovė yra sumokėjusi, paduodama ieškinį. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinant tai, kad vietoj prašytos nuosavybės į 17 546 Eur vertės turtą ieškovei yra nuspręsta priteisti iš atsakovo 12 000 Eur kompensaciją, iš jos valstybei priteisiama tik visiškai nepagrįstais pripažintų jos ieškinio reikalavimų mastą atitinkanti 5546 Eur suma, t.y., 166,38 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas šioje byloje yra sumokėjęs 136,18 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas jam buvo atidėtas. 41 Eur sumokėto žyminio mokesčio jam buvo priteista iš ieškovės jau daliniu sprendimu, likę jo priešieškiniu pareikšti reikalavimai yra patenkinti didžiąja dalimi, teismui nustačius tik šiek tiek didesnę kompensaciją nei jis pats siūlė sumokėti ieškovei, todėl likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis (95,18 Eur) jam priteisiama iš ieškovės. Iš jos priteisiama ir 142,35 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, valstybei.

Ieškovė taip pat yra pateikusi į bylą dokumentus dėl 3100 Eur advokatų pagalbos išlaidų patyrimo, atsakovas - dėl 2400 Eur advokato pagalbos išlaidų apmokėjimo. Daliniu sprendimu šių išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo spręstas. Atsižvelgiant į abiejų šalių pareikštų ir patenkintų bei atmestų reikalavimų šioje byloje santykį, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 advokatų pagalbos išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 2000 Eur; sudengus šias sumas, iš ieškovės atsakovui priteisiama 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra pateikusi į bylą ir nekilnojamojo turto atidalijimo / naudojimosi tvarkos nustatymo projektų parengimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuos prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jai iš atsakovo, tačiau kadangi šie jos reikalavimai atmesti, šių išlaidų atlyginimas jai irgi nepriteisiamas. Atsakovas yra pateikęs dokumentus, liudijančius namo rekonstrukcijos įteisinimui ir žemės sklypo suformavimui bei įregistravimui patirtas išlaidas, tačiau į jas jau yra atsižvelgta, sprendžiant dėl šio turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, todėl jos bylinėjimosi išlaidomis nepripažįstamos ir iš ieškovės atsakovui nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės J. V. (J.) ieškinio reikalavimus dėl atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijimo atmesti.

pripažinti žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ir jame esančius statinius unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš V. J. J. V., a.k(duomenys neskelbtini) 12 000 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą santuokos metu.

Priteisti atsakovui V. J. asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įsigytą automobilį Opel Sintra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės J. V. 95,16 Eur žyminio mokesčio ir 1700, 00 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso – 1795,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. J..

Priteisti iš ieškovės J. V. 308 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.