Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Civilinė byla Nr. e2S-339-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
e2S-339-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27201-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Trečiasis asmuo
Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“
Ieškovas
Bulgarijos bendrovės „Vanta 2“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-339-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27201-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.; 3.1.18.1.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės Bulgarijos bendrovės „Vanta 2“ EOOD ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl visuotinio akcininko susirinkimo protokolų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Bulgarijos bendrovė „Vanta 2“ EOOD kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EMILĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2013-01-17 ir 2013-01-18 protokolus negaliojančiais, taip pat vienintelės akcininkės 2013-03-27 sprendimą, kurio pagrindu sukurti finansiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims, negaliojančiu.

2. Taip pat ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės vykdomą išieškojimą iš atsakovės turto vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja tuo, kad vykdant toliau išieškojimo veiksmus ieškovei būtų padaryta žala. Nurodo, jog tenkinus ieškinį byloje galėtų būtų priimtas sprendimas atkurti esamą padėtį, o turtą pardavus ar kitu būdu perleidus tai būtų neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovės Bulgarijos bendrovės „Vanta 2“ EOOD prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

4. Teismas vertino, jog vykdant vykdymo veiksmus ieškovė bei atsakovė galėtų netekti turto. Be to, vykdymo veiksmai yra sustabdyti, tačiau esant kitam teisiniam ginčui, nesusijusiam su šioje byloje nagrinėjamais reikalavimais, todėl teismas sprendė, kad toks išieškojimo sustabdymas iki šios bylos išnagrinėjimo papildomai nepažeis šalių teisių ir teisėtų interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Apeliantė (trečiasis asmuo) Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės Bulgarijos bendrovės „VANTA“ EOOD prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1. nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ieškinys būtent dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, todėl teismui tenkinus pareikšto ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo, toks teismo sprendimas nuo jo įsiteisėjimo dienos pats savaime sukeltų teisines ginčytų dokumentų negaliojimo pasekmes ir nereikalautų apskritai jokio papildomo priverstinio vykdymo. Dėl pareikšto ieškinio reikalavimo specifikos nėra jokios realios grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, kadangi nagrinėjama byla yra dėl pripažinimo, bet ne dėl veiksmų atlikimo;

5.2. taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi analogiškos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ir iki šiol nėra panaikintos;

5.3. šiuo atveju tarp ginčo šalių apskritai nėra civiline tvarka nagrinėtino ginčo ir, atitinkamai, susiklosčiusioje situacijoje yra neįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas, todėl tarp bylos šalių kilusio ginčo nagrinėjimas bendrojoje ginčo teisenoje negalimas.

Atsiliepimas

6. Ieškovė Bulgarijos bendrovė „Vanta 2“ EOOD pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. vykdomosios bylos Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 yra pradėtos būtent dėl trečiojo asmens ir atsakovės sudarytos 1 013 670,06 Eur kredito sutarties. Sutartis yra sudaryta suklastotų protokolų pagrindu. Kadangi protokolai yra suklastoti, juos bu?tina pripažinti negaliojanc?iais, nes ju? pagrindu atsakovei, kurios vienintele? akcininke? yra ieškove?, buvo sukurti dideli finansiniai i?sipareigojimai, o ve?liau prade?tas išieškojimo procesas iš atsakove?s turto antstolės Nemiros Šiugždaite?s Stakeliu?ne?s vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir 0033/17/00103;

6.2. taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės ar ne ekonomiškos, kadangi vykdomųjų bylų sustabdymas tikrai nevaržys teisių labiau, nei reikia laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti;

6.3. ginc?ijamais protokolais, kurie yra suklastoti, buvo priimti tokie sprendimai, jog bu?tu? sudaryta paskolos sutartis su kredito unija. Protokolai yra suklastoti, jais nebuvo išreikšta tikroji akcininko valia, o toks sprendimas gali bu?ti teismo tvarka pripažintas negaliojanc?iu.

7. Atsakovė UAB „EMILĖ“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. pripažinus akcininkų sprendimus negaliojančiais reikštų, jog ginčijami sandoriai, kurie pasirašyti akcininkų sprendimų pagrindu, buvo neteisėtai sudaryti;

7.2. vykdomosios bylos Nr. 0033/16/00377 ir 0033/17/00103 pradėtus pagal ginčijamus sandorius (2013-02-23 paskolos sutartį ir 2013-04-04 hipotekos sandorį), kuriems nebegaliojant reikštų, jog negalėjo būti pradėtas ir vykdymo procesas;

7.3. gali susidaryti situacija, kai tektų grąžinti išieškotas lėšas ir turtą, o tai gali lemti naujus teisminius procesus, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tikslinga, logiška ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, įvertinus ieškinio prima facie (ieškinio preliminarų pagrįstumą) bei grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, ginčija abiejų nurodytų sąlygų egzistavimą.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

10. Pagal teismų praktikoje formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne nagrinėja bylą iš esmės.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį prašydama pripažinti atsakovės UAB „EMILĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2013-01-17 ir 2013-01-18 protokolus negaliojančiais, taip pat vienintelės akcininkės 2013-03-27 sprendimą, kurio pagrindu sukurti finansiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims, negaliojančiu. Nurodė, kad šie dokumentai yra suklastoti, o jų pagrindu sudaryta 2013-01-23 kredito sutartis Nr. 13-00004 tarp atsakovės ir apeliantės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, pagal kurią atsakovei suteiktas 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) kreditas. Taip pat nustatyta, jog ieškovė yra vienintelė atsakovės akcininkė.

12. Ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovė pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, taip pat kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (2013-01-23 kredito sutartį Nr. 13-00004, UAB „EMILĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2013-01-17 ir 2013-01-18 protokolus, vienintelės akcininkės 2013-03-27 sprendimą). Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės reikalavimas atsakovei yra akivaizdžiai negalimas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai, ar iš tiesų egzistuoja sandorių pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai pagrindė savo reikalavimus atsakovei. Tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

13. Kaip jau minėta, ieškovė Bulgarijos bendrovės „Vanta 2“ EOOD pareikštu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės UAB „EMILĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2013-01-17 ir 2013-01-18 protokolus negaliojančiais, taip pat vienintelės akcininkės 2013-03-27 sprendimą, kurio pagrindu sukurti finansiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims, negaliojančiais. Akivaizdu, jog teismui priėmus galimai palankų ieškovei teismo sprendimą, o vykdant išieškojimą iš atsakovės turto vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103, atsakovė galėtų netekti turto, nebūtų užtikrintos ieškovės teisės, ieškovei galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas labai pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pareiškė ieškinį prašydama pripažinti atsakovės UAB „EMILĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2013-01-17 ir 2013-01-18 protokolus negaliojančiais, taip pat vienintelės akcininkės 2013-03-27 sprendimą, kurių pagrindu sudaryta 2013-01-23 kredito sutartis Nr. 13-00004 tarp atsakovės ir apeliantės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, pagal kurią atsakovei suteiktas 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) kreditas ir vykdomas išieškojimas iš atsakovės turto vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103. LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2235-803/2019 pagal ieškovės UAB ,,EMILĖ“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams Kredito unijai ,,Mėmelio taupomoji kasa“, UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, trečiasis asmuo V. Ž., ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2013-01-23 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB ,,EMILĖ“ ir atsakovės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“, Nr. 13-00004 bei ieškovės UAB „EMILĖ“ ir atsakovų Kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013-04-04 sudarytą hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrintas prievolės pagal 2013-01-23 paskolos sutartį Nr. 13-00004 vykdymas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog teisminiuose ginčuose yra kvestionuojamas galiojimas ne tik UAB „EMILĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir vienintelės akcininkės sprendimo, bet ir sudarytos paskolos sutarties bei hipotekos sandorio.

15. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti konservacinės paskirties, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju ir nesustabdžius antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės vykdomo išieškojimo iš atsakovės turto vykdomosiose bylose Nr. 0033/16/00377 ir Nr. 0033/17/00103 nagrinėjamoje byloje nebūtų pasiekti įstatymu deklaruojami laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai – iki sprendimo byloje priėmimo išlaikyti byloje status quo padėtį (iki ieškinio pareiškimo buvusią situaciją). Tai reiškia, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas neįvyktų. Teismas taiko konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, kai byloje tikslinga užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.

16. Pirmosios instancijos teismas ginčo atveju pagrįstai konstatavo abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą – ieškinio preliminarų pagrįstumą bei grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į ieškinio dalyką, darytina išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus, yra nukreiptos siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą, susijusios su pareikštais reikalavimais bei užtikrinančios status quo padėties išsaugojimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų netaikius, tikėtinai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

17. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas analizavo nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė