Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „A.“ ieškinį atsakovui A. H. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A.“ (toliau – ieškovė, darbdavys) prašė teismo pripažinti, kad atsakovo A. H. atleidimo dieną ieškovė buvo sumokėjusi visas atsakovui priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 211, kurios pagrindu atsakovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju su minimalia mėnesine alga, mokant atlyginimą jam buvo taikomas koeficientas 1,65. Už komandiruotes jam taip pat buvo mokami dienpinigiai. Darbo sutartis nutraukta 2022 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Atsakovui kreipusis į darbo ginčų komisiją, ši 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu iš dalies tenkino atsakovo prašymą. Ieškovė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteista 792,62 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Darbo ginčų komisija, išanalizavusi pateiktus į bylą rašytinius įrodymus nustatė, kad atsakovui iš jo darbo užmokesčio 2022 m. kovo mėn. išskaičiuota 82,97 Eur skola, balandžio mėn. išskaičiuota 276,65 Eur skola ir gegužės mėn. išskaičiuota 133 Eur skola, viso 492,62 Eur. Darbo ginčų komisija pažymėjo (toliau – DGK), kad jeigu darbdavys, sumokėjo didesnes su darbo santykiais susijusias sumas, tai turėjo tinkamai įforminti tokių sumų išmokėjimą, o to nepadaręs, darbdavys negali gintis, kad iš darbuotojo darbo užmokesčio išskaičiuotos sumos turi būti traktuojamos kaip skola. Tokios DGK išvados yra nesuprantamos, nes iš atsakovo darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuota jokia skola. Šie duomenys kovo, balandžio ir gegužės mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščiuose atsirado todėl, kad tais ir ankstesniais mėnesiais atsakovui buvo išmokėta avanso (atlyginimo) daugiau, nei darbuotojas buvo uždirbęs, atsižvelgiant į tai, kad nuo sausio mėnesio jam iš darbo užmokesčio buvo pradėta atskaičiuoti įvykio metu padaryta ir darbuotojo paaiškinimu pripažinta žala trečiajam asmeniui. Dėl tos priežasties DGK nebuvo pateikti jokie dokumentai, tik įmonės pažyma apie darytus išskaitymus. Tokiu būdu DGK darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodytą darbuotojo skolą įmonei laikė įmonės skola darbuotojui ir priteisė atsakovui neegzistuojančią skolą iš ieškovės. Pažymėtina, kad buhalteriniuose dokumentuose darbuotojo skola įmonei buvo fiksuota tik iki balandžio mėnesio 30 dienos, gegužės mėnesį darbuotojo skolos įmonei neliko ir už tą mėnesį jam buvo išmokėta dalis darbo užmokesčio, kurios nepadengė atsakovui mokėti avansiniai mokėjimai. Atsakovas 2021 m. gruodžio 3 d. apgadino trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir apie tai neinformavo ieškovės. Draudimo kompanija 2021 m. gruodžio 17 d. (penktadienį) informavo ieškovę apie įvykusį įvykį, tuomet ieškovė susisiekė su atsakovu 2021 m. gruodžio 20 d. (pirmadienį), kad šis pasiaiškintų dėl autoįvykio, po ko atsakovas nufotografavo ir atsiuntė savo paaiškinimą bei deklaraciją. Tą pačią dieną, 2021 m. gruodžio 20 d. (pirmadienį), ieškovė gavusi sąskaitą iš trečiojo asmens dėl apgadinimų - 352 Eur ją apmokėjo, tuomet trečiasis asmuo atsiuntė raštą, kad atsisako kitų pretenzijų. Taigi, padaryta įmonei žala paaiškėjo 2021 m. gruodžio 20 d., o įsakymą dėl žalos išskaitymo ieškovė priėmė, nepažeisdama DK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, be to išieškojo ne visą žalą, o tik jos dalį - 300 Eur. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas DGK nekėlė jokių klausimų, netikslino prašymo dėl šio išskaitymo net ir po to, kai DGK perdavė jam dokumentus apie tą įvykį. Įsakymą dėl žalos išskaitymo ieškovė priėmė 2022 m. sausio 20 d., o atsakovas šio įsakymo DGK neginčijo, be to norint ginčyti šį įsakymą atsakovas sutinkamai su DK 220 straipsnio 2 dalies reikalavimais privalėjo savo prašyme prašyti atnaujinti terminą ir nurodyti termino praleidimo priežastis, tačiau viso to nepadarė. DGK savavališkai ir pažeisdama DK 220 straipsnio 2 dalies reikalavimus sprendė šį klausimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą (2022-10-07, CBP-6527).

Atsakovui A. H. procesiniai dokumentai buvo įteikti per jo darbovietę, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2023 m. sausio 6 d. gautas iš atsakovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant bei prašo atsiųsti teismo sprendimą į jo nurodytą elektroninį paštą. Minėtame elektroniniame laiške atsakovas nurodė, jog dėl eismo įvykio darbdavys iš jo išskaičiavo žalą tą patį mėnesį, kurio suma – 400 Eur.

2022 m. vasario 6 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, įmonės direktorius R. Ž. prašė ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovas, būdamas komandiruotėje (duomenys neskelbtini) apgadino kitam asmeniui transporto priemonę ir nepranešė apie įvykusį autoįvykį ieškovei, ką privalėjo padaryti. Ieškovė apie šį įvykį sužinojo iš draudimo kompanijos, gavusi pranešimą į elektroninį paštą, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo išieškojimą. Tuomet buvo susisiekta su atsakovu, kuris nufotografavo ir atsiuntė savo paaiškinimą, kuriame atsakovas pripažino savo kaltę bei atsiuntė autoįvykio deklaraciją. Ieškovas gavęs sąskaitą iš nukentėjusio asmens dėl apgadinimų – 352 Eur, iš karto ją apmokėjo. Įmonės automobilis buvo apdraustas, tačiau atsakovas laiku neinformavęs darbdavio pažeidė draudimo sutartį, kurioje nurodytas terminas per kurį būtina pranešti draudimo bendrovei apie autoįvykį. Kadangi terminai buvo praleisti ieškovė pasirinko pigesnį variantą pati sumokėjo iš įmonės lėšų, nepasinaudodama draudimu, nes draudimas būtų regreso tvarka išsiieškojęs išmokėtą sumą iš pačios ieškovės. Įsakymą dėl žalos išskaitymo ieškovė priėmė nepraleidusi vieno mėnesio termino nuo žalos paaiškėjimo, be to išieškojo iš atsakovo ne visą žalą, o tik jos dalį – 300 Eur. Atsakovas su minėtu įsakymu buvo supažindintas, išsiunčiant į jo nurodytą elektroninį paštą, pretenzijų ieškovei jokių nereiškė. Atsakovui buvo išmokamas avansas į priekį. Įmonėje yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad paprastai priėmus vairuotoją į darbą šis dažnai neturi lėšų pragyvenimui, daugelis yra pasiėmę kreditus, todėl įmonė į priekį sumoka avansą, kurio jis dar nėra užsidirbęs, todėl buhalteriniuose dokumentuose nurodyta skola yra pačio darbuotojo skola įmonei, nes šis dar nebūna užsidirbęs atlyginimo, o jam jau yra į priekį sumokėta. Nagrinėjamu atveju iš darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių matyti, kad sumokėjus į priekį avansą ši suma iš atsakovo nebuvo išskaičiuota, tačiau tik sistemoje matyti, kad jam buvo sumokėta daugiau, o vėliau ši suma išsilygino.

2022 m. vasario 6 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. T., kuri yra įmonės buhalterė nurodė, kad atsakovui į priekį buvo sumokėtas avansas 2022 metų sausio mėnesį – 620 Eur, iš kurio pagal įsakymą buvo padarytas išskaitymas dėl žalos atlyginimo – 100 Eur, todėl atsakovui buvo išmokėta – 520 Eur suma, tačiau, kaip minėta, jam buvo sumokėtas į priekį avansas, todėl buhalterinėje sistemoje fiksuojama darbuotojo skola įmonei, kuri nusikeldavo į kitą mėnesį, bet nereiškia, kad nurodoma skola buvo išieškoma iš darbuotojo, tik sistemoje tai fiksuojama. Atsakovo įsiskolinimas išsilygino 2022 metų gegužės mėnesį, o birželio mėnesį jo visiškai neliko. Įmonėje yra nusistovėjusi tvarka, kad avansai vairuotojams mokami į priekį, nes pradėję dirbti visada jo prašo. Atsakovui nutraukus darbo sutartį, su juo buvo pilnai atsiskaityta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

2022 m. rugsėjo 6 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu iš darbdavio UAB „A.“ darbuotojo A. H. naudai nuspręsta išieškoti 792,62 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir dėl šios sumos, t. y. darbdavio atsiskaitymo ar neatsikaitymo su darbuotoju byloje kilęs ginčas.

Darbdavys gindamas savo subjektinę teisę pareikštu ieškiniu iš esmės prašo pripažinti, jog su darbuotoju A. H. yra atsiskaityta ir minėta suma, kuri sudaro 792,62 Eur sumą atsakovui yra sumokėta. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. H. 2020 m. gruodžio 1 d. darbo sutarties Nr. 211 pagrindu dirbo pas atsakovę UAB „A.“ – tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.1. ir 1.2. punktai), darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis – ne mažiau nei yra nustatyta Vyriausybės minimalią mėnesinę algą su koeficientu 1,65 mokamas kiekvieno mėnesio 15 ir 25 dienomis <...> (darbo sutarties 1.3 punktas). Darbo sutartimi sulygta, kad bus mokama 50 proc. dienpinigių sumos. Sutartimi sulygta, kad atskiru darbdavio sprendimu dienpinigių norma gali būti didinama, atsižvelgiant į darbuotojo darbo kokybę ir įmonės ekonomines galimybes. 2022 m. kovo 1 d. šalys sudarė darbo sutarties pakeitimą, pagal kurį darbo sutarties terminą pratęsė 2 metams; darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2022 m. birželio 10 d.

Bylos duomenimis, darbo ginčų komisijos surinktais ir jos pateiktais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, liudytojos V. T. parodymais nustatyta, kad ieškovės įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, kad tolimųjų reisų vairuotojams buvo mokami avansai, kaip išankstiniai mokėjimai už sutarties dalyką. Ši aplinkybė patvirtinta ir darbo užmokesčio, dienpinigių pažyma apie atsakovui išmokėtas 2020 – 2022 metais su darbo santykiais susijusias sumas, iš kurios matyti, kad atsakovui 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. po įsidarbinimo ieškovės įmonėje, t. y. praėjus dviem dienoms buvo išmokėtas 300 Eur avansas (Darbo ginčų komisijos darbo byla Nr. APS-2-14296/2022, b. l. 24). Iš ieškovo pateiktų darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių nustatyta, kad už 2022 m. kovo mėnesį dirbtą laiką (13 d.) atsakovui priskaičiuotas 716,87 Eur darbo užmokestis; už balandžio mėnesį dirbtą laiką (22 d.) atsakovui buvo priskaičiuotas 1 358,82 Eur darbo užmokestis; už 2022 m. gegužės mėnesį (5 darbo dienos ir 5 dienos kasmetinių atostogų) atsakovui buvo priskaičiuota 570,64 Eur. Byloje pateikti buhalteriniai dokumentai, sąskaitos išrašai apie atsakovui išmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais, vienareikšmiškai patvirtina, jog per visą atsakovo išdirbtą ieškovės įmonėje laikotarpį jam buvo mokamas avansas, kuris, kaip minėta, buvo sumokėtas į priekį, t. y. atsakovui jo neuždirbus, todėl šis veiksmas atsispindi darbo užmokesčio buhalterinėje suvestinėje, kaip darbuotojo skola įmonei, bet ne priešingai. Nors buhalterinėje sistemoje ir buvo fiksuojama skola: 2022 m. kovo mėnesį – 82,97 Eur, balandžio mėnesį – 276,65 Eur, gegužės mėnesį – 133 Eur (Darbo ginčų komisijos darbo byla Nr. APS-2-14296/2022, b. l. 51,52,53), tačiau teismo vertinimu, nereiškia, kad ji buvo išskaičiuota iš atsakovo ir jam ieškovė liko skolinga bendrą 492,62 Eur sumą, priešingai, rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai bei liudytojos parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog darbdavys su darbuotoju yra atsiskaitęs ir išmokėjęs 492,62 Eur ginčo sumą, kuri dėl išmokėtų išankstinių avansų išsilygino 2022 m. birželio mėnesį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ši suma išieškotina iš darbdavio darbuotojo naudai.

Dėl 300 Eur iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuoto žalos atlyginimo

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas darbdavio nurodymu nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2022 m. sausio 8 d. buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę į (duomenys neskelbtini) (Darbo ginčų komisijos darbo byla Nr. APS-2-14296/2022, b. l. 29). Ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. (penktadienį) gavo iš draudimo bendrovės elektroninį laišką, kuriuo prašoma pateikti visą informaciją, susijusią su eismo įvykiu 2021 m. gruodžio 3 d. įvykusio (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo ieškovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-10-07, CBP-6527, Priedas draudimo pranešimas). Iš pateikto į bylą atsakovo A. H. paaiškinimo turinio matyti, kad 2021 m. gruodžio 3, d. dalyvaujant iškrovime, (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis bandė parkuotis iš dešinės pusės, atsakovas jo nepastebėjo ir užkabino jo transporto priemonės veidrodžio plastmasę (2022-10-07, CBP-6527, Priedas įsakymas paaiškinimas pavedimas). Pateikta į bylą įvykio deklaracija patvirtina, kad ieškovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužė kitos transporto priemonės veidrodį (2022-10-07, CBP-6527, Priedas įvykio Deklaracija). 2022 m. sausio 20 d. ieškovės direktorius priėmė įsakymą dėl atsiskaitymo už padarytus pažeidimus, kuriuo nurodė, kad atsakovas padarė bendrovei žalą. Tuo pačiu įsakymu nurodyta išskaičiuoti iš atsakovo darbo užmokesčio 300 Eur įmonės patirtai žalai atlyginti (Darbo ginčų komisijos darbo byla Nr. APS-2-14296/2022, b. l. 140). Iš pateiktų į bylą duomenų nustatyta, kad minėtas įsakymas atsakovui buvo išsiųstas 2023 m. sausio 20 d. 15:59 val. į jo elektroninį paštą, kurį atsakovas, beje, nurodė savo darbo sutartyje (2023-02-17, DOK-7301, priedas įsakymas už darytą žalą). Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie minėtą įsakymą, prieštaravimų dėl jo nereiškė, jo netgi DGK neginčijo.

Sprendžiant ginčą pirmiausia pažymėtina, kad išskaitų iš darbo užmokesčio tvarką reglamentuoja DK 150 straipsnis, kuriame numatyta, jog išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą (DK 150 straipsnio 3 dalis).

DK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovui apie eismo įvykį, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) ir jo metu atsakovas apgadino kitam asmeniui transporto priemonę, draudimo bendrovė informavo 2021 m. gruodžio 17 d. (penktadienį). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visos įvykio aplinkybės buvo galutinai išsiaiškintos, kai susisiekus su atsakovu šis 2021 m. gruodžio 20 d. (pirmadienį) atsiuntė nufotografavęs savo paaiškinimą dėl įvykio ir įvykio deklaraciją. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) sąskaitos, kurią ieškovė 2021 gruodžio 20 d. buvo gavusi, matyti, kad žalos suma sudarė 352 Eur ir šią sumą ieškovė yra apmokėjusi, nes (duomenys neskelbtini) įmonė atsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad atsisako bet kokių kitų pretenzijų (2022-10-07, CBP-6527, priedas: treč.asm.laiškas dėl piniginės išmokos; treč.asmens sąskaita). Įsakymas dėl žalos išskaitymo priimtas 2022 m. sausio 20 d., t. y. ieškovė DK 150 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, išskaitą atliko per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai jai tapo žinomas žalos už transporto priemonės apgadinimą dydis. Iš atsakovo darbo užmokesčio pažymos už 2022 metus matyti, kad iš jo darbo užmokesčio buvo padaryti iškaitymai pagal aukščiau nurodytą įsakymą: 2022 m. sausio 31 d.– 100 Eur, 2022 m. kovo 31 d. – 100 Eur ir 2022 m. balandžio 30 d. – 100 Eur. Todėl visiškai nepagrįstos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad darbdavys iš jo išskaičiavo žalą, kurio bendra suma sudarė – 400 Eur.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitos transporto priemonės veidrodį 2021 m. gruodžio 3 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Atsakovas rašytame savo paaiškinime nurodė, kad dalyvaujant iškrovime, itališkas krovininis automobilis bandė parkuotis iš dešinės pusės, atsakovas jo nepastebėjo ir užkabino jo transporto priemonės veidrodžio plastmasę.

Ieškovės į bylą pateiktas 2021 m. rugpjūčio 18 d. BTA V. I. draudimo liudijimas Nr. LT/AJC 0356353 patvirtina, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei tarptautiniu transporto priemonės draudimu. Minėtame draudimo liudijimo 5 punkte nurodyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui. Byloje nustatyta, kad atsakovas apie minėtą eismo įvykį visiškai neinformavo darbdavio. Ieškovė apie eismo įvykį sužinojo iš pačios draudimo bendrovės, praėjus 14 dienų nuo įvykusio eismo įvykio ir kaip paaiškino teismo posėdžio metu ji nesikreipė į draudimo bendrovę, o tiesiogiai pati padengė žalą dėl (duomenys neskelbtini) apgadintos transporto priemonės, nes priešingu atveju draudikas regreso tvarka būtų išsiieškojęs žalą iš pačios ieškovės, nes kaip minėta, ši laiku nepranešė apie eismo įvykį. Taigi, atsakovui laiku nepranešus apie eismo įvykį ieškovei, ką atsakovas pagal darbo sutarties 6.1 punktą privalėjo padaryti, t. y. nedelsiant informuoti darbdavį apie padarytus pažeidimus, todėl ieškovė, pasirinkusi ekonomiškesnį variantą jokios draudimo išmokos negalėjo gauti, todėl pagrįstai prašo atlyginti žalą iš žalą padariusio asmens.

Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti bei laiku informuoti ieškovę apie įvykusį eismo įvykį. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, jog vairuoti yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Taigi, atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad su jam patikėta transporto priemone nebūtų sulaužytas kitos transporto priemonės veidrodis. Taip pat atsakovas apie eismo įvykį laiku neinformavo darbdavio, ką privalėjo padaryti. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad dėl 2021 m. gruodžio 3 d. neatsargių darbuotojo veiksmų įmonė patyrė 352 Eur žalą (2022-10-07, CBP-6527, priedas: treč.asm.laiškas dėl piniginės išmokos; treč.asmens sąskaita). Ieškovė priėmė įsakymą išieškoti iš atsakovo ne visą žalą, o tik jos dalį – 300 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.

Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis: vieno mėnesio sudaro 1233,96 Eur, vienos dienos – 58,76 Eur.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, darbdavys nepažeidė DK 156 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes kaip nurodyta aukščiau, atsakovas gavęs įsakymą prieštaravimų dėl jo nereiškė, išskaitos dydis neviršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, todėl darytina išvada, kad darbdavys nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų pagrįstai išskaičiavo iš atsakovo ieškovės įmonei padarytą 300 Eur žalą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ši suma išieškotina iš darbdavio darbuotojo naudai.

Atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais konstatuotina, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu, todėl ieškinys tenkintinas - pripažintina, kad ieškovė atsakovui jo atleidimo dieną buvo sumokėjusi visas jam priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 18 Eur žyminio mokesčio, už vertimo paslaugas – 122,15 Eur, atstovavimo išlaidos – 560 Eur, viso 700,15 Eur (2023-02-03, DOK-5448, 2023-03-24, DOK-13135).

Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 700,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Teismas patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad UAB „A.“ darbuotojo A. H. atleidimo dieną buvo sumokėjusi visas atsakovui priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas.

Priteisti ieškovei UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) 700,15 Eur (septynių šimtų eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) pašto siuntimo išlaidų, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.