- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-7549-784/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06972-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2014 m. birželio 15 d. apie 21.57 val., vairuodamas automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Drujos g., Vilniuje, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 102 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinį teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. nurodė, kad su inkriminuojamu pažeidimu nesutinka, nes leistino greičio neviršijo. Paaiškino, kad įvykio dieną važiavo Drujos gatve, žiedu ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis važiavo leistinu greičiu, policijos pareigūnų nematė, juos pamatė tik tuomet, kai jį pradėjo stabdyti. Nurodė, kad jis nesupranta, kaip jis galėjo viršyti leistiną greitį. Policijos pareigūnai nurodė, kad jis greitį viršijo Paplaujos – Drujos g. sankryžoje, tačiau policijos pareigūnai jį sustabdė tik maždaug už kilometro. Taip pat D. P. nurodė, kad jo vairuotas automobilis yra 1999 m. gamybos, todėl jis tikrai būtų jautęs, jeigu būtų važiavęs nurodomu 103 km/h greičiu.
Nepaisant šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. V., policijos pareigūnas, nurodė, kad, kaip buvo sustabdytas D. P. vairuotas automobilis 2014-06-15, jis tiksliai nepamena. Tą dieną, kuomet buvo sustabdytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis su kolega greitį fiksavo aparatu, pamatę, kad greitis buvo viršytas, jie sėdo į tarnybinį automobilį, įsijungė švyturėlius ir prisivijo pažeidėją. Paaiškino, kad visada prieš rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjui yra parodomas greičio matavimo prietaisas, kuriame būna užfiksuotas automobilio greitis bei užfiksavimo laikas. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra įrašytas tikslus laikas, kada pažeidėjas pravažiavo pro juos, ir tikslus automobilio greitis. Pats protokolas D. P. buvo surašytas tuomet, kai jį sustabdė, t. y. praėjus maždaug 5 min. nuo tada, kai buvo užfiksuotas viršytas greitis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Administracinė atsakomybė už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai nustatoma, jog buvo viršytas leistinas greitis daugiau kaip 50 km/h, ir kad leistiną greitį viršijo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis nemano, jog galėjo leistiną greitį viršyti daugiau nei 50km/h, nesupranta, kaip jis galėjo pažeidimo užfiksavimo vietoje taip smarkiai viršyti greitį, nurodė, kad 103 km/h greitį, koks nurodomas protokole, jis tikrai būtų jautęs, tačiau jis važiavo normaliu greičiu. Posėdžio metu apklausas policijos pareigūnas J. V. teismui paaiškino, kad buvo užfiksuotas greičio viršijimo faktas, tačiau pažeidėjas nebuvo sustabdytas iš karto, jis buvo sustabdytas tik prisivijus automobilį tarnybiniu automobiliu. Liudytojas nurodė ir tai, kad prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidėjas buvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso rodmenimis, kuriuose be automobilio greičio taip pat yra nurodomas ir laikas, kuomet buvo užfiksuotas konkretus automobilio greitis.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad pažeidimo padarymo metu greitis buvo matuojamas su prietaisu „Berkut R“ Nr. 0611412 (b. l. 2-3).
Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1621557 patvirtina, jog greičio matuoklis „Berkut R“ Nr. 0611412 yra patikrintas 2014 m. balandžio 7 d. ir sertifikatas galioja iki 2015 m. balandžio 6 d. Šio prietaiso paklaida stacionariame režime ±1 km/h, patruliniame režime - ±2km/h (b. l. 5)
Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio J. V. 2014-06-15 surašytame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014-06-15 apie 21.57 val. greičio matavimo prietaisu užfiksuota, kad automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Drujos – Paplaujos g. sankryžoje važiavo 103 km/h, kur leistinas 50 km/h greitis, automobilis buvo sustabdytas Drujos g., automobilio vairuotojas buvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso rodmenimis, taip pat jam buvo išaiškinta, kad automobilis buvo sustabdytas ne iš karto, kur buvo fiksuotas viršytas greitis, o toliau, t. y. Drujos g. todėl, kad nebūtų trukdoma eismui (b. l. 4).
Motyvuojamoji dalis
Taigi iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. P. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymo įrodyta minėtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat teisme apklausto liudytojo parodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik nurodė, kad jis nemano, jog galėjo viršyti leistiną greitį tiek, kiek nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Kartu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog nesupranta, kodėl jis nebuvo stabdomas tuo metu, kai tik buvo užfiksuotas greičio viršijimo faktas, o tai buvo padaryta vėliau. Kaip matyti iš byloje esančio jau minėto Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio J. V. 2014-06-15 tarnybinio pranešimo, D. P. automobilis buvo sustabdytas tuomet, kai toks policijos veiksmas (transporto priemonės sustabdymas) nekliudė kitiems eismo dalyviams ir kai transporto priemonę buvo galima stabdyti tam leistinoje vietoje. Be to, pabrėžtina, jog tai, kad automobilis buvo sustabdytas ne būtent tuo metu, kai užfiksuotas leistino greičio viršijimo faktas, iš esmės nepaneigia paties pažeidimo padarymo ir nesuteikia teismui pagrindo abejoti byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis.
D. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu numatyta ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje nuobauda. Teismas pažymi, kad nuo pažeidimo padarymo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nors ir yra praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, tačiau minėti pažeidimai nebuvo itin didelį pavojų keliantys eismo saugumui, be to pažeidėjas D. P. paskutinį kartą baustas administracine tvarka tik 2012 m., todėl teismo vertinimu ir švelnesnė nei įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, kadangi manytina, kad toks asmuo ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, todėl auklėjamieji nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą baudą, tačiau neskiriant D. P. specialios teisės atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 124 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,
nutaria:
D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų), t. y. 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų), baudą.
Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.