Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant LR valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotiems atstovams I. B. ir G. S., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinė tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apylinkės teisme 2017 m. liepos 24 d. buvo gautas valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimas (reg. AN BP-1983), kuriuo pareiškėjas prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą ir paskirti nuobaudą O. C. už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2016-01-01 iki 2017-03-27, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t.y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoka, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad O. C. pirmenybė teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie LR FM interesus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiktą pareiškimą bei su juo susijusią tyrimo medžiagą, iškėlė O. C. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. C. veiksmuose įžvelgiami administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 120 straipsnio 1 dalies, požymiai.

Motyvuojamoji dalis

LR Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straispnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

Pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius jmokas j biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo

tvarka.

Iš aukščiau išdėstyto galima daryti išvadą, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš kasos išlaidų orderių išrašų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Iš pateiktų kasos išlaidų orderių už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-03-27 matyti, kad Bendrovė vykdė žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis mokėjimų):

2017-02-10 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditorei B. K.. Atsiskaitymo suma 5837,81 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 16.182,31 EUR;2017-02-22 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui D. Z.. Atsiskaitymo suma 2786,96 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 16.070,13 EUR;2017-02-27 buvo atliktas mokėjimas gen. Direktoriui O. C. - atsiskaitymo suma 5168,24 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 15.644,13 EUR;2017-02-28 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui A. R.. Atsiskaitymo suma 3240,00 EUR. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 15.644,13 EUR.

Anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas O. C. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM bei pažeisdamas CK 6.930¹ str. „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas" nuostatas, padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą („Kreditorių teisių pažeidimas").

Teismo posėdyje O. C. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad jo vadovaujamoje įmonėje susidarė sunki finansinė padėties, įmonė turėjo daug įvairių įsiskolinimų ūkio subjektams, todėl jis laiku nepasirūpino, jog būtų sumokėti valstybei privalomi mokesčiai. Nurodė, kad šiuo metu jis su prašymu kreipėsi į VMI prie LR FM dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo arba atidėjimo. O. C. prašo teismo esant pagrindui skirti jam kuo švelnesnę nuobaudą, nes ankščiau administracinė tvarka nebaustas, jo atlyginimas yra minimalus, o bendrovės apyvarta nėra didelė.

Institucijos įgaliotas atstovas palaikė Institucijos pareiškime išdėstytą prašymą dėl piniginės nuobaudos O. C. skyrimo pagal ANK 120 str. 1 d. nuostatą bei patvirtino, jog neprieštarauja svarstant teismui klausimą dėl švelnesnės nuobaudos O. C. skyrimo.

O. C. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta bylos medžiaga: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR VRM pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo O. C. atžvilgiu, 2017-04-27 operatyvaus patikrinimo pavedimu su priedais, bei kita bylos medžiaga.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kreditorių teisių pažeidimas, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 1449 iki 2898 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Kadangi administracinių nusižengimų kodekse už veiką, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra didesnis, veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį neperkvalifikuojama.

O. C. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėtį, pažeidėjas baustinas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

O. C. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams (mokėti už prekes ir paslaugas). Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su bendrovės darbuotojais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Nes laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-03-27 bendrovėje buvo išmokėtos atitinkamos piniginės sumos (pvz. 5837,81 Eur, 2786,96 Eur, 5168,24 Eur, 3240,00 Eur), kai tuo tarpu Bendrovė VMI prie LR FM minėtu laikotarpiu buvo skolinga apie 15 000 – 16 000 Eur mokesčių. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad O. C. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

O. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi, administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad O. C. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, jis savo noru su prašymu kreipėsi į VMI prie LR FM dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo termino išdėstymo arba atidėjimo, administracinė tvarka nėra baustas, O. C. pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino medžiagoje aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino savo kaltę bei administracinį nusižengimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad šio straipsnio dispozicijoje nurodytos minimalios piniginės baudos skyrimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant O. C. atžvilgiu ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.