Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Stefai D. R., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. J. (toliau – ir E. J. jaunesnysis), jo atstovui advokatui T. L., gynėjai advokatei I. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 7 d., apie 01 val. 15 min., Šilutės r., Grabupių k., Miško g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje, J. S. be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, atsineštu nenustatytu daiktu, panašiu į dujinį ginklą, tyčia sudavė E. J. jausnesniajam vieną smūgį į veidą, dėl ko šis pargriuvo ant žemės, taip padarydamas apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį ir dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį ir sukeldamas nukentėjusiajam E. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio, moralės normų, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis J. S., apklaustas teisme, dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje inkriminuotų veiksmų neatliko ir niekam jokių pasekmių nesukėlė. 2015 m. birželio 6 d., apie 23 val., A. Š., atvykusio į Šilutės m. ir papasakojusio apie kilusį konfliktą tarp L. S. ir vieno iš brolių Š., kurio metu jie apsižodžiavo ir apsistumdė, pasiūlymu ir kvietimu jis kartu su A. Š., E. Š., L. S., pastarojo automobiliu „VW Passat“ nuvyko į Grabupių k., Šilutės r., kur automobilį pasistatė A. Š. kieme ir visi nuėjo į aikštelę prie maisto prekių parduotuvės laukti atvykstančių brolių Š., norėdami su pastaraisiais pasikalbėti, išsiaškinti tarpusavio santykius. Jis vyko tik tam, kad pabūtų greta kol L. S. pasišnekės su Š., nes prieš tai jie nesugebėjo to padaryti, kadangi pastarieji puolė muštis. Neprisimena ar minėta aikštelė buvo apšviesta. Belaukiant atvažiuojančių Š. L. S. ar A. Š. skambino D. Š. ar E. J. jaunesniajam, tiksliai nežino, į mobilųjį telefoną. Po to pamatę atvažiuojančius tris automobilius jie pasitraukė į netoliese esantį A. Š. kiemą, o kai atvykusių automobilių žibintų šviesoje pamatė, kad iš automobilių išlipo nuo 12 iki 15 žmonių, kurių veidų neįsidėmėjo, išsigandę pabėgo. Slaptėsi daugiabučio namo laiptinėje, nes neturėjo galimybės sėsti į L. S. automobilį ir išvažiuoti. Atvykusieji ieškodami jų po kiemus skambino į A. Š. ar L. S., tiksliai neprisimena kurio, mobilųjį telefoną vadindami juos bailiais ir grasindami fiziniu smurtu, sakydami „išlįskit, nes pagausim, sulaužysim galvas“. Jam į mobilųjį telefoną niekas neskambino. Panašiai už pusvalandžio atvažiavo L. P., kuriam vieninteliui iš skambinusių draugų jam pavyko prisiskambinti, paaiškinti situacijos grėsmę ir kur atvykti į Grabupių k., kad šis jį su draugais parvežtų namo į Šilutę. Kaip ir buvo sutarta atvykęs ir ant Grabupių k. kelio šalia kitų automobilių sustojęs L. P. pasignalizavo, automobilio žibintais pamirksėjo. Įsitikę, jog atvyko L. P. juodos spalvos automobilis „BMW“ pasileido bėgti link jo. Tuo metu privažiavę greitosios medicinos pagalbos automobilio darbuotojai pasiteiravo ar viskas gerai. Atsakius, kad pagalbos nereikia, nes jokio konflikto nebuvo, minėtas automobilis nuvažiavo. Tačiau jiems ruošiantis lipti į L. P. automobilį, privažiavo policijos tarnybinis automobilis, dėl ko jie visi išsibėgiojo, o L. P., kuris atvažiavo kartu su D. J. ir draugu K., nuvažiavo. Jis nuo policijos pareigūnų pradėjo bėgti apimtas streso, tačiau po to suvokė, kad neturi jokios priežasties bėgti nuo pareigūnų, todėl sustojo, dėl ko jis vienintelis iš buvusių draugų buvo sulaikytas ir tarnybiniu automobilu išvežtas apklausti. Nežino kas iškvietė policiją ir dėl ko ji atvyko. Grabupių k. E. J. jaunesniojo ir Š. nesutiko, su jais nebendravo, jų ir kitų atvykusių asmenų atžvilgiu jis fizinio smurto nenaudojo, su savimi ginklo neturėjo, kitų automobilių nespardė. Su J., Š., D. E. jis nebendrauja. Nukentėjusįjį E. J. jaunesnįjį pirmą kartą matė tik ikiteisminio tyrimo metu akistatoje. Mano, kad jis, kaip policijos pareigūnų sulaikytas asmuo, yra nukentėjusiojo ir šio draugų, kurie galėjo nukentėti iki jo sulaikymo, nepagrįstai apkalbėtas, siekiant iš jo pasipelnyti.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. dėl pareikštų minėtų kaltinimų (įtarimų) kaltu neprisipažino ir iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, jų eigą, kaip ir teisiamajame posėdyje, tik tuomet tvirtino, kad A. Š. ir L. S. skambino Š. draugui J. ir tarėsi, derino susitikimo vietą Grabupių k., kur galėtų išsiaiškinti tarpusavio santykius. Jie važiavo nemuštis, o tik aiškintis kas nutiko tarp L. S. ir D. Š. (toliau – ir Dm. Š.), gyvenančių viename kaime. Jiems pasislėpus į A. Š. ar L. S. mobilųjį telefoną skambino kažkuris iš Š. ir J., reikalaudami ateiti į sutartą vietą, pasirodyti, išvadino juos bailiais (1 t., 161, 162, 166-168 b.l.).

Nukentėjusysis E. J. jaunesnysis, apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 16, 17, 19, 20 b.l.), kad 2015 m. birželio 6 d., apie 17 val., matė kaip Dm. Š. ir L. S. tarpusavyje apsistumdė. Po to iškart jis su Dm. Š.pastarojo automobiliu „Peugeot 607“ išvažiavo į Klaipėdą parvežti draugo. Apie 23 val. grįžtant iš Klaipėdos A. Š. jam paskambinęs į mobilųjį telefoną paklausė ar yra Dm. Š., jis perdavė šiam telefoną. Negirdėjo apie ką kalbėjo Dm. Š. su A. Š.. Dm. Š. sutarė susitikti su broliu D. Š. (toliau – ir Dv. Š.) prie degalinės „Andopas“, nes užsiminė, kad A. Š. organizuoja kažką negero. Į sutartą vietą automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavo Dv. Š., D. E. ir D. E.. Draugą, kurį parvežė iš Klaipėdos, paleido Šilutėje, tada visi dviem automobiliais nuvažiavo į Grabupių k. aikštelę prie parduotuvės. Ten nuvykę pamatė stovintį L. S. automobilį „VW Passat“, kuriame nieko nebuvo. Dm. Š. iš jo mobiliojo telefono paskambino A. Š. ir pranešė, kad jie atvyko. Bet netrukus nei minutės Dm. Š. apsukęs automobilį nusprendė jį parvežti namo. Tačiau netoli jo namų, likus apie 100 m, prie Dm. Š. vairuojamo automobilio, kuriuo jis važiavo, šono privažiavęs automobilis „BMW“ atsidarė langą ir kažkas ranka parodė sustoti. D. Š. sustojus jis kartu su Dm. Š.išlipo iš automobilio. Iš „BMW“ automobilio išlipo D. J. ir K. B.. Su pastaruoju besikalbant išgirdo Dm. Š. šaukimą „bėgam!“, atsisukęs pamatė atbėgantį brolio klasioką J. S., kuris užsimojęs atrodo kaire ranka, kurioje turėjo kažkokį daiktą, nieko nesakęs, be jokios priežasties iškart smogė jam į žandą. Tvirtina, kad jam buvo šauta į kaklą iš dujinio pistoleto. Įvykio vieta, kurioje nukentėjo, buvo apšviesta automobilių įjungtomis žibintų šviesomis, todėl viską gerai matė. Nuo suduoto smūgio pargriuvo, neteko sąmonės, kas vyko toliau neprisimena. Nieko negali paaiškinti dėl dešinės plaštakos lūžio, kurį patyrė to paties įvykio metu. Patirtus sužalojimus gydėsi ligoninėje. Įvykio dieną buvo blaivus. Iki nusikaltimo įvykio jis su J. S. konfliktų nėra turėjęs. Dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamajam reiškia civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. J. jaunesnysis savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju J. S. metu, kurioje jis akistatoje dalyvaujantį J. S. nurodė kaip asmenį, padariusį jam kūno sužalojimus ir sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 30 b.l.).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad E. J. jausnesnysis savo parodymus patvirtino atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje metu nurodydamas nusikaltimo padarymo vietą - Šilutės r., Grabupių k., Miško gatvę, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), priešingoje gatvės pusėje bei patikslindamas, jog J. S. jį sumušė, suduodamas smūgį rankoje turėtu daiktu į žandikaulį, prie Dm. Š. automobilio, o automobilis, kuriuo atvažiavo J. S. ir pastarojo draugai, sustojo prie pagrindinio kelio - prie įvažiavimo į Miško g. (1 t., 22-26 b.l.).

Teismo medicinos specialisto 2015-11-02 išvadoje Nr. G 2012/15(03) konstatuota, kad

kad E. J. jaunesniajam nustatytas apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžis ir dešinės plaštakos V delnakaulio lūžis. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką (2015-06-07, apie 1 val.) ir aplinkybes, padaryti bukais daiktais, galimai, suduodant kumščiais bei spardant, padaryti dviem smūgiais: į apatinį žandikaulį (1), dešinę plaštaką (1), kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 42, 43 b.l.).

Liudytojas D. Š., apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 78, 79, 81, 89, 90 b.l.), kad 2015 m. birželio 6 d., apie 19 val. jis su E. J. jausnesniuoju važiuodami į Klaipėdą nuvežė į Grabupių k. ir ten paliko draugę R. Grįždami atgal pro parduotuvės aikštelę, joje pamatė L. S. ir A. Š., stumiančius automobilį. Jis, važiuodamas pro šalį, pro automobilio langą pasakė „stumkit, stumkit“. A. Š. juos išvadino: „gaidžiais“, „pydarais“. Privažiavęs prie jų su A. Š. ir L. S. apsižodžiavo, su pastaruoju apsistumdė. Po to išvažiavo į Klaipėdą. Važiuojant į Klaipėdą, E. J. jausnesnysis iš L. S. ar A. Š. gavo žinutę, nurodančią susitikti ir kažką išsiaiškinti. Grįžtant A. Š. vėl pradėjo skambinėti reikalaudamas išsiaiškinti dėl įvykusio susistumdymo. Jie nuvežė draugą į namus, po to užsuko į degalinę „Andopas“, kur stovėjo brolio Dv. Š. automobilis „Opel Vectra“. Dviem automobiliais nuvažiavo į aikštelę prie parduotuvės Grabupių k. E. J. jausnesniajam paskambino tėvas ir liepė važiuoti namo. Jis nuvažiavo link E. J. namų, o brolis Dv. Š. - link Šilutės. Tačiau jiems nespėjus nutolti vienas nuo kito, tuo metu nuo Šilutės pusės privažiavo automobilis „BMW“, kuris apsisukęs kitoje aikštelėje pradėjo juos persekioti ir persekiojo apie 300-400 m. Automobiliui „BMW“ lenkimo metu susilyginus su jo vairuojamu automobiliu, važiuojant apie 60 km/h greičiu, D. J., sėdėjęs automobilio „BMW“ gale, dešinėje pusėje, atsidarė langą ir, mostelėjęs ranka, liepė sustoti. Jis sustojo ant pagrindinio kelio. Automobilis „BMW“ sustojo lygiagrečiai jo automobiliui. Tuo metu automobiliu privažiavęs jo brolis Dv. Š. sustojo už jo automobilio. Jis paprašė D. J. uždaryti savo automobilio duris, nes norėjo patraukti automobilį nuo pagrindinio kelio. D. J. uždarė automobilio „BMW“ dureles. E. J. jaunesnysis nuėjo prie K. B.. Jis patraukęs savo automobilį nuo pagrindinio kelio jį pastatė ant žvyrkelio, vedančio link E. J. namų. Nuėjęs prie brolio Dv. Š. automobilio išgirdo garsą, panašų į šūvio, atsisukęs panašiai iš 10 m atstumo pamatė J. S., parbėgantį link jų nuo parduotuvės pusės ir šaudantį pistoletu, panašiu į dujinį. Vietovę gerai apšvietė automobilio „BMW“ įjungtos žibintų šviesos. Jis pradėjo bėgti link E. J. namų, iki kurių buvo apie 100 m. J. S. pribėgęs prie E. J. jaunesniojo dešine ranka, kurioje laikė ginklą, trenkė jam į veidą. E. J. jausnesnysis nugriuvo ant nugaros, ant žvyrkelio prie jo automobilio galo. Su J. S. atbėgę vaikinai rankose turėjo kažkokius daiktus, galimai pagalius, geležis. Nubėgęs prie E. J. namų rado rūkančius nukentėjusiojo tėvą E. J. vyresnįjį, brolį E. J. ir O. J., kuriems pranešė apie E. J. jausnesniojo sumušimą. Į muštynių vietą pirmieji nubėjo E. J. ir O. J., o jiems iš paskos E. J. vyresnysis ir jis. Sugrįžęs rado E. J. jaunesnįjį be sąmonės gulintį ant žvyrkelio. Įvykio vietoje matė dar atvažiavusius 3-4 automobilius, taip pat matė A. Š., L. S. nematė. Iki įvykio Grabupių k. E. J. jaunesnysis nebuvo sužalotas. Nežino kas iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą ir policiją. Tačiau policijai atvykus J. S. ir kiti vaikinai išsilakstė. Nežino, dėl kokios priežasties J. S. sužalojo E. J. jausnesnįjį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Dm. Š. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju J. S. metu (1 t., 85, 86 b.l.).

Liudytojas D. Š., apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 93, 101, 102 b.l.) ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis E. J. jausnesnysis ir liudytojas Dm. Š., tvirtindamas, kad matė kaip kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atvažiavęs bei kitoje aikštelėje apsisukęs automobilis „BMW“ pradėjo vytis jo brolio Dm. Š. vairuojamą automobilį „Peugeot“, kuriuo važiavo E. J. jaunesnysis. Todėl jis apsukęs savo vairuojamą automobilį „Opel Vectra“, kuriame buvo D. E. ir jos brolis D. E., kuris dėl girtumo miegojo, minėtiems automobiliams važiavo iš paskos, o privažiavus, abu automobiliai stovėjo ant asfaltuoto kelio ties posūkiu į žvyrkelį, vedantį į E. J. namus, E. J. jausnesnysis buvo išlipęs iš automobilio. „BMW“ markės automobiliu važiavo K. B., L. P. ir D. J.. Sėdėdamas savo automobilyje matė atbėgantį J. S. su keliais, gal trim ar keturiais, vaikinais. J. S. pradėjo šaudyti į jo automobilį, taip pat dešine ranka, gal šaunamo ginklo buože, trenkė E. J. jaunesniajam, dėl ko šis griuvo aukštielninkas ant žemės. Įvykio vieta buvo apšviesta automobilių įjungtų žibintų šviesomis, todėl viską gerai matė. Dėl šio įvykio jis ir draugė D. E. labai išsigando, pastaroji pradėjo klykti, todėl iš muštynių vietos jie nuvažiavo. Tačiau tuo metu dar atvažiavo 2 ar 3 automobiliai. D. E. iškvietė policiją, atvykę pareigūnai sulaikė J. S., kurio elgesį vertina kaip chuliganišką.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Dv. Š. savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju J. S. metu (1 t., 97, 98 b.l.).

Liudytoja D. E., apklausta teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 103, 105-107 b.l.) ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas Dv. Š., tvirtindama, kad ji, sėdėdama Dv. Š. automobilio priekyje, keleivio pusėje, matė, kaip iš kažkur atbėgęs J. S. pradėjo šaudyti, šratai kliudė jų automobilį, pateko į vidų, taip pat kliudė jos plaukus. Ji labai išsigando, prašė Dv. Š. važiuoti iš įvykio vietos. Ką šis ir padarė. Muštynių nematė, todėl E. J. jaunesniojo sužalojimo aplinkybių nežino. Apie įvykį, kuriame šaudoma, ji pranešė policijai. Tik pamatę atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį jie grįžo į įvykio vietą. Matė, kaip policija į savo tarnybinį automobilį įsodino J. S.. Girdėjo kažką kalbant, kad J. S. šaunamąjį ginklą įmetė į krūmus, tačiau pareigūnai nedėjo pastangų jį surasti.

Liudytojas O. J., apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 59-61 b.l.), kad 2015 m. birželio 7 d., apie 1 val. jam būnant giminaičių J. namuose atbėgęs Dm. Š. pranešė apie sumuštą E. J. jausnesnįjį, kuris yra jo pusbrolis. Jis su pusbroliu E. J. nubėgo link vietos, apšviestos automobilių įjungtais žibintais, kurioje taip pat girdėjosi garsai, panašūs į šūvius iš ginklo. Atbėgęs pamatė apie 7-8 žmones, bet E. J. jaunesniojo nematė, kažkas sakė, kad šis guli palei tvorą. Atbėgęs jis nuo kažkurio asmens kažkokiu daiktu, lyg ir pagaliu, gavo smūgį į dešinę galvos pusę, nugriuvo, prarado sąmonę, todėl daugiau nieko neatsimena. Atsipeikėjo jau visiems skirstantis. Greitosios medicinos pagalbos automobilis išvežė jį, E. ir E. J.. Įvykio vietoje J. S. nematė.

Liudytojas E. J., apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 63, 65, 66, 68 b.l.), kad 2015 m. birželio 7 d., apie 1 val. būnant namuose, sėdint lauke su pusbroliu O. J., atbėgęs Dm. Š. pranešė apie sužalotą jo brolį E., sakydamas, jog šis yra „iškirstas“. Jis, O. J. ir tėvas nubėgę link šviečiančių įjungtų automobilių žibintų rado gulintį brolį E. gal 200 m atstumu nuo namų. Įvykio vietoje buvo apie 10-15 žmonių. Iškart pribėgęs prie buvusio klasioko J. S. ir nespėjęs nieko paklausti pajuto šūvį į kairės pusės raktikaulio sritį bei daugiau nieko nebeatsimena. Tvirtina, kad J. S. šovė į jį. Prabudo tik tada, kai jį kėlė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Brolis E. jau sėdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje ir atrodė kažkoks nesąmoningas, į nieką nereagavo. Jam buvo sumušta galva, kurią reikėjo siūti. Nors įvykio vietoje gatvės žibintų nėra, bet vieta buvo apšviesta įjungtų automobilių žibintų šviesa.

Liudytojas E. J. vyresnysis, apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 75, 76 b.l.), kad 2015 m. birželio 7 d., apie 1 val. ruošėsi miegoti, kai išgirdo trenksmą, lyg būtų įvykusi avarija. Išėjo į lauką, buvo tamsu, pamatė dulkių debesį. Einant į vidų pribėgo kažkuris iš Š. ir pasakė, kad jo sūnus E. yra sunkiai sužalotas. Bėgdamas į įvykio vietą sutiko link namų pareinantį sumuštą sūnų E., kuris nekalbėjo ir į nieką nereagavo. Įvykio vietoje rado gal 10-13 žmonių, taip pat praskelta galva sūnų E. Muštynių nematė. Tačiau matydamas savo sužalotus sūnus patyrė stresą. Įvykio vietoje buvo sulaikytas J. S.. Policijos pareigūnai šio įvykio netyrė, todėl skundu kreipėsi į policijos komisariato viršininką ir tik tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sūnus E. dėl sužalojimų gydėsi ligoninėje, jam buvo atlikta operacija.

Liudytojas A. Š., apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 119 b.l.), kad 2015 m. birželio 6 d., pavakary, dar buvo šviesu, jis su L. S. buvo aikštelėje, rūkė. Išlipus iš L. S. automobilio „VW Passat“ ir susiruošus eiti namo pastarasis pasakė, kad neužsiveda automobilis, dėl ko jis padėjo L. S. stumti minėtą transporto priemonę. Tuo metu pro šalį automobiliu „Peugeot“ važiavę Dm. Š. su E. J. jaunesniuoju pradėjo juos užgaulioti, sakydami „stumkite, gaidžiai“, o šiems atsakius tuo pačiu - „patys gaidžiai“ prie jų privažiavo supykęs Dm. Š. ir pradėjo klausinėti kodėl yra užgauliojamas bei susitumdė su L. S.. Dm. Š. su E. J. išvažiavo. L. S. taip pat nuvažiavo. Vėliau jis su L. S., pastarojo automobiliu „VW Passat“, nuvažiavo į Šilutę ir pasikvietę J. S., E. Š., keturiese grįžo į Grabupių k. pas jį. Kieme L. S. pasistatė savo automobilį. Visi keturi rūkė aikštelėje, kai jis sulaukė E. J. jausnesniojo SMS žinutės siūlančios susitikti. Sutarė susitikti Grabupių k. aikštelėje prie parduotuvės ir išsiaiškinti tarpusavio santykius. Jiems stovint prie jo namo laiptinės pamatė, kad atvažiavo trys automobiliai, tarp kurių buvo ir Dm. Š. automobilis „Peugeot“, iš kurių išlipo apie 13-14 asmenų, kurie daužydami vieną į kitą metalinius strypus kvietė juos ateiti. Jie išsigandę pabėgo, slapstėsi nuo juos persekiojančių atvykusių vaikinų. Jam į mobilųjį telefoną paskambinęs Dm. Š. grasino smurtu. J. S. susisiekęs su L. P. paprašė, kad šis atvažiuotų automobiliu jį pasiimti, nes jie negalėjo nueiti iki L. S. automobilio. L. P., atvažiavęs savo automobiliu su dviem draugais, kaip buvo sutarta pamirksėjo žibintais. Jiems priėjus prie L. P. automobilio privažiavo greitosios pagalbos tarnybos darbuotojai, kurie pasiteiravo ar nereikia pagalbos, o po to privažiavus policijos tarnybiniam automobiliui jie visi išsibėgiojo. Tvirtina, kad jiems esant nebuvo jokių konfliktų, muštynių, susišaudymų.

Liudytojas E. Š., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 117 b.l.) pagarsinti teisme įstatymo nustatyta tvarka, bei liudytojas L. S., apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 121 b.l.) ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip jų draugai - kaltinamasis J. S. ir liudytojas A. Š..

Liudytojas L. P., apklaustas teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 111 b.l.), kad 2015 m. birželio mėn. pradžioje naktį jam paskambinęs J. S. paprašė atvažiuoti į Grabupių k. jį parsivežti, nes šis su kažkuo susipyko, dėl ko jį persekioja. Jis su D. J. ir K. B. jo vairuojamu automobiliu „BMW“ nuvažiavo į Grabupių k. prie parduotuvės, kaip buvo nurodęs J. S.. Atvykęs į nurodytą vietą pamatė kelkraštyje stovinčius du automobilius, prie kurių buvo žmonių, todėl privažiavo prie jų. D. J. pamatęs pažįstamą draugą išlipo pasikalbėti. Kol stovėjo jam į mobilųjį telefoną paskambinęs J. S. pasiteiravo ar jis jau yra atvykęs. Po to pro juos pravažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, o netrukus priėjo ir J. S., kuris pamatęs atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį su kitais draugais pasileido bėgti, o pareigūnai juos nusivijo. Nieko nesupratęs liko stovėti, po to jis su atvykusiais draugais grįžo į Šilutę be J. S., kuris pabėgo. Savo automobiliu „BMW“ kito automobilio nepersekiojo. Muštynių ir sužalotų asmenų nematė, šūvių negirdėjo.

Liudytojas D. J., apklaustas teisme, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 115 b.l.), kad 2015 m. birželio 6 d. buvo gimtadienyje, L. P. atvažiavo savo juodu automobiliu „BMW“ kartu su K. B. jį girtą parvežti namo. Bevažiuojant paskambino J. S., kuris paprašė jį parvežti iš Grabupių k. Nuvažiavus į Grabupių k. pamatė kelkraštyje stovinčius automobilius ir privažiavo prie jų manydami, kad ten gali būti J. S.. Tačiau sustojus pamatė savo bendradarbį Dv. Š., dėl ko išlipo su juo pasikalbėti. Priėjo ir J. S., kuris su kitais vaikinais pasileido bėgti privažiavus policijos tarnybiniam automobiliui su įjungtais švyturėliais. Nesuprato dėl ko vaikinai išsilakstė. Nesulaukę J. S. jis, K. B. ir L. P. pastarojo automobiliu grįžo į Šilutę. L. P. automobilis „BMW“ kitų automobilių neblokavo ir nestabdė. Muštynių nematė, šaudymo negirdėjo. Nematė, kad išvažiuojančiam D. Š. būtų kas nors įspyręs į automobilio sparną.

Liudytojas K. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 113 b.l.) pagarsinti teisme įstatymo nustatyta tvarka, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip jo draugai – liudytojai L. P. ir D. J..

Liudytojas D. A., policijos vyriausiasis patrulis, apklaustas teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 127, 128 b.l.), kad 2015 m. birželio 7 d., gavus pranešimą apie įvykį, kurio metu šaudoma iš ginklo, kartu su kolega G. P. nuvyko į Šilutės r., Grabupių k., kur juos pamatę jaunuoliai pasileido nuo jų bėgti. Jie persekiodami sulaikė vieną, nuo bėgančiųjų atsilikusį, vaikiną. Įvykio vietoje buvo didelis būrys žmonių, visi jie rėkavo. Prie jų tarnybinio automobilio priėję nukentėjusieji, vienas iš jų kruvinu veidu, aiškino, kad juos užpuolė prie jų namų, šaudė iš ginklo, ir pamatę sulaikytą jaunuolį pradėjo šaukti, jog tai ir yra tas vaikinas, kuris mušėsi. Nukentėjusiesiems paaiškino vykti į policijos komisariatą ir parašyti pareiškimus. Įvykio vietoje buvusių asmenų blaivumo netikrino. Atlikus dalinę sulaikyto asmens apžiūrą pas šį jokio ginklo nerado. Sulaikytasis asmenybės nustatymui buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Liudytoja L. P., policijos tyrėja, apklausta teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 123 b.l.), kad 2015 m. birželio 7 d. gavus pranešimą apie muštynes, šaudymą Grabupių k., Šilutės r., į įvykio vietą išvyko patruliai, o ji vėliau policijos komisariate apklausė nukentėjusiuosius, kurie nenorėję pasakoti muštynių, vykusių viešoje vietoje, aplinkybes, neužsiminę apie naudotą ginklą ir pareiškę, jog niekam pretenzijų neturi atsisakė rašyti pareiškimus. Prisimena, kad vienas asmuo, kuris buvo sąmoningas, blaivus, skundėsi skausmu žandikaulio srityje, todėl patarė jam kreiptis į gydytojus. Į policijos komisariatą buvo pristatytas J. S., kurį ji apklausė. Nukentėjusysis ir įtariamasis, kaip ji suprato, teigė patys viską išsiaiškinsiantys. Dėl minėto įvykio Grabupių k. ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nebuvo nukentėjusiojo pareiškimo. Iš įvykio vietos grįžę patruliai patvirtino, kad galimai buvo šaudoma plastmasiniais rutuliukais, kurių įvykio vietoje nerado.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. birželio 7 d., 01 val. 26 min. Dv. Š. pranešė policijai apie prieš 20 min. įvykusį susišaudymą Šilutės r., Grabupių k., Miško g. Į įvykio vietą išvykę policijos pareigūnai sulaikė ir pristatė J. S. (1 t., 6-11 b.l.).

Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-06-07, apie 1 val. 15 min., Šilutės r., Graupių k., Miško g. (duomenys neskelbtini)-to namo, ties kuriuo nuo chuliganiškų veiksmų nukentėjo E. J. jaunesnysis, vienas iš namo gyventojų – V. Š. nurodė, kad tuo metu būdamas namuose negirdėjo triukšmo, o apie kaimyno E. J. jaunesniojo sumušimą sužinojo vėliau iš pačių J. (1 t., 132 b.l.).

Iš 2015-10-15 kratos protokolo matyti, kad atlikus sankcionuotą kratą bute, kuriama gyvena J. S., ir jo pagalbinėse patalpose tikslu surasti ir paimti šaunamąjį ginklą, minėto ginklo nerasta (1 t., 136-138 b.l.).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo J. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis nepripažįsta jam inkrimuotų veiksmų, pasekmių, tačiau teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo parodymų objektyvumas, nes jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nekartą duotus ir akistatoje su kaltinamuoju patvirtintus savo parodymus, kuriuose nuosekliai nurodė esmines bylos aplinkybes dėl incidento pradžios, jo eigos, kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių fiziniu smurtu, jo atžvilgiu, kurios visiškai sutampa su liudytojų Dm. Š., Dv. Š., D. E., tiesiogiai stebėjusių įvykį ir jame dalyvavusių asmenų veiksmus, taip pat O. J., E. J., E. J. vyresniojo, iškart po įvykio sužinojusių apie sužalotą E. J. jausnesnįjį ir atbėgusių į įvykio vietą, kurioje matė nusikaltimo pasekmes ir iš dalies patys nukentėjo, D. A., iškart po įvykio atvykusio į įvykio vietą ir sulaikusio J. S., kurį įvykio vietoje buvę asmenys nurodė kaip asmenį smurtavusį prieš kitus, bei L. P., atlikusios pirminius tyrimo veiksmus, parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotais duomenimis. Minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje yra neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, todėl pastarojo teiginys, jog siekama iš jo pasipelnyti yra nepagrįstas. Įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad J. S. smūgis nenustatytu daiktu E. J. jausnesniajam į galvą - veido sritį, buvo toks stiprus ir pavojingas, jog nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, ką patvirtino ir tiesioginiai liudytojai Dm. Š. ir Dv. Š., todėl priežastiniu ryšiu sietinas su atsiradusiomis pasekmėmis, konstatuotomis teismo medicinos specialisto išvadoje. Teismas kitų įrodymų kontekste kaltinamojo J. S. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų A. Š., L. S., E. Š., L. P., K. B. ir D. J. parodymus – kaip siekimą padėti J. S. šios atsakomybės išvengti, todėl šiais įrodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

J. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nes jis tyčia viena veika tuo pačiu metu padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. J. S. dėl be jokios priežasties panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. J. jaunesnįjį, viešoje vietoje - Šilutės r., Grabupių k., Miško g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems), stebint D. Š., D. Š., D. E., su kaltinamuoju buvusiems draugams ir kitiems nenustatytiems asmenims, pažeidė visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, kurios metu nesunkiai sutrikdė E. J. jausnesniojo sveikatą. Teismas J. S. iš inkriminuotų kaltinimų šalina aplinkybę dėl jo bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnis 1 dalis). Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinis nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo J. S. ir nenustatytų asmenų nusikalstamų veiksmų bendrumą, jo susitarimą su šiais asmenimis bei tyčią padaryti nusikaltimus kartu su jais, o taip pat - ir duomenų apie nenustatytų asmenų pakaltinamumą ir pakankamą atsakomybei amžių. Todėl byloje esančios abejonės dėl bendrininkavimo požymių buvimo, kurių negalima pašalinti, aiškintinos kaltinamojo naudai ir konstatuotina, kad J. S. nusikalstamas veikas padarė vienas, be bendrininkų grupės.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa), atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareiškė J. S., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl 462,92 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo E. J. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 48-51, 54, 55 b.l.). Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-06-07 – 2015-06-12 laikotarpiu nukentėjusiajam E. J. dėl patirto sveikatos sutrikdymo VšĮ Šilutės ligoninės ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 462,92 Eur (1 t., 50 b.l.). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajai E. J. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais J. S. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, priteistina iš J. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 462,92 Eur žalos atlyginimui (CK 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusysis E. J. jaunesnysis, gim. (duomenys neskelbtini), pareiškė J. S. civilinį ieškinį ir prašo iš pastarojo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., 2 b.l.), taip pat prašo iš J. S. priteisti 1000 Eur proceso išlaidų už advokato dokumentų suruošimą, atstovavimą procese ir kitas teisines paslaugas (2 t., 39 b.l.). Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį. Byloje nustatyta, kad J. S. nukentėjusiajam E. J. jaunesniajam neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, jo pasekmių, nepatogumais dėl apatinio žandikaulio dešinio kampo ir dešinės plaštakos V delnakaulio lūžių bei likusiais po sužalojimų nemaloniais fiziniais pokyčiais, padarė nusikalstamais veiksmais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į kilusio incidento priežastis, pobūdį, kaltinamojo kaltės laipsnį, veiksmų apimtį ir jo turtinę padėtį, darbingą amžių, galimybę įsidarbinti, į padaryto kūno sužalojimo mąstą, sukeltų pasekmių atstatymo galimybę. Nusikaltimas yra susijęs su fiziniu smurtu, dėl ko nukentėjusysis patyrė išgąstį, stresą, jautė didžiulį fizinį skausmą dėl sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo gydomas stacionare ir ambulatoriškai, patyrė bei tebejaučia nepatogumus, kurie turi esminės reikšmės jo gyvenimo kokybei, nes iki šiol jaučia patirtų sužalojimų pasekmes, todėl atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visetą, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareikštas civilinis ieškinys mažintinas ir iš J. S. E. J. jaunesniajam priteistina 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.). Prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusįjį baudžiamajame procese atstovavo advokatas T. L. (1 t., 13 b.l.), kurio paslaugas nukentėjusysis apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, rašytus procesinius dokumentus, todėl iš J. S. E. J. jaunesniajam priteistina 1000 Eur proceso išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. S. yra neteistas (1 t., 145-152 b.l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 144 b.l.), nedirbantis (1 t., 141 b.l.), viena tyčine veika tuo pačiu metu padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose baudžiamojo įstatymo normose, iš kurių vienas priskiriamas nesunkaus, o kitas – apysunkio nusikaltimo kategorijai, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo elgesį po nusikaltimų padarymo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nukentėjusiojo, neprašiusio griežtai nubausti kaltinamąjį, poziciją, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, J. S. už nusikaltimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtina arešto, o už nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nesiektų sankcijose, už atskirus nusikaltimus, numatytiems šių bausmių vidurkiams, bei kurios bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindais. Tačiau subendrintos ir nustatytos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 169-171 b.l.) naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti areštą keturiasdešimčiai (40) parų;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus, 3 dalį J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per vienerius metus pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis, devynis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 462,92 Eur žalos atlyginimui.

E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 3500 Eur neturtinės žalos bei 1000 Eur procesinių išlaidų atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.