- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 1-721-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-34292-20-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, lietuvis, teistas:
1. 2014 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 6 mėn. laisvės apribojimo bausme.
2. 2016 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bauda 6 MGL. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta galutinė 4 MGL bauda.
3. 2016 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrinus paskiriant 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams.
4. 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, ir skirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs.
5. 2019 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį 51 MGL (2250eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu 34 MGL (1700 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuotas A. R. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 11.30 val. adresu Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia savo šeimos nariui - tėvui A. R., kumščiu sudavė į veidą, šiam pargriuvus, du kartus kumščiu sudavė į veido sritį ir du kartus koja sudavė į sprandą ir šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą dešinės akies srityje, dešinės akiduobės lūžimą, žandinio ančios šoninės sienos lūžimą, šiais savo veiksmais padarydamas A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. R. teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną jam į mobilų telefoną paskambino kaimynas L. J. ir pranešė, kad A. R. su montiruote bando išlaužti namų duris ir eina su akmeniu prie lango, ir išdaužė langą. Grįžęs dviračiu namo pamatė, kad tėvas A. R. stipriai išgėręs, tai jį nutraukė nuo namo langų, kad nedaužytų. Pranešė mamai ir iškvietė policiją. Kai A. R. traukė nuo namo lango, tai A. R. sugriebė už marškinėlių sprando pusėje. Po tokio judesio nukentėjusysis nukrito ant nugaros, daugiau prie nukentėjusiojo nesilietė. A. R. rankos buvo kruvinos, nes nuo sudužusių langų buvo daug šukių, tai galėjo susipjaustyti, nes galėjo nukristi ant stiklų. Neatkreipė dėmesio į tai, ar veidas buvo sužalotas. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjęs buvo neblaivus. Kai atvažiavo pareigūnai, A. R. vos paėjo, nelabai pastovėjo ant kojų, buvo visiškai girtas. L. J. yra kaimynas. Anksčiau yra buvę konfliktų su tėvu, bet dabar susitaikė ir daro kartu remontus namuose. Nežino, kaip galėjo susižaloti A. R.. Nesakė mamai, kad sudavė tėvui į veidą.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. R. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio ištirtais įodymais.
Nukentėjęs A. R. teisme apklausiamas parodė, kad įvykio dieną buvo bloga sveikata, atsikėlęs nuėjo į parduotuvę, nusipirko 0,5 butelį degtinės ir alaus. Išgėrė su tokiu žmogumi šiuos gėrimus. Tuomet nukentėjusiajam paskambino iš Užimtumo tarnybos ir liepė pristatyti neįgalumo duomenis ir savo asmens duomenis. Bet jis neturėjo raktų nuo namų, nes žmona buvo paėmusi raktus ir išvažiavus į darbą, tai paskambino žmonai, o ji pasakė, kad neatrakins durų Tai dienai neleido jam būti namuose, kadangi buvo išgėręs. Bet reikėjo namuose buvusių dokumentų Užimtumo tarnybai, todėl pabandė laužti duris su atsuktuvu. Bet pamatė, kad po to brangiai kainuos sutvarkymas, ir nelaužė daugiau. Tada nuėjo prie namo lango, kuris nuo seno jau buvo įskilęs. Pagalvojo, kad vis tiek reiks keisti tą langą, tai pasiėmė akmenuką ir daužė langą. Niekas nematė, kaip daužė langą. Daužė tik vieną langą atsargiai, kad galėtų patekti į namą dokumentus paimti. Kai jau išiminėjo stiklus iš rėmo, tada atėjo sūnus A. R.. Rankų pats nesusipjaustė. Su tuo asmeniu, kuriuo prieš tai vartojo alkoholį, nesusipyko ir nesimušė, nugriuvęs nebuvo, kitur niekur nesusižalojo. Atėjęs sūnus nieko nesakė ir nukentėjęs pajuto smūgį į veidą. Sūnus A. R. trenkė į dešinę akiduobę, todėl nukentėjęs griuvo daugiau ant šono ir ant nugaros. Ant veido negriuvo. Nepasakys, ar buvo dar daugiau smūgių. Kai buvo nukritęs tai tada A. R. jį traukė už maikės. Tuo metu nukentėjęs buvo neblaivus. Po to nukentėjęs atsistojo ir nuėjo už namo, nuėjo prie vartų. Tada atvažiavo pareigūnai. Kada žmona R. atsidūrė namuose, nežino. Su ja kieme nekalbėjo. Pareigūnai klausė, kas nukentėjusiajam padarė su veidu, tai ir pasakė, kad sūnus. O su R. tada nebendravo, arba bent neatsimena to dėl neblaivumo. Su sūnumi susitaikė, jis atsiprašė, namuose gyvena vienoje troboje. Neturi jam pretenzijų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina. Tiek, kiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė smūgių, tiek jų ir buvo.
Liudytoja D. R. teisme apklausiama parodė, kad kaltinamasis A. R. yra jos sūnus, o nukentėjęs A. R. yra jos sutuoktinis, visi gyvena kartu viename name. Iš vakaro vyras buvo išgėręs, jo neįsileido miegoti, tai A. R. miegojo antrame aukšte. Ryte ji išėjo į darbą. Sūnus irgi išėjo į darbą. Ji dirba prie linijos ir neturi prie savęs telefono. Atvažiavo į jos darbą kaimynas L. J. ir pasakė, kad tėvas išdaužė langą. Tuomet pamatė, kad sūnus skambinęs keletą kartų. Ji susinervino, paprašė kaimyno L. J., kad už ją padirbtų ir važiavo namo. Grįžtus namo pamatė, kad išdaužytas langas ir stiklai iškritę, o A. R. prie to lango. Tai iškvietė policiją, kuri išvežė sūnų, o greitoji išvežė vyrą. Nežino, nuo ko A. R. veidas buvo kruvinas ar kur jis susižeidė, nežino. A. jai pasakė, kad A. trenkė. Ji A. neklausė, koks A., nes jai buvo stresas, buvo susinervinusi, o A. pasakė, kad jį užmuš. Policiją ji iškvietė todėl, kad vyrą išvežtų, jog šis langų namuose nedaužytų, nes kai vartoja alkoholį, tai su juo neina susitvarkyti. Kai atvažiavo pareigūnai, ką jie šnekėjo nežino, nes buvo labai susinervinusi, todėl rėkė ir keikėsi. Kai grįžo namo, matė sutuoktinio veidą, jis buvo kruvinas. Nežino, ar jis buvo po konflikto su sūnumi. Sūnus sakė, kad tėvą patempė už maikės prie jai grįžtant namo. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė, juos tvirtina. Šiuo metu geri santykiai namie. Tėvas padėjo pasidaryti remontą sūnui. Viskas namuose gerai.
Liudytojas L. J. teisme parodė, kad su A. R. bendrauja jau senokai, nuo vaikystės. Jo parodymuose viskas surašyta, kad tada buvo kieme, išgirdo, kaip daužo langą, nuėjo pažiūrėti, tai ten A. R. daužė savo namo langą. Tuomet paskambino A. R., kad grįžtų namo. Grįžęs A. R. nuėjo atsirakinti namo duris, ir paprašė, kad pakviestų D. R., tai ją ir pakvietė. Vietoj D. R. liko dirbti prie linijos. Iš pradžių išgirdo, kad daužo, po to nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad A. R. daužo savo namo langą dešine ranka. A. R. buvo jam šonu, tai sužalojimų jokių nematė. Nežino, kodėl A. R. langus daužo, pirmą kartą matė, nebuvo priėjęs prie A. R.. A. R. buvo neblaivus, nes dažniausia taip būna, ir tai matėsi pagal judesius, pagal stovėseną. Kai paskambino A. R., tai pasakė, kad parvažiuok namo, nes tėvas daužo langus. A. R. namo grįžo su dviračiu, tai matė, nes ten yra takelis ir gerai matosi. A. nutraukė nuo lango A. už ir nuėjo duris atsirakinti, o liudytojui pasakė, kad nuvažiuok pas D.. Kai A. patraukė už maikės, tai A. neliko stovėti, jis nugriuvo ant stiklų, langas jau buvo išdaužytas. A. šonu nukrito ant stiklų, jis griūdamas nuvirto, neatsistojo ir liko gulėti. A. R. jau buvo apsibrozdinęs, apsibalnojęs veidą, kai A. parvažiavo. A. jokių veiksmų neatliko tėvo atžvilgiu ir daugiau nepalietė ranka savo tėvo.
Liudytojas D. K. teisme apklausiamas parodė, kad yra policijos pareigūnas, įvykio beveik neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. K. duotus parodymus, kur jis parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulio pareigose. 2020-08-26 apie 11.30 val. dirbant kartu su kolega A. M., gavo iškvietimą, jog adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., grįžusi pranešėja pamatė, kad vyras išdaužė langus. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko moteris - D. R.. Moteris paaiškino, kad jai pranešė kaimynas, jog vyras daužo langus. Jai grįžus, vyras jau buvo išdaužęs langą. Moteris teigė, kad vyras norėjo pasiimti dokumentus ir pinigus, bet durys buvo užrakintos, todėl išdaužė kambario stiklinį langą. Taip pat moteris nurodė, kad sūnus trenkė tėvui. Prašė asmenį sulaikyti ir išvežti. Matėsi, jo moteris susijaudinusi, plūdo vyrą necenzūriniais žodžiais. Toliau jis nuėjo iki nukentėjusiojo A. R., kuris stovėjo kieme prie tvoros. Vyras buvo neblaivus, asmuo buvo kruvinas, t.y. kruvinos rankos, asmuo buvo jas susipjaustęs, taip pat veido sritis kruvina. Matėsi sužalota nosis, bėgo kraujas. Vyras paaiškino, kad norėjo pasiimti dokumentus ir išdaužė langą. Vyro paklausus, kas jį sumušė, nukentėjęs atsakė, kad sūnelis, nes sūnus buvo namie užsirakinęs ir kai išmušė langą, sūnus išėjo ir trenkė tėvui. Kadangi A. R. buvo sužalotas, jam iškvietė GMP, kurie asmenį išsivežė Į Kauno klinikas. Taip pat tėvas turėjo pretenzijų sūnui, todėl buvo iškviesta Nusikalstamų veikų registravimo grupė. Jiems bendraujant su sūnumi A. R., šis neigė smurtavęs prieš tėvą. Teigė, jog tėvas griuvo ir susižalojo pats. Tuomet ir moteris pradėjo aiškinti, jog sūnus tėvo nemušė. Ant sūnaus jokių sužalojimų nesimatė, šis pats buvo atkišęs rankas, parodyti, jog nėra jokių sužalojimų (1t. b.l.85-88).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. N. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad tyrimo metu buvo gauta ir susipažinta su su įtariamojo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudojamo abonento nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir pranešimų išklotinėmis, laikotarpiu nuo 2020-08-26 07:00 val. iki 2020-08-26 23:00 val. (1t. b.l.106-108).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. N. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog tyrimo metu buvo gauta ir susipažinta su liudytojos D. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudojamo abonento nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir pranešimų išklotinėmis, laikotarpiu nuo 2020-08-26 07:00 val. iki 2020-08-26 23:00 val. (1t. b.l.118-119).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. N. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad tyrimo metu buvo gauta ir susipažinta su liudytojo L. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudojamo abonento nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir pranešimų išklotinėmis, laikotarpiu nuo 2020-08-26 07:00 val. iki 2020-08-26 23:00 val. (1t. b.l.128-130).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. N. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad A. R. 2020-08-27 užsiregistravo į Kauno apskrities užimtumo tarnybą. Siekiant patikslinti aplinkybes, 2020-11-19 telefonu nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su darbo biržos specialistu A. S., kuris patvirtino, jog šalyje esant karantinui, asmenims nereikia atvykti į Užimtumo tarnybos padalinį, o visi duomenys pateikiami telefonu, kurie po pokalbio su asmeniu yra patikrinami ir tik tuomet asmuo būna įtrauktas į Užimtumo tarnybos asmenų ieškančių darbo sąrašą.(1t. b.l.158-160).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota, jog apžiūrėjus garso įrašą fiksuojama, kaip moteriškas balsas nurodo: "(...jog ji buvo darbe, vyras išdaužė langą o sūnus trenkė per snukį...)" (1t., b.l. 171-173).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuota, kad apžiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą matyti, kad D. R. nurodo, kad : "(...gavo į snukį nuo sūnaus...)". (1t., b.l. 174-179).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M., specialisto išvada Nr. G 22-02/2020(02) nustatyta, kad A. R. konstatuota kraujosruvą dešinės akies srityje, dešinės akiduobės lūžimą, žandinio ančios šoninės sienos lūžimą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje.(1t. b.l.188-190).
Specialisto paaiškinimo protokolu nustatyta, kad sužalojimas daugiau būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi. (1t. b.l.192-194).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.
A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, teigė, kad tėvas galėjo susižaloti griūdamas ant stiklų, A. R. smūgių nesudavė ir prieš jį nesmurtavo. Tokią kaltinamojo išdėstytą versiją patvirtino liudytojas L. J. ir liudytoja D. R.. Liudytojas L. J. nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis savo tėvą paėmęs už marškinėlių atitraukė nuo lango ir pastarasis nukrito ant stiklų, o A. R. nukentėjusiojo A. R. nemušė. Liudytoja D. R. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau nežino, kas sumušė A. R.. Teismas įvertina faktines aplinkybes, kad kaltinamasis A. R. ir liudytoja D. R. yra sūnus ir motina, o liudytojas L. J. yra kaltinamojo geras draugas ir kaimynas nuo vaikystės, todėl esant akivaizdžiam suinteresuotumui bylos baigtimi, teismas tiek kaltinamojo, tiek liudytojų D. R. ir L. J. parodymus vertina kritiškai
Būtent teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad liudytoja D. R. dėl šio įvykio skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Teisme perklausius garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro bei susipažinus su apžiūros protokolu, nustatyta, kad liudytoja D. R. iš tarnybai karto nurodo, jog „ji buvo darbe, kai vyras išdaužė langą, o sūnus trenkė jam per snukį, tai pakartoja kelis kartus (1 t., b.l. 174-179). Į įvykio vietą buvo iškviesti pareigūnai. Liudytojas D. K. teisme apklausiamas parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyr. patrulio pareigose. Šio liudytojo teigimu, nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko moteris - D. R.. Moteris paaiškino, kad jai pranešė kaimynas, jog vyras daužo langus. Jai grįžus, vyras jau buvo išdaužęs langą. Moteris teigė, kad vyras norėjo pasiimti dokumentus ir pinigus, bet durys buvo užrakintos, todėl išdaužė kambario stiklinį langą. Taip pat moteris nurodė, kad sūnus trenkė tėvui. Prašė asmenį (tėvą) sulaikyti ir išvežti. Matėsi, jo moteris susijaudinusi, plūdo vyrą necenzūriniais žodžiais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. K. parodymais, kadangi jis yra ne tik policijos pareigūnas, kuris yra nesuinteresuotas bylos baigtimi, tačiau jo parodymus patvirtina ir jau aukščiau paminėtas teisme perklausytas garso įrašas. Be to, tapačios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše, kad D. R. nurodo, kad : "(...gavo į snukį nuo sūnaus...)" (1t., b.l. 174-179). Tai, kad nukentėjusiojo A. R. patirtiems sužalojimams nėra būdingas tyčinis savęs žalojimas, o tai daugiau būdinga tiesioginiam trauminiam poveikiui, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas, surašęs šioje byloje specialisto išvadą dėl sveikatos masto sutrikdymo (1t. b.l.192-194). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės Z. M., specialisto išvada Nr. G 22-02/2020(02) nustatyta, kad A. R. konstatuota kraujosruvą dešinės akies srityje, dešinės akiduobės lūžimą, žandinio ančios šoninės sienos lūžimą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje.(1t. b.l.188-190). Tiek šioje byloje dalyvavę policijos pareigūnai, tiek išvadą teikusi specialistė yra nešališki ir nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kurių parodymais teismas netikėti neturi jokio pagrindo, be to, kaip jau paminėta, tai patvirtina ir jau paminėtieji byloje ištirti įrodymai, kurie įrodymus sujungia į vieningą visumą, atkurdami buvusio įvykio esmines aplinkybes.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tėvas nukentėjo nuo suaugusio asmens – sūnaus fizinio smurto. Akivaizdu, kad R. šeimoje netinkamomis priemonėmis ir būdais yra sprendžiamos socialinės problemos, kurias sukėlė besaikis suaugusių asmenų alkoholio vartojimas ir iš to sekantis neprognozuojamas jų elgesys. Tačiau, bet kuriuo atveju, tokioje situacijoje fizinio smurto vartojimas negali būti pateisiama priežastimi, kadangi priklausomybės ligas reikalinga gydyti pasitelkiant tam tikras būtent gydymo (medicinines) priemones. Taigi, toks suaugusio asmens elgesys neatitinka kaltinamojo A. R. tuo momentu pasirinktų tėvo sudrausminimo, kad šis nedaužytų namo langų, priemonių proporcingumo.
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo A. R., pasitvirtino. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu, tyčia savo šeimos nariui - tėvui A. R., kumščiu sudavė į veidą, šiam pargriuvus, du kartus kumščiu sudavė į veido sritį ir du kartus koja sudavė į sprandą ir šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą dešinės akies srityje, dešinės akiduobės lūžimą, žandinio ančios šoninės sienos lūžimą, šiais savo veiksmais padarydamas A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumo, apimties, spręstina, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, aukščiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R. padarė savo šeimos nariui – tėvui A. R. - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltinas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis ne kartą teistas, administracine tvarka baustas, yra sveikas, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir išvardintas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant įvertinus bylos aplinkybių visetą bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo nuomone, ši bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad taikant BK 75 str. nuostatas, kaltinamajam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį - 71,46 eurų turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam A. R. suteiktas gydymo paslaugas. (1t. b.l.164-165). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
A. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Laikiname sulaikyme išbūtas kaltinamojo laikas nuo 2020-08-26 12 val. 20 min. (2t., b.l. 83) iki 2020-08-27 11 val. 35 min. (2t., b.l. 90-91), įskaitytinas į bausmės trukmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 vnt CD su garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos. (1 t., b.l. 92, 95, 130 ; 2 t., b.l. 145).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant A. R.:
1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) pirmus (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės trukmę įskaityti A. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą 71,46 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkinti visiškai ir iš A. R. priteisti 71,46 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 vnt CD su garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos. (1 t., b.l. 92, 95, 130 ; 2 t., b.l. 145).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).