Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. P., E. P., A. P., Z. Ž. ir išvadą byloje duodančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, nuolatinės globos nustatymo, globėjos bei turto administratorės paskyrimo, suinteresuoti asmenys – A. P., E. P., A. P., Z. Ž., išvadą duodanti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja B. P. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti A. P. neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti A. P. nuolatinę globą, jo globėja ir turto administratore paskirti pareiškėją B. P. (e. b. l. 1–3).

Pareiškime nurodyta, kad A. P. nesiorientuoja aplinkoje ir negali savimi pasirūpinti dėl savo galimos psichinės ligos, jam yra diagnozuota Alzheimerio liga. A. P. negeba suvokti, įvertinti ir savarankiškai atlikti veiksmų, negeba atlikti kitų savarankiškų veiksmų, susijusių su turtinių ir neturtinių santykių sritimis, rūpinantis tiek turtinių, tiek ir neturtinių santykių sritimis, jam reikalinga artimo asmens visapusė pagalba. Nuo (duomenys neskelbtini) A. P. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis nesuvokia savo elgesio, emocijų, jausmų ir negali jų valdyti. Minėtam asmeniui būtina nuolatinė priežiūra ir pagalba, todėl turi būti nustatomas asmens neveiksnumas turtinių ir neturtinių santykių srityse bei paskiriama globa. A. P. globėja ir turto administratore skirtina jo sutuoktinė, t. y. pareiškėja, kuri su juo kartu gyvena ir faktiškai rūpinasi savo sutuoktiniu. B. P. sutinka būti paskirta savo sutuoktinio globėja ir turto administratore, jos sveikatos būklė leidžia jai atlikti neveiksnaus asmens globėjo pareigas.

Suinteresuoti asmenys E. P., A. P. ir Z. Ž. pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka (e. b. l. 34–37), prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (e. b. l. 65–66, 89).

Suinteresuoto asmens A. P. atstovas advokatas Saulius Majauskas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius civilinėje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog skyrius neturi duomenų, kad B. P. neatitinka globėjui keliamų moralinių ir kitų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad ji galėtų būti skiriama sutuoktinio A. P. globėja ir turto administratore. Išvadoje nurodyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neprieštarauja, jog A. P. būtų pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių srityse ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse, jeigu teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje bus nustatyta, kad A. P. nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Teismui nustačius, jog A. P. yra neveiksnus, išvadą duodanti institucija neprieštaraus, kad jo globėja ir turto administratore būtų skiriama jo sutuoktinė B. P. (e. b. l. 49–51).

Teismo posėdžio metu pareiškėja B. P. ir jos atstovė Vytautė Linaburgienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė, atsižvelgdama į teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas sritis, kuriose suinteresuotas asmuo A. P. negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, prašė teismo viršyti pareiškime pareikštus reikalavimus, išeiti už pareiškimo ribų ir A. P. neveiksniu pripažinti tose srityse, kurios yra nurodytos teismo psichiatrijos ekspertizės akte.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo A. P. dėl sveikatos būklės į teismo posėdį nebuvo kviečiamas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsniu, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Psichikos sutrikimas (psichinė liga) ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, kad visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, – A. P. gimė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) A. P. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. l. 7).

Kaišiadorių socialinių paslaugų centro darbuotojos 2019 m. vasario 21 d. išvadoje „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. 01 (e. b. l. 9) nurodyta, kad A. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse. Išvadoje nurodyta, jog A. P. nesupranta savo veiksmų esmės ir negeba jų valdyti, jis negalėtų savarankiškai sudaryti ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių sandorių – tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių tiek su smulkiais buitiniais sandoriais, tiek su lizingu, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių bei paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu. Jis negali disponuoti kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, priimti palikimo, sudaryti testamento bei dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje. Nurodytos išvados padarytos atsižvelgiant į tai, kad jis nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, neskiria banknoto ar monetos nominalo, nesuvokia, kas yra pinigai, negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo. Taip pat į tai, kad asmuo nereaguoja į pateiktus klausimus, nesuvokia, kad su juo kalba nepažįstamas žmogus, nesuvokia situacijos. A. P. negeba skaičiuoti, rašyti, skaityti, nesiorientuoja nei laike, nei aplinkoje, jo atmintis visiškai sutrikusi. Išvadoje taip pat nurodyta, jog A. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Asmuo neturi įgūdžių nei sveikatos priežiūros, nei savitvarkos įgūdžių srityse, vaistus geria noriai, tačiau nuo ko vartoja medikamentus ir kokiomis ligomis serga – nesuvokia. A. P. pavalgo pats, tačiau maistą reikia paruošti ir paduoti, valgydamas jis nejaučia saiko, todėl būtina normuoti porcijas. A. P. nedalyvauja bendruomeninėje, darbinėje ir kitose veiklose, nepripažįsta ir nesuvokia, kad turi sunkumų visose gyvenimo situacijose, negeba sutelkti dėmesio bei išreikšti nuomonės, daugiausiai laiko praleidžia gulėdamas lovoje. Jis negali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šeimos, darbo santykių srityse, negebėtų būti globėju bei dalyvauti kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pagal CPK 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi A. P. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius. 2019 m. birželio 14–18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-380/2019 nurodyta, kad A. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1). Minėtame akte konstatuota, kad dėl ryškaus kognityvinių funkcijų deficito A. P. negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti: visose turtinių santykių srityse – 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; visose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) šeimos santykių sritis; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis; 6) naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise sritis; 7) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis (e. b. l. 59–64).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytas aplinkybes, ekspertizės aktą bei jame padarytas išvadas, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. P. atstovo paaiškinimus, išvadą byloje duodančios institucijos poziciją, nustatęs, kad A. P. yra konstatuotas psichikos sutrikimas: demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1), jam iki 2019 m. gruodžio 18 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, sprendžia, kad A. P. dėl savo sveikatos būklės negeba savarankiškai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo). A. P. dėl savo fizinės ir psichikos sveikatos būklės negeba pasirūpinti savimi, jam būtina nuolatinė kitų asmenų pagalba, todėl teismas, siekdamas suinteresuoto asmens A. P. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jo galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažįstant A. P. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuotam asmeniui A. P. konstatuotas psichikos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tačiau tuo pačiu svarbu atsižvelgti į tai, kad suinteresuotas asmuo šiuo metu nedalyvauja tam tikrose socialinio gyvenimo srityse, todėl jis pripažintinas neveiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo A. P. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumą tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčių asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus ir į suinteresuoto asmens A. P. fizinę ir psichikos būklę, į jo amžių, gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui A. P. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (10.2.6 punktas) – naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise sritis.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, įvertinęs ekspertizės akte pateiktą išvadą dėl A. P. neveiksnumo, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekse įtvirtintą neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens teisę pateikti pareiškimą teismui dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo ar panaikinimo (CPK 469 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu siekdamas užtikrinti tinkamą suinteresuoto asmens interesų atstovavimą teisme nagrinėjant kitokio pobūdžio bylas, konstatuoja, jog asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Aprašo 10 punktas).

Duomenys apie A. P. pripažinimą neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pateiktini Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 464¹ straipsnis).

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 469 straipsniu, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Pripažinus suinteresuotą asmenį A. P. neveiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina nuolatinė kito asmens globa. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto A. P. teises ir interesus, yra pagrindas nustatyti jam globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jo globėją ir turto administratorių (CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.240 straipsnio 1 dalimi, 3.242 straipsnio 1 dalimi, 3.277 straipsnio 1 dalimi, teismas, pripažinęs pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją toje srityje, kuris yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai.

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja B. P. prašo ją paskirti teismo pripažintino neveiksniu tam tikrose srityse A. P. globėja ir turto administratore, savo sutikimą būti A. P. globėja ir turto administratore pareiškėja patvirtino ir teismo posėdžio metu. B. P. kandidatūrai pritaria ir išvadą byloje duodanti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius bei suinteresuoto asmens A. P. atstovas advokatas Saulius Majauskas, taip pat suinteresuoti asmenys E. P., A. P. ir Z. Ž..

A. P. yra B. P. sutuoktinis, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl santuokoje pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. P. gyvena ilgiau kaip (duomenys neskelbtini) metus (e. b. l. 4). Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad didelių konfliktų tarp jos ir sutuoktinio nėra buvę, A. P. buvo geras sutuoktinis ir vaikų tėvas. Nei vienas iš A. P. vaikų neišreiškė pageidavimo tapti savo tėvo globėju ir turto administratoriumi, jie neprieštarauja, kad B. P. būtų paskirta savo sutuoktinio globėja ir turto administratore (b. l. 49–51). B. P. sveikatos būklė jai leidžia globoti sutuoktinį (e. b. l. 8), ji šiuo metu nedirba, yra senatvės pensininkė. B. P. neteista ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi (e. b. l. 85–86). Nors B. P. yra bausta administracine tvarka, tačiau padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir iš esmės negali būti laikomas atspindinčiu pareiškėjos moralines savybes, reikšmingas tinkamam globėjos pareigų įgyvendinimui. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį A. P., šiuo metu nėra. Duomenų, kurie itin neigiamai charakterizuotų B. P. ar leistų abejoti jos tinkamumu globoti A. P., byloje nėra. Pareiškėja ir šiuo metu rūpinasi savo sutuoktiniu bei jį prižiūri, kaip nurodė teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. P. atstovas, pareiškėja savo sutuoktiniu rūpinasi nuoširdžiai, nepastebėti netinkamos priežiūros požymiai. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad B. P. gali globoti savo sutuoktinį, ji laikytina tinkama pretendente, todėl skirtina A. P. globėja.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, todėl jo globėja skirtina ir jo turto administratore (CPK 508 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto A. P. interesais, daro išvadą, kad pareiškėjos B. P. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintino neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse A. P. globėja ir turto administratore.

Teismo paskirtai globėjai ir turto administratorei išaiškinama, kad asmens globa apima ir asmens turto globą, taip pat išaiškinamos globėjos teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis): 1) įgyvendinti ir ginti neveiksnaus tam tikroje srityje globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti jo vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos instituciją apie savo adreso pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus globotinio turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai jo interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei 1 500 Eur sudaryti, gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėja negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Neveiksnaus asmens globėjai draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėja, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybė šioje byloje turėjo 4,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, valstybei šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–268 straipsniais, 468–469 straipsniais, 505 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir panašiai); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis.

Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja bei turto administratore tose srityse paskirti B. P., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.