Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3245-598/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
1-3245-598/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
E. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3245-598/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20762-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1;1.1.8.12 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1;2.1.8;2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam E. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000 m. balandžio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 10% turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2001 m. gegužės 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) 2000 m. birželio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 10% turto konfiskavimu, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl Amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo paskirtos bausmės atleistas;

3) 2001 m. spalio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

4) 2001 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2003 m. rugsėjo 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2004 m. kovo 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

6) 2005 m. birželio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu - 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

7) 2006 m. liepos 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2007 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi - 2 metams laisvės atėmimo bausme;

9) 2012 m. balandžio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta Chiba apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu už stimuliuojančių priemonių įstatymo bei muitų įstatymo pažeidimus paskirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant darbą ir 3 500 000 jenų baudą su BK 199 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta suderinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. 2023 m. vasario 14 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. kaltinamas tuo, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2023 m. birželio 7 d., apie 17.40 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie lauko pavėsinės, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine A. A. metu, tyčia suėmė nukentėjusiajai A. A. už plaukų pakaušio srityje ir juos traukė, dėl ko A. A. parkrito ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką spyrė ant žemės gulinčiai nukentėjusiajai A. A. ne mažiau kaip penkis kartus į galvą ir rankas, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai A. A. atsistojus ir pradėjus eiti, pasivijo ją ir viena ranka apglėbė jos kaklą, o kitos rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai A. A. poodines kraujosruvas kairiame žande, kairiame žaste, pakaušio sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2023 m. liepos 1 d., apie 21.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine A. A. metu, įrėmęs rankas į krūtinę, ją pargriovė ant lovos ir tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius ant lovos gulinčiai nukentėjusiajai A. A. į galvą, tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje tyčia durimis prispaudė nukentėjusiosios A. A. dešinę pėdą, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. A. fizinį skausmą.

Be to, jis 2023 m. liepos 1 d., apie 21.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė vieną smūgį, į pagalbą A. A. atėjusiai, nukentėjusiajai V. A. į veidą, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje, V. A. bandant jį patraukti nuo A. A., tyčia spyrė nukentėjusiajai V. A. vieną kartą į pilvą, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant vaikiškos lovos ir pakaušiu atsitrenkė į sieną, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. A. fizinį skausmą.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (2023 m. birželio 7 d.)

Kaltinamasis E. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. vakare (duomenys neskelbtini) buvo pavėsinėje, kartu buvo A. A. ir dar du asmenys, vartojo alkoholį. Jis susipyko su nukentėjusiąja, konfliktą pradėjo nukentėjusioji. Nukentėjusioji prieš jį fizinio smurto nepanaudojo. Jis jos už plaukų netampė, delnu sudavė smūgius į galvą ir veidą. Kiek smūgių sudavė, neprisimena, nes buvo neblaivus. Po to apsikabino už kaklo, pargriovė ir įspyrė į kairę šlaunį. Atvyko pareigūnai. Tokį jo elgesį įtakojo girtumas.

Nukentėjusioji A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. R. yra buvęs jos sugyventinis. Su E. R. ji pradėjo gyventi nuo 2023 m. vasario mėn., kai tik jis grįžo iš įkalinimo įstaigos. Gyveno jos nuomojamame bute. Kartu gyvendami vedė bendrą ūkį. Nuo 2023 m. birželio 3 d., jie negyvena kartu, nes ji E. R. išvarė iš savo namų. Ji nusprendė, kad jie išsiskyrė galutinai ir tai pasakė E. R.. Su jos sprendimu E. R. sutiko, pasiėmė savo daiktus ir išsikraustė pas savo tėvą. Iki 2023 m. birželio 7 d. E. R. nei jai skambino, nei jos ieškojo. O 2023 m. birželio 7 d., apie pietus, kiek tiksliau galėjo būti valandų, neatsimena, E. R. jai paskambino. Ji atsiliepė. E. R. pradėjo klausinėti, kur ji yra. Iš jo balso ji suprato, kad jis girtas, ji pasakė, kad deginasi, bet nesakė kur ir nutraukė pokalbį. Kai E. R. jai paskambino, ji su drauge S. P. buvo prie Neries (Ruklos miestelyje), jos deginosi ir gėrė alų. E. R. jai dar skambino gal du kartus, bet ji neatsiliepė. Prie Neries ji su S. atėjo gal apie 10 val., o gal apie 14-15 val. prie Neries, prie jos ir S., atėjo E. R.. Nežino, kaip jis ją rado. Jis buvo labai girtas, bet alkoholio su savimi neturėjo. Alkoholio nebeturėjo ir jos. E. R. prisėdo prie jų, kalbėjosi, jokio konflikto nebuvo. Po to jie visi trys, po kurio laiko (kiek galėjo būti valandų nežino net apytiksliai), grįžo į Ruklos miestelį. Piliakalnio gatvėje jie išsiskyrė su S.. Ji ėjo į parduotuvę („(duomenys neskelbtini)“), E. R. ėjo kartu. Kai ji įėjo į parduotuvę, E. R. liko lauke. Išėjusi iš parduotuvės, ji pamatė, kad E. R. stovi nugara į ją. Todėl ji apėjo aplinkui parduotuvę ir pabėgo nuo jo. Pabėgo, nes nenorėjo su juo bendrauti. Grįžo į namus ir po kurio laiko (kiek galėjo būti valandų nežino net apytiksliai), nuėjo į pavėsinę prie (duomenys neskelbtini), nes ten buvo susitarusi susitikti su S. B.. Kai tik nuėjo į pavėsinę, greitai ten atėjo E. R., ji net nesulaukė S.. Pavėsinėje jie buvo dviese - ji ir E. R.. Kadangi ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ne viską atsimena. Atsimena, kad pavėsinėje kažkodėl susibarė su E. R., kad stumdėsi, kad E. R. tampė ją už plaukų, surištų pakaušio srityje, kad jis jai spyrė į dešinę blauzdą, kad buvo parkritusi ant žemės. Kitų detalių neatsimena, t. y. kokiose padėtyse buvo, kai E. R. ją mušė, kodėl gulėjo ant žemės, kiek smūgių, kuo ir į kurias kūno vietas jai sudavė E. R. bei kitų detalių. Net neatsimena, ar juto fizinį skausmą, kai E. R. ją tampė už plaukų ir spyrė. Vėliau jai kairiame žaste, ant dešinio peties, kairiame smakre ties žandikauliu atsirado kraujosruvos. Aplinkybių, kuriomis ant jos kūno atsirado kraujosruvos, neatsimena, bet jos galėjo atsirasti dėl E. R. suduotų smūgių, nes kitų priežasčių joms atsirasti nebuvo. Neatsimena, kad E. R. būtų grasinęs jai ar jos vaikui (per ją), kad būtų sakęs, jog padegs. Neatsimena ką apie šį įvykį pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją med. pagalbą. Medikai ją nuvežė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, po apžiūros buvo išleista į namus. Daugiau į jokius medikus nesikreipė ir nesikreips, niekur nesigydė. Kraujosruvos išnyko gal po dviejų dienų. Pas teismo med. ekspertą vykti atsisako, nes neprivalo to daryti. E. R. dėl šio įvykio pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, nes gali būti, kad pati išprovokavo šį konfliktą, tačiau to nepamena. Ieškinio dėl šio įvykio nereikš (1 t. b. l. 43-46).

Liudytoja G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. birželio mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, kokia savaitės diena buvo nežino, maždaug apie 17.30 val. ji su sese G. F. ėjo palei pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini). Eidamos išgirdo triukšmą pavėsinėje - moterų ir vyrų balsus, riksmus. Kai priėjo arčiau, pamatė pavėsinėje tris žmones - A. A., E. R. ir S. P.. Jie visi pavėsinėje barėsi, stumdėsi. Tuo metu jos nuo pavėsinės buvo gal apie 100 m. atstumu. Jai atrodė, kad pavėsinėje E. R. ranka smūgiavo vieną kartą S. P. į viršutinę kūno dalį (gal veidą ar pečius, tiksliai nematė). Tiksliai nematė ar E. R. sudavė jai. Po to A. A. išbėgo iš pavėsinės, E. R. ją pasivijo, gal 10 m. nuo pavėsinės. Pasivijęs, E. R. čiupo A. A. ar tai už plaukų, ar tai už drabužių pečių srityje (to tiksliai nepastebėjo), patraukė ją link savęs ir taip pargriovė ją ant žemės. Paskui E. R. ėmė spardyti gulinčią ant žemės A. A.. Kiek matė, jis jai spardė į galvą, įspyrė ne mažiau kaip penkis kartus. Tačiau ji tiksliai nematė į kurias galvos vietas jai pataikė. Ji paskambino numeriu 112 ir kvietė pagalbą. Kažkuriuo metu E. R. truputi nusisuko nuo A. A.. Tada ji atsistojo. Kai tik A. A. atsistojo, E. R. priėjo prie jos jai iš už nugaros, ranka (gal dešine) apkabino jos kaklą (kaip suprato jį spaudė), o kitos rankos kumščiu ėmė smūgiuoti A. A. į veidą (būdamas jai už nugaros). Jis galėjo suduoti ne mažiau penkių smūgių. Aplinkui prisirinko daugiau žmonių, bet neatsimena kas tokie ten buvo. Visi šaukė ant E. R., kad jis liautųsi mušti A. A.. Tada E. R. paleido A. A., pasiėmė šunį, kuris buvo prie pavėsinės, ir su juo ėmė bėgti ant žmonių, šaukdamas ir keikdamasis visokiais žodžiais. Dabar jau neatsimena, ką jis sakė. Kažkuriuo metu, bet nepastebėjo kuriuo, S. dingo iš pavėsinės. Greitai atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė E. R.. Kiek jai žinoma, E. R. gyvena su A. A. kartu nuo 2023 m. žiemos. Tą dieną, kai buvo šis įvykis, jie gal ir buvo susipykę, bet trumpam, nes po to jie vėl gyvena kartu A. A. bute (1 t., b. l. 98-101).

Liudytoja G. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta A. A. ir E. R.. Jie kartu gyvena nuo 2023 m. žiemos A. A. bute. Kiek žino, jie kartais susipyksta, bet vėl greitai susitaiko ir vėl gyvena kartu. 2023 m. birželio mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, kokia savaitės diena buvo nežino, gal apie 17.30 val. ji su sese G. V. ėjo pasivaikščioti. Jos ėjo palei pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini). Kai buvo nuo pavėsinės apie 100 m. atstumu, išgirdo triukšmą pavėsinėje, girdėjosi moterų ir vyrų balsai, riksmai. Kai priėjo arčiau, pamatė pavėsinėje tris žmones - A. A., E. R. ir S. P.. Jie pavėsinėje barėsi, vienas su kitu stumdėsi. Jos nuo pavėsinės buvo gal apie 80 m. atstumu. Kieno kokie veiksmai buvo pavėsinėje, negali įvardinti konkrečiai, nes to nepastebėjo. Ji pamatė, kad iš pavėsinės išbėgo A. A., o E. R. ją pasivijo, gal 10 m. nuo pavėsinės. Pasivijęs A. A., E. R. čiupo jai lyg už plaukų pakaušio srityje ir taip pargriovė ją ant žemės. Tada ji ėmė bėgti link pavėsinės šaukdama, kad E. R. nustotų mušti A. A.. Aplinkui prisirinko žmonių, bet neatsimena, kas tokie ten buvo. Visi šaukė, kad E. R. liautųsi. G. skambino numeriu 112 ir kvietė policiją. Kai A. A. nukrito ant žemės, E. R. ėmė ją spardyti. Matė, kad jis spardė jai į galvą, įspyrė gal 5-6 kartus. Kažkuriuo metu E. R. trumpam nusisuko nuo A. A. ir ji tuo metu atsistojo. Kai tik ji atsistojo, E. R. priėjo prie jos iš už nugaros, ranka (gal kaire kaire) apkabino jos kaklą ir jį spaudė, o dešiniu kumščiu smūgiavo jai į veidą. Sudavė gal 5-6 smūgius. Po šių smūgių A. A. vėl nukrito. Kiek suprato nuo E. R. smūgių. Neatsimena, kad E. R. dar būtų mušęs gulinčią A. A.. Ji atsistojo pati, o E. R. pasiėmė šunį, kuris buvo pririštas prie pavėsinės, ir ėmė bėgti link žmonių šaukdamas ir keikdamasis. Tiksliai neatsimena ką jis sakė. Jos pasitraukė toliau ir pamatė atvykstančius policijos pareigūnus. Jie sulaikė E. R.. S. jau nebuvo pavėsinėje. Nepastebėjo, kuriuo metu ir kur ji dingo (1 t. b. l. 104-107).

Liudytoja S. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasaros pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, nežino kokia savaitės diena buvo, dienos metu, ji, A. A., jos sugyventinis E. R. ir S. O. (tada jos pavardė buvo P.) buvo prie Neries. Ji į tą vietą atėjo paskutinė, visi jau buvo susirinkę. Ten maudėsi, vartojo alkoholinius gėrimus. A. su E. kartu gyvena nuo 2023 m. žiemos, gyvena A. bute. Būna, kad jie kartais susipyksta, išsiskirsto, bet greitai vėl susitaiko ir vėl gyvena kartu. Ir dabar jie gyvena kartu. Tą dieną, kai jie vasaros pradžioje buvo prie Neries, į Ruklos miestelį grįžo gal apie 16 val. Iškart visi (buvę prie Neries) nuėjo į pavėsinę (duomenys neskelbtini). Pavėsinėje visi gėrė alų. Ji nesijautė stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Kiek atsimena, pavėsinėje A. su E. dėl kažko (dėl ko, neatsimena) susibarė. E. pradėjo stumdyti A., bet neįsidėmėjo tiksliai kokie jo veiksmai buvo. Nematė, kad pavėsinėje E. būtų sudavęs A.. Jie pavėsinėje barėsi ilgokai, nes žodinis konfliktas tai aprimdavo, tai vėl prasidėdavo. Po kurio laiko, ji (S. P.) nusprendė nueiti pas savo mamą, pažiūrėti kaip ten jos vaikai, nes jie buvo palikti pas jos mamą. Kai ji nuo pavėsinės buvo apie 100 m. atstumu, išgirdo A. klyksmą „baik“ ir dar kažkokius panašius žodžius. Tada atsisuko ir pamatė, kad prie pavėsinės stovi A. ir E., E., A. ranka sudavė į galvą (gal į veidą), tada A. parkrito ant žemės. E., gulinčiai ant žemės A. dar spyrė gal du kartus. Kiek pamena, jis spyrė A. į galvą. Ji (S. P.) pradėjo šaukti „padėkit“, nes aplinkui buvo žmonių. Kažkas iškvietė policiją. Ji sulaukė policijos pareigūnų, o po to su A. vyko į ligoninę. (1 t. b. l. 110-113)

Liudytoja S. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. A. yra jos draugė. Žino, kad A. maždaug nuo 2023 m. žiemos gyvena su E. R., jie gyvena A. nuomojamame bute. 2023 m. birželio mėn. pradžioje (A. su E. ir tada gyveno kartu), tikslesnės datos neatsimena, kokia savaitės diena buvo nežino, gal apie 10 val. ji su A. A. nuėjo degintis prie Neries. Po kurio prie jų prisijungė S. P. ir E. R.. Jie atėjo ne abu kartu, vienas pirmiau, kitas po kažkiek laiko. Neatsimena, kuris atėjo pirmas, kuris antras. E. R. prie Neries galėjo ateiti apie 12 val. Ji, būdama prie Neries jokio alkoholio nevartojo, A. gėrė alaus kokteilį. Kiek ji suprato, A. su E. susiskambino ir susitarė, kad E. prisijungs prie jų. Suprato, kad jie abu taip susitarė. Nežino ar E. buvo vartojęs alkoholio, kai atėjo prie Neries, jai jis neatrodė girtas. Būdamas prie Neries E. gėrė alų, tačiau ji nežino kiek jis to alaus išgėrė, nes to nestebėjo. Maždaug apie 13 val. jie visi susiruošė į namus. Užlipus ant piliakalnio A., S. ir E. nuėjo į vieną pusę, o ji į kitą. Kol jie buvo prie upės tarp A. ir E. jokio konflikto nebuvo. Tą dieną nei A., nei E. ji daugiau nematė ir nebuvo pavėsinėje (duomenys neskelbtini). Tik kitą dieną, Ruklos miestelyje iš kažko sužinojo, kad tą pačią dieną, kai jie buvo prie upės, Ruklos miestelio pavėsinėje E. sumušė A.. Neatsimena iš kokio žmogaus, apie tai sužinojo, nes apie tas muštynes kalbėjo labai daug kas. Ji pati šio įvykio nematė ir tuo metu pavėsinėje nebuvo. Su pačia A. apie šį įvykį nekalbėjo, nes ji nenorėjo nieko pasakoti (1 t. b. l. 116-119).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad atvykusius policijos pareigūnus pasitiko A. A., šalia jos buvo E. R.. A. A. nurodė, kad E. R. prieš ją smurtavo. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad lauko pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neblaivus E. R., konflikto metu, sugyventinei A. A. (neblaiviai) sudavė rankomis ir kojomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. A. A. iškviesta GMP, ji pristatyta į Jonavos skubios pagalbos ir priėmimo skyrių. Įvykio vietoje buvo G. F. ir G. V., kurios nurodė, kad matė įvykio eigą, t. y. Kaip lauko pavėsinėje E. R. A. A. tampė už plaukų, vėliau pradėjo spardyti ir mušė rankomis. E. R. sulaikytas įvykio vietoje. A. A. nustatyti – sumušimas, gumbas galvos dešinėje, kraujosruva kairėje rankoje. (1 t. b. l. 17-20)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. birželio 7 d. apžiūrėta įvykio vieta - atvira vietovė, adresu (duomenys neskelbtini). Matoma rudos spalvos medinė pavėsinė. Pavėsinės dešinėje pusėje ir už jos auga medžiai. Pavėsinė yra atviro tipo. Pavėsinės gale kairėje, dešinėje ir jos gale užtvaras. Pavėsinės gale taip pat yra stalas su suoliukais. Ant stalo ir ant žemės, šalia stalo, maisto likučiai, šiukšles. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t. b. l. 21-26).

Policijoje registruojamų įvykių registro išrašu nustatoma, kad 2023 m. birželio 7 d. 17.42 val. privatus fizinis asmuo kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nes mato kaip kieme vyras spardo moterį (1 t. b. l. 27-29).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas kvietimo garo įrašas, jame užfiksuota, kad moteris prašo policijos atvykti į (duomenys neskelbtini), prie pavėsinės, sako „mes dabar vaikštom su vaikais, matom kaip vyras moterį spardo su kojom“. Operatorė pranešėją sujungia su policija, kalba vyras, jis klausia pranešėjos kaip apsirengęs vyras, kuris muša moterį. Pranešėja sako, kad jis su tamsiomis kelnėmis, juoda „maikute“, užsirišęs šviesų megztinį. Policijos pareigūnas klausia, ar pranešėja žino kas tas vyras. Pranešėja sako, kad nelabai pažįsta, kad jo vardas gal E., o pavardė lyg R., tiksliai nežino. Policijos pareigūnas sako, kad patruliai informuoti. Pranešėja prašo atvykti greičiau, nes „jis ją vėl tampo, aplink žmonės su vaikais“ (1 t. b. l. 30-32).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo – garso įrašas iš policijos pareigūno Body kameros Jame užfiksuota, kad atvykusius policijos pareigūnus gatvėje pasitinka moteris - A. A.. Šalia jos stovi vyras - E. R., toliau matosi daugiau žmonių A. A., verkdama, iškart pradeda kalbėti. Ji sako „jūs jį pasiimkit“, rodo prie dešinės ausies, sako „čia guzas“, rodo kairės rankos žastą, sako „čia mėlynė“, „jis mane spardė, matė visa Rukla“, „jis man dar sako užmušiu“. Policijos pareigūnai E. R. pasodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. A. A. toliau aiškina įvykio aplinkybes, sako, kad ji išgėrusi, kad viskas vyko pavėsinėje, sako „jis gąsdino, kad padegs mane ir mano vaiką“. A. A. verkia, prašo nepaleisti E. R.. A. A. sako „puse Ruklos mate, kad mane daužė, spardė mane pasiguldęs“ „liudininkės yra, kurios iškvietė“ Policijos pareigūnė pakviečia merginas prieiti. Prie policijos pareigūnų prieina dvi merginos - G. F. ir G. V.. Jos sako, kad ėjo pro šalį ir pamatė kaip „pradžioj už plaukų, paskui jis ją pasiguldęs“, kad ji pribėgo, „sakau ką tu darai. Jis iš kojų į veidą“ „kaip kokį šunį pasiguldęs spardo“ Merginos paaiškina, kad pradžioje ją (A. A.) tampė pavėsinėje (parodo į šalia esančią pavėsinę), po to ji norėjo išeiti, o jis neleido, „jis ją išsitempė, jinai nukrito ir jis davai, pradžioje iš kumščio į veidą, kiek mačiau, paskui ir iš kojų pasiguldęs spardė, kol aš nepribėgau“. Policijos pareigūnė A. A. klausia „jisai dabar su tavim gyvena?“ A. A. atsako „aš jau jį išmetus nuo užvakar“. Policijos pareigūnė klausia A. A. į kurias vietas jai sudavė. A. A. rodo prie dešinės ausies, sako „va čia va guzas. Jisai ne trenkė, spyrė iš kojos“, rodo kairės rankos žasto vidinę pusę, kur matosi apvali, nedidelė kraujosruva, sako „pažiūrėkit, va šičia va. Jis visur man į galvą spardė pasiguldęs. Nu visi žmonės matė“. A. A. teigia, kad E. R. ją persekiojo visą dieną. Į įvykio vietą atvyksta medikai, apžiūri A. A. (1 t., b. l. 38-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad poodinės kraujosruvos kairiame žande, kairiame žaste, pakaušio sumušimas A. A. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Pakaušio sumušimas galėjo atsirasti ir griuvimo metu. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 7 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 80-81).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalu, kad 2023 m. birželio 7 d. 18.02 val. A. A. nustatyta 2,02 promilės girtumas, 2023 m. birželio 7 d. 18:56 val. E. R. nustatyta 2,33 promilės girtumas (2 t., b. l. 105-108).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padaryta savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis kaltę iš esmės pripažįsta. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. E. R. kaltę įrodo byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusioji kaltinamąjį įvardija kaip asmenį, kuris prieš ją vartojo smurtą. Pareigūnai nustatė, kad tai E. R.. Į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi asmuo, kuris konkrečiai nurodė, kad reikalinga policijos pareigūnų pagalba, Ruklos mstl. prie pavėsinės, nes vyras spardo moterį, ir nors nekategoriškai, bet kaip smurtautoją įvardino kaltinamąjį. Specialistas išvadoje ne tik konstatavo sužalojimus nukentėjusiajai, tačiau ir nurodė, kad jie padaryti 2023 m. birželio 7 d.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad E. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y., kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine A. A. metu, tyčia suėmė nukentėjusiajai A. A. už plaukų pakaušio srityje ir juos traukė, dėl ko A. A. parkrito ant žemės, tęsdamas nusikalstamą veiką spyrė ant žemės gulinčiai nukentėjusiajai A. A. ne mažiau kaip penkis kartus į galvą ir rankas, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai A. A. atsistojus ir pradėjus eiti, pasivijo ją ir viena ranka apglėbė jos kaklą, o kitos rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą, tuo padarė nukentėjusiajai A. A. poodines kraujosruvas kairiame žande, kairiame žaste, pakaušio sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad kaltinamasis abejoja galėjęs suduoti tokį skaičių smūgių, teismas vertina kaip sąžiningą klydimą, nes pats kaltinamasis pripažįsta buvęs girtas ir tai buvo priežastis visko tiksliai neprisiminti. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (2023 m. liepos 7 d.)

Kaltinamasis E. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. su A. A. uogavo, grįžus namo abu išgėrė alaus ir jis susipyko su sugyventine, nes jį išvarinėjo iš namų (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Kilo konfliktas, nukentėjusioji paskambino savo mamai. Iki ateinant V. A. jie nesimušė, tik barėsi. Po to A. A. pastūmė ant lovos, o jai nukritus delnu sudavinėjo smūgius. Dėl girtumo, neprisimena kiek smūgių sudavė. Atėjusi V. A., metaliniu šluotkočiu, gindama dukrą, jam sudavė į galvą ir šoną. Tada jis koja V. A. stumtelėjo nuo savęs į krūtinės ar pilvo sritį. V. A. nukrito ant lovos ir galva atsitrenkė į sieną. Jis išeidinėjo iš kambario, uždarinėjo duris ir pati A. A. į tarpdurį pakišo koją. Su sugyventine šiuo metu gyvena kartu, susitaikė. Su V. A. taip pat susitaikė.

Nukentėjusioji A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. R. yra buvęs jos sugyventinis, ji su juo gyveno nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. birželio 3 d. Jie gyveno jos nuomojamame bute, kartu gyvendami vedė bendrą ūkį. 2023 m. liepos 1 d. beveik visą dieną buvo kartu su E. R. - jie kartu uogavo, po to kieme vartojo alkoholinius gėrimus ir vakare, gal apie 21 val., ji E. pasikvietė pas save į namus. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio nelabai atsimena kodėl E. pasikvietė pas save, bet atsimena, kad kai jau buvo jos bute, kalbėjo, kad E. liks pas ją nakvoti. Kai su E. grįžo į namus, juose nieko nebuvo, jos sūnus D. (jam (duomenys neskelbtini)) buvo pas jos mamą V. A., kuri gyvena tame pačiame name, kaip ir ji, tik (duomenys neskelbtini). Kai ji ir E. buvo jos (A. A.) bute, alkoholio jau nevartojo, nes ir taip abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Gal apie 21.15 val. jai paskambino pažįstamas. E. buvo šalia ir girdėjo, kad ji kalba su vyru. Kai pakalbėjo telefonu, E. ėmė ją vadinti visokiais įžeidžiančiais žodžiais „šliucha, valkata“ ir panašiais. Ji jam pasakė, kad jei kažkas jam nepatinka, gali išeiti. Tuomet E. nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį, grįžo į kambarį ir juo pradėjo pjaustyti lovą. Jis ją pjaustė ir kartojo, kad ta lova pirkta už jo pinigus. Ji iš E. kažkaip (neatsimena kaip) atėmė peilį ir jį padėjo koridoriuje ant veidrodžio spintelės. Po to atvykę policijos pareigūnai paėmė tą peilį. E. jos tuo peiliu nesužalojo ir negrasino tai padaryti. Paskui ji kažkaip nukrito ant lovos ir E. ėmė kumščiais jai smūgiuoti į galvą. Jis jai sudavė gal keturis smūgius, visus į galvos plaukuotąją dalį. Dėl to juto fizinį skausmą, sužalojimai nebuvo padaryti. Paskui ji kažkaip atsidūrė koridoriuje ir iš savo telefono paskambino savo mamai, jai pasakė, kad E. ją muša. Koridoriuje jie (ji ir E.) ėmė stumdytis. Tada į butą įėjo jos mama, o jai iš paskos sūnus D.. Mama pradėjo šaukti ant E., liepė jam išeiti. Tada išgirdo kaip sūnus D. balkone (jos buto) šaukia „Muša“. Ji buvo koridoriaus ir kambario tarpduryje ir tik pamatė kaip jos mama krenta atbula ant grindų. Mama pradėjo šaukti E. „Ko čia mane daužai“. Tada ji suprato, kad mama parkrito, nes E. jai sudavė, bet pati šito nematė. Ji padėjo mamai atsistoti. O E. apsirengė ir išeidinėjo per buto duris. Ji priėjo prie durų, nes norėjo jas uždaryti, o E. tada tyčia stipriai pastūmė duris ir jomis suspaudė jos dešinę pėdą. Dėl to juto fizinį skausmą. Po to E. išėjo. Tai viskas ką ji atsimena iš šio įvykio. Neatsimena kaip atsirado sužalojimai (įdrėskimai) ant rankų pirštų, neatsimena, kad E. būtų ją spardęs. Neužilgo į jos butą atvyko policijos pareigūnai. Nelabai atsimena ką jiems pasakojo apie įvykį. Atsimena, kad buvo atvykę medikai, bet ji atsisakė būti apžiūrėta. Atsisakė, nes jokių rimtų sužalojimų jai padaryta nebuvo. Dešinė pėda buvo tik šiek tiek paraudusi. Dėl patirtų sužalojimų į jokius medikus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo med. ekspertą vykti kategoriškai atsisako, nes nenori. Šiuo metu ant jos kūno jokių sužalojimo pėdsakų nelikę. Žino, kad policiją iškvietė kaimynė. Ji pati policijos būtų nekvietusi, nes situacija jai neatrodė tokia, kad būtų reikalinga policijos pagalbą, be to E. pats išėjo iš jos buto. Ji dėl šio įvykio E. R. pretenzijų neturi ir ieškinio nereikš. (2 t. b. l. 54-57)

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) bute rasta A. A. (nustatytas 1,63 promilių neblaivumas), kuri paaiškino, kad į jos namus atėjo buvęs sugyventinis (kartu negyvena apie 2 savaites) E. R., kėlė žodinį konfliktą. Konflikto metu E. R. kojomis ir rankomis sudavė A. A. apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas bei durimis prispaudė jos koją, pasiėmęs virtuvinį peilį supjaustė kambaryje buvusios lovos gobeleną. E. R. iš įvykio vietos pasišalino. A. A. GMP pagalbos atsisakė. A. A. konstatuoti įdrėskimai abiejose plaštakose ir dešinėje pėdoje. (2 t. b. l. 14-17)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. liepos 1 d. apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje du praėjimai: kairėje į virtuvę, dešinėje į kambarį. Dešinėje koridoriaus pusėje drabužių kabykla, ant jos drabužiai, šalia drabužių kabyklos spintelė, virš jos veidrodis, ant spintelės kuprinė, peilis, juoda plastikine rankena. Virtuvėje spintelės, šaldytuvas, dujinė viryklė, mikrobangų krosnelė, stalas. Kambaryje vaikiška lova, stalas, kėdė, staliukas, ant jo televizorius, sulankstoma lova. Dešinėje sofa-lova, ant jos patalynė. Apžiūrėjus sofą-lovą matomas supjaustytas lovos gobelenas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos paimtas peilis (2 t. b. l. 27-36).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas peilis, apie 31 cm ilgio, juoda plastikine rankena, kuri apie 13 cm ilgio. Peilio geležtė pilkos spalvos su baltos ir juodos spalvų taškučiais, apie 18 cm ilgio, 4 cm pločio plačiausioje vietoje. Ant geležtės, iš abiejų jos pusių, yra rusvos, gelsvos spalvos likučių, galimai maisto (2 t. b. l. 37-40).

Policijoje registruojamų įvykių registro išrašu nustatoma, kad 2023 m. liepos 1 d. 22.00 val. V. D. kviečia pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini), nes girdi muštynes, bute, kuriame gyvena sugyventiniai, yra mažų vaikų. GMP pagalbos reikia moteriai, kuri nukrito (2 t. b. l. 41).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas kvietimo garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog moteris, prisistačiusi V. D., kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nes bute vyksta muštynės, yra mažų vaikų. Tame bute gyvena sugyventiniai ir vaikai kviečiasi pagalbos (2 t., b. l. 46-48).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo – garso įrašas iš policijos pareigūno Body kameros. Užfiksuota, kad atvykusius policijos pareigūnus pasitinka V. A. ir A. A.. Policijos pareigūnams paklausus kas atsitiko, A. A. iš pradžių atsako „nieko“ tik po kurio laiko ima pasakoti, kad pas ją atėjo girtas buvęs sugyventinis E. R., peiliu supjaustė lovą, kurią jis pats pirko, ir ją spardė. Jai spyrė daug kartų „visur“ „dar su durim paskui koją prispaudė“ kad jis jai spyrė gal 6-7 kartus, vėliau sako, kad spyrė gal apie 10 kartų, spardė visur – į pirštus, į galvą „va čia pasiguldęs“ (rodo galimai į lovą) „paskui pasiėmė peilį, pjaustė lovą. A. A. parodo policijos pareigūnui peilį, kuriuo E. R. pjaustė lovą. V. A. sako, kad ji matė konfliktą „mačiau, dar ir man trenkė į veidą, spyrė“ (2 t. b. l. 49-51)

Protokolu-pareiškimu nustatoma, kad V. A. pranešė, jog 2023 m. liepos 1 d. apie 22 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos dukros A. A. buvęs sugyventinis E. R., būdamas neblaivus, smurtavo prieš jos dukrą A. A.. Kai ji tai sužinojo, atėjo pas dukrą į butą ir pradėjo šaukti ant E. R., kad jis liautųsi ir išeitų iš buto. Tada E. R. sudavė jai (V. A.) vieną smūgį į veidą ir vieną kartą spyrė į pilvą, dėl ko ji nukrito ant grindų ir galva atsitrenkė į sieną. Dėl E. R. suduotų smūgių ir atsitrenkimo į sieną juto fizinį skausmą, bet sužalojimai nebuvo padaryti. Dėl šio įvykio į jokius medikus nesikreipė, pas teismo med. ekspertą nevyko ir nevyks. Prašo E. R. nubausti įstatymų nustatyta tvarka dėl jai suduotų smūgių (2 t. b. l. 21-24).

Nukentėjusioji V. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos dukra A. A. gyvena tame pačiame name kaip ir ji, tik ji aukštu žemiau. A. anksčiau gyveno su E. R.. Nuo 2023 m. birželio pradžios jie negyvena kartu, bet bendrauja. 2023 m. liepos 1 d. gal apie 20 val. pas ją atėjo A. sūnus D., jam (duomenys neskelbtini). Ji žinojo, kad A. kažkur išėjusi, todėl per langą stebėjo ką veikia D. kieme, o apie 20 val. jį pakvietė vakarienės. Gal apie 22 val. jai paskambino A.. Ji paprašė ją gelbėti, nes E. R. ją muša, dar paprašė, kad ji ateitų pas ją į butą ir išvarytų E. R.. Po A. skambučio ji iškart nuėjo pas A. į butą. A. buto (Nr. (duomenys neskelbtini)) duris atsidarė pati, nes jos buvo nerakintos. Kai įėjo į butą, E. R. ruošėsi išeiti. Ji jam pasakė, kad jis kuo greičiau išeitų. Tada pamatė, kad E. R. rankoje laiko polietileninį nepermatomą (margą) maišelį. Nepastebėjo kada ir iš kur jis jį paėmė. Matėsi, kad maišelyje yra kažkoks daiktas, maždaug kaip A4 formato lapas dydžio. Jis tuo maišeliu sudavė jai vieną smūgį į veido kairę pusę. Maišelyje buvo gana kietas daiktas, bet nežino kas. O jai į veidą pataikė ne kampu, o to daikto plokštuma. Gal todėl jokių sužalojimų nepadarė, bet ji juto fizinį skausmą. Sudavė jai vieną smūgį. Tada A. ėmė E. R. stumti link durų, kad jis greičiau išeitų. E. R. žengė link durų, bet paskui grįžo atgal į kambarį. Tuo metu A. jau buvo kambaryje. Jis priėjo prie A., įrėmė jai rankas į krūtinę ir ją pastūmė. A. parkrito ant lovos. Tada E. R. ją užgulė visu kūnu ir ėmė kumščiai smūgiuoti jai į galvą. E. R. A. sudavė gal 5-6 smūgius į galvą, tiksliai į kurią galvos vietą jis pataikė, nematė. Kai E. R. smūgiavo A., ji priėjo ir suėmė jam už kelnių klešnės ir traukė jį nuo A.. Tada E. R. kaire koja spyrė jai vieną kartą į pilvą. Jis tada avėjo sportinius batelius. Dėl to spyrio ji juto fizinį skausmą ir nuo jo net krito (atbula) ant vaiko lovos. Krisdama pakaušiu atsitrenkė į sieną, dėl to juto fizinį skausmą. Tada pamatė, kad kambaryje yra A. sūnus D.. Jis iškart išbėgo į balkoną ir pradėjo šaukti, kad kviestų policiją. Ji D. pasakė, kad jis kuo greičiau eitų atgal į jos butą. D. ir nuėjo į jos (V. A.) butą. D. balkone išbuvo gal kokias 3-5 min. Ji atsistojo pati. A., E. R. kažkaip nustūmė nuo savęs ir jis išėjo iš buto. Jis kurį laiką dar spardė į buto duris iš išorės, bet jos buto durų neatidarė. Po kurio laiko E. R. išėjo. A. pasakė, kad E. R. peiliu supjaustė lovą ir parodė savo virtuvinį peilį, kuriuo jis pjaustė lovą. Po to policijos pareigūnai išsivežė tą peilį. Matė, kad A. kambaryje supjaustyta lova. Kažkas iškvietė policiją ir greitai į A. butą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Ji pati būtų kvietusi policiją dėl šio įvykio, nes nukentėjo nuo E. R. smurto ir turi jam pretenzijų. Dėl E. R. prieš ją naudoto fizinio smurto į jokius medikus nesikreipė, pas teismo med. ekspertą nevyko ir nevyks, nes sužalojimai jai nepadaryti. Ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš, tik nori, kad E. R. atsakytų pagal įstatymą už savo veiksmus, nes dėl jo veiksmų juto fizinį skausmą. Ji matė tik tai, kaip E. R. smūgiavo A. į galvą, kai ji buvo ant lovos (2 t. b. l. 84-87, 88-91).

Liudytoja V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad virš jos buto (kurio adresas nurodytas jos asmens duomenų pažymoje) gyvena A. A. su savo sugyventiniu E. R. (jo vardą ir pavardę sužinojo apklausos metu). Ji (V. D.) savo bute gyvena metus laiko. Tiksliai nežino nuo kada A. pradėjo gyventi su E., bet jai atrodo, kad nuo 2023 m. žiemos pabaigos ar pavasario pradžios. Kad A. pradėjo gyventi su E., suprato iš to, kad girdėdavo jo balsą A. bute, matydavo kaip jie abu kartu išeina ir grįžta, kaip E. vienas išeina ir grįžta, matydavo ir girdėdavo jį dažnai ir įvairiu paros metu. A. turi mažametį sūnų (vardo nežino), kuris gyvena su ja. Nuo tada, kai E. apsigyveno pas A., A. bute prasidėjo nuolatiniai triukšmai - naktimis garsi muzika, šauksmai, girtavimas, bildesiai. Iki 2023 m. liepos 1 d., garsų, panašių į muštynių garsus, negirdėjo. 2023 m. liepos 1 d. dienos metu buvo darbe, iš darbo grįžo gal apie 20 val. Jei gerai atsimena, tada laiptinėje dar sutiko E., jis vedė šunį į lauką. Vėliau, tiksliai kelintą valandą neatsimena, išgirdo iš A. buto sklindantį triukšmą - bildesius, garsų kalbėjimą, vaikų balsus (suprato, kad tai ne vieno vaiko balsas). Apie 22 val. (2023 m. liepos 1 d.) išgirdo iš A. buto sklindantį triukšmą - vaikų klyksmus, šauksmus „padėkit, nemuškit“. Suprato, kad A. bute yra mažiausiai du vaikai, nes girdėjo du skirtingus vaikų balsus. Ji išėjo į balkoną, persisvėrusi per turėklą žiūrėjo į viršų. Tada balkone pamatė A. sūnų. Jo paklausė kas yra. Vaikas šaukė „kvieskit policiją, mušasi“. Paskui į balkoną išėjo mergaitė, gal 7-8 metų (vėliau pati A. sakė, kad tai jos sesers dukra). Mergaitė taip pat verkė, šaukė, sakė, kad bijo, ji jai pasakė: „jisai sakė ir vaikus užmuš“. Ji (V. D.) paskambino numeriu 112 ir kvietė policiją, iš to streso pamišo kaimynės (A. A.) vardą ir pavardę. Tada A. sūnaus klausinėjo to, ko jos pačios klausė 112 operatorė. Vaikas pasakė „spyrė močiutei, močiutė nugriuvo, reikia greitosios“. Vaikas apie tai ar yra kraujo, ar jo nėra nepasakė. Gal dar kažką sakė tie vaikai, bet ji jau visko neatsimena. Ji vaikų paklausė ar jie gali išbėgti per duris ir atbėgti pas ją. Vaikai paklausė ar priims. Atsakė, kad taip. Tada vaikai iš balkono grįžo į butą. Girdėjo buto durų trankymą, riksmus koridoriuje. Vaikai vėl grįžo į balkoną. Suprato, kad jie negali išeiti iš buto. Neatsimena ar tada vaikai dar kažką sakė. Triukšmas A. bute greitai nurimo, suprato, kad greitai atvyko policijos pareigūnai. Dar prieš skambutį pagalbos numeriu, ji nuėjo pas A. mamą (jos vardo ir pavadės nežino), ji gyvena tame pačiame aukšte, kuriame gyvena ji. Kai nuėjo pas ją, buto duris atidarė vyras (nežino ar sutuoktinis, ar sugyventinis). Ji jam pasakė, kad nueitų pas A., nes „ten kažkas baisaus darosi“. Vyras atsakė „ji jau nuėjo ten“. Suprato, kad A. mama jau nuėjusi pas A.. Ji pas A. mamą gal ir būtų nėjusi, jei nebūtų išgirdusi vaikų klyksmo. Tačiau neatsimena ar vaikai išėjo į balkoną jau jai grįžus iš A. mamos, ar dar iki to. Kad vaikai buvo tą vakarą A. namuose tai tikrai žino, nes grįžusi iš darbo (2023 m. liepos 1 d.) girdėjo vaikų balsus A. bute, vaikų balsus girdėjo visą laiką iki muštynių. Iki muštynių vaikai žaidė, tai suprato iš jų balsų. Į A. butą pažiūrėti kas ten vyksta, nėjo, nes kažkada (iki šio įvykio) ėjo pas ją paprašyti, kad patildytų muziką. Tada A. ją iškoliojo, ėmė grasinti susidorojimu. Tada į policiją nesikreipė, bet nuo to karto pas A. neina, nes bijo jos agresijos (2 t. b. l. 99-102).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalu nustatoma, kad 2023 m. liepos 1 d. 22.25 val. A. A. nustatyta 1,63 promilės girtumas, 2023 m. liepos 1 d. V. A. nustatytas 0,00 promilių girtumas. (2 t. b. l. 19-20)

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padaryta savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamasis iš esmės pripažįsta kaltę, tik dėl girtumo gali neprisiminti kai kurių nusikaltimo padarymo detalių. Jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir rašytine medžiaga. Nustatyta, kad jis smurtavo prieš sugyventinę ir jos motiną E. R. tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine A. A. metu, įrėmęs rankas į krūtinę, ją pargriovė ant lovos ir tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius ant lovos gulinčiai nukentėjusiajai A. A. į galvą, tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje tyčia durimis prispaudė nukentėjusiosios A. A. dešinę pėdą, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. A. fizinį skausmą. O tuo metu kai į konfliktą įsikišo V. A. tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje, V. A. bandant jį patraukti nuo A. A., tyčia spyrė nukentėjusiajai V. A. vieną kartą į pilvą, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant vaikiškos lovos ir pakaušiu atsitrenkė į sieną, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. A. fizinį skausmą. Dėl šių veiksmų jo veiką kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad įrodyta, jog E. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jis baustinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti r veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.

E. R. teistas dešimt kartų (3 t. b. l. 5-17). Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliko 2023 m. vasario 14 d. ir po labai trumpo laiko vėl padarė tris nusikalstamas veikas. Baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. liepos 17 d. pagal ANK 506 str. 4 d., 508 str. 1 d. 128 eurų bauda (3 t. b. l. 34-37) VšĮ Jonavos PSPC PSPC nesilankė. (3 t., b. l. 40-41). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta kaltinamajam skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kiti su byla susiję klausimai

E. R. 2023 m. birželio 8 d. ir 2023 m. liepos 13 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kadangi neišnyko pagrindai, kuriais vadovaujantis kaltinamajam buvo paskirta ši kardomoji priemonė, ji paliktina galioti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, peilis - sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika 2023 m. birželio 7 d.) ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika 2023 m. liepos 1 d.) ir nubausti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 7 d. 17.56 val. iki 2023 m. birželio 8 d. 11.13 val.

Kardomąsias priemones paskirtas 2023 m. birželio 8 d. ir 2023 m. liepos 13 d. rašytinius pasižadėjimus neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, peilį - sunaikinti.

Išaiškinti E. R., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Banga Bartkienė